Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1076-1066/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-15
Bylos Nr.: eI3-1076-1066/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03460-2016-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Atsakovas: T. P., VĮ Registrų centras
Trečiasis asmuo: A. M., Z. P., SEB bankas
Pareiškėjas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1076-1066/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03460-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 17.4; 17.6; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovei S. N.,atsakovės T. P. atstovui advokatui V. R.,atsakovės VĮ Registrų centras atstovei L. K.,trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir A. M. atstovei advokatei E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovams T. P., Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M., A. M., Z. P. ir AB SEB bankui dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir teisinės registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti T. P. surašytos 2013 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto – statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

2. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Inspekcija nurodė, kad statytoja T. P. Valstybės įmonei „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) pateikė 2013 m. vasario 21 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija), kurioje deklaravo, kad užbaigta vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba, statinys priskiriamas neypatingų statinių grupei, jo adresas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys).

2.2. Vadovaujantis statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nekilnojamojo turto registre metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 2 dalimi, naujo vieno ar dviejų butų namo statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Inspekcija. Tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 35.1 punkte numatyta, kad pastačius naują vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą (išskyrus nesudėtingam statiniui priskiriamą vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą), deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą tvirtinamos ir įregistruojamos Inspekcijos teritoriniame padalinyje. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punktą deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinas neypatingiems statiniams, todėl, vadovaujantis minėtais teisės aktais, deklaracija apie šio statinio statybos užbaigimą turėjo būti patvirtinta Inspekcijos teritoriniame padalinyje ir tik tada galėjo būti užregistruota Nekilnojamojo turto registre.

2.3. Pažymėjo, kad Inspekcijoje 2013 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei originalo, nei kopijos nėra.

2.4. VĮ „Registrų centras“ užregistruotoje 2013 m. vasario 21 d. deklaracijoje apie statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodyta jos registravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ data – 2013 m. vasario 22 d., numeris – Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikrinus IS „Infostatyba“ užregistruotos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nustatyta, kad IS „Infostatyba“ yra užregistruota kita deklaracija nei užregistruota Nekilnojamojo turto registre. IS „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotos deklaracijos Nr. UDT-00-130222-00214 duomenys neatitinka, t. y. 1) skiriasi nurodytas statinio unikalus numeris: Inspekcijos patvirtintoje ir IS „Infostatyba“ registruotoje deklaracijoje nurodytas statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registre užregistruotoje deklaracijoje nurodytas unikalus statinio Nr. (duomenys neskelbtini); 2) skiriasi statinio statybos adresas: pagal Inspekcijoje patvirtintą ir IS „Infostatyba“ registruotą deklaraciją Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio adresas: (duomenys neskelbtini) pagal Inspekcijoje netvirtintą ir IS „Infostatyba“ neregistruotą deklaraciją Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio adresas: (duomenys neskelbtini); 3) skiriasi statinio projektuotojas: Inspekcijoje patvirtintoje ir IS „Infostatyba“ registruotoje deklaracijoje nurodytas projektuotojas Vladas G. S., Inspekcijoje netvirtintoje ir IS „Infostatyba“ neregistruotoje deklaracijoje nurodytas statinio projektuotojas R. V.; 4) taip pat skiriasi statinio duomenys, nurodyti statinio bendrųjų rodiklių lentelėje.

2.5. Dėl galimai suklastotos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Inspekcija, vadovaudamasi Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 (toliau – ir Aprašas), atliko deklaracijos, kuria paskelbta apie statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, patikrinimą, pažeidimus užfiksavo 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DTA-63 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad Deklaracija yra neteisėta. Patikrinimo akte nurodyta, kad prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta.

Atsiliepimas

3. Atsakovė T. P. atsiliepime į Inspekcijos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime išdėstytą poziciją grindžia šiais argumentais:

3.1. Inspekcija 2016 m. birželio 14 d. atliko Deklaracijos patikrinimą ir nustatė, jog prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai iš viso nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta. Atsakovė su Inspekcija nesutinka, tvirtindama, kad prašymas buvo pateiktas ir Inspekcijos pareigūnas priėmė pateiktą Deklaraciją bei patvirtino ją. Šiuos savo argumentus grindė pateikta Deklaracija, ant kurios yra uždėti pareiškėjos darbuotojo spaudai, nurodyta data, numeris. Šiuo atveju buvo laikomasi teisės aktų nuostatų, todėl Deklaracija negali būti panaikinta vien tik dėl to, kad Inspekcija tokios Deklaracijos savo sistemoje negali rasti.

3.2. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti pareiškėjos prašymą, nes Aprašo 3 punkte nustatyta, kad Deklaracija galėjo būti patikrinta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jos patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad patvirtinus Deklaraciją, joje Inspekcijos darbuotojo spaudu buvo patvirtinta, kad „šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Deklaracija yra patvirtinta ir IS „Infostatyba“, įregistruota 2013 m. vasario 22 d. Vadinasi, pareiškėja vėliausiai iki 2014 m. vasario 22 d. galėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl Deklaracijos panaikinimo. Neva tai Deklaracijoje nustatyti pažeidimai užfiksuoti tik 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo akte Nr. DTA-63 (praėjus daugiau nei 3 metams nuo Deklaracijos patvirtinimo), o su ieškiniu šioje byloje kreiptasi dar po dviejų mėnesių, t. y. 2016 m. rugpjūčio mėn.

3.3. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose T. P. nurodo, kad Inspekcijos įgaliotam pareigūnui, kartu su byloje ginčijama Deklaracija, T. P. fiziškai pateikė 1999 m. vasario 22 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 2727 bei statinio projektą, t. y. visus duomenis, kurie buvo reikalingi, kad ginčijama Deklaracija būtų užregistruota, patikrinta ir patvirtinta. Atsakovė T. P. notarui taip pat pateikė visus notaro prašytus pateikti dokumentus – statinio energinio naudingumo sertifikatą, kadastrinių matavimų bylą, ginčo Deklaraciją. Pabrėžia, kad ne atsakovė T. P. yra pasirašiusi 2013 m. vasario 21 d. prašyme patvirtinti deklaraciją dėl vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo. Ji tokio prašymo iš viso niekada niekam nėra teikusi ir dėl šio dokumento atsiradimo negali nieko paaiškinti. Kelia abejonę, kad galimai Deklaraciją ir jos priedus patys Inspekcijos darbuotojai ir panaikino iš IS „Infostatyba“ ir šiuo metu teigia, kad ji neva tai nebuvo pateikta. Atsižvelgus į tai, kad Deklaracija atitiko visus teisės aktų reikalavimus, ji 2013 m. vasario 22 d. Inspekcijos įgalioto asmens buvo užregistruota IS „Infostatyba“ ir jai suteiktas Nr. UDT-00-130222- 00214. Teigia, kad pateikta tvirtinti Deklaracija atitiko / turėjo atitikti visus jos turiniui ir priedams keliamus reikalavimus. Pati pareiškėja, anot atsakovės T. P., turi prisiimti riziką, kad nesugebėjo išsaugoti šių dokumentų savo duomenų bazėse. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2018 m. birželio 22 d. nutarimu nutraukė šį ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00124-16, kadangi nustatė, kad nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, turinčios BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytus požymius. Minėtame nutarime konstatuota, kad žemės sklypai, ant kurių buvo pastatyti statiniai ir po kuriais yra žvyro telkinys, jos savininkams buvo grąžinti teisėtai. Tolimesnis minėtų žemės sklypų (taip pat – ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimas ir statybos juose (taip pat – ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laikytinas teisėtu. Be to, konstatuota, kad visa statybą leidžiančių ir statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarka buvo atlikta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, į minėtus dokumentus neįrašant jokių žinomai melagingų duomen. Taigi, pasak atsakovės, tiek VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registras, įregistruodamas Deklaracijos pagrindu atsakovės nuosavybę, tiek notaras, tvirtindamas sandorį, tiek matininkai, atlikę atsakovei tuo metu priklausiusio žemės sklypo ir pastato – vienbučio gyvenamojo namo, kadastrinius matavimus, tiek pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertai, tiek ir AB SEB bankas, kaip kredito įstaiga, atlikusi ir nekilnojamojo turto vertinimo veiksmus, neaptiko jokių pastato – vienbučio gyvenamojo namo, statybos neteisėtumo požymių.

4. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

4.1. VĮ „Registrų centras“ yra viešojo administravimo subjektas, įstatymu nustatyta tvarka vykdantis nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu.

4.2. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ rašytiniuose paaiškinimuose prašo atsakovo VĮ „Registrų centras“ atžvilgiu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Statinio teisinę registraciją registre nutraukti, arba atmesti kaip nepagrįstą, arba šį reikalavimą nagrinėti kaip išvestinį. Dėl reikalavimo dėl T. P. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad buvo padaryta techninė klaida nurodant S. N. ir B. N. 2013 m. vasario 21 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Inspekcijos registracijos Nr. UDT-00-130321-00312) įregistravimo Inspekcijoje datą, turi būti – 2013 m. kovo 21 d. (o ne 2013 m. vasario 21 d.). Statinio registravimo metu (2013 m. vasario 28 d.) ne tik, kad teisės aktai nenumatė pareigos kadastro tvarkytojui tikrinti jam pateiktos deklaracijos teisėtumą (atitikimą IS „Infostatyba“ įregistruotai deklaracijai), bet ir nesuteikė tokios teisės (galimybės). Tuo metu nebuvo sąsajos tarp Nekilnojamojo turto kadastro ir IS „Infostatyba“. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas ginčijamos Deklaracijos originalas (popierine forma), kurį nuskenavus, buvo grąžintas T. P.. Nei Statinio unikalus numeris, nei statytojas, nei žemės sklypas, kuriame pastatytas Statinys pagal Inspekcijos registracijos numerį nėra viešai skelbiamas, todėl Statinys (ir statytojas) negalėjo būti identifikuotas. Dėl to kadastro tvarkytojas 2013 m. vasario 28 d. registruodamas Statinį Deklaracijos (2013 m. vasario 22 d. įregistruotos Inspekcijoje Nr. UDT-00-130222-00214) pagrindu, net ir norėdamas patikrinti jam pateiktos deklaracijos atitikimą IS „Infostatyba“ užregistruotiems duomenims, tokios galimybės neturėjo. Svarbu ir tai, kad 2013 m. vasario 28 d., registruojant Statinį, adreso objektui (Statiniui) įregistruotas adresas buvo – (duomenys neskelbtini)., todėl šis Statinio adresas buvo įrašytas Registre. Atsakovas negali atsakyti už kitų asmenų galimai neteisėtai surašytą, patvirtintą, įregistruotą ir išduotą ginčo Deklaraciją. Pažymėjo, kad pareiškėjos savarankiškas reikalavimas dėl Statinio teisinės registracijos panaikinimo galėtų būti reiškiamas tik tuo atveju, jei Registro tvarkytojas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, priėmęs nepagrįstus sprendimus atsisakyti atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau šiuo atveju Registro tvarkytojo veiksmai buvo teisėti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. P. (Z. P.) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, iš esmės nurodydamas analogiškus argumentus, kaip ir atsakovė T. P..

6. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti:

6.1. Nurodo, kad ginčo gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo įsigijo 2013 m. kovo 21 d. ir jokie neatitikimai teisės aktų nuostatoms nebuvo nustatyti. Ginčo daiktams jie gavo banko paskolą, buvo išduotas gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikatas, sandoris buvo patvirtintas notaro. Nebuvo jokių abejonių gyvenamojo namo statybos teisėtumu.

6.2. Inspekcijos iš VĮ „Registrų centras“ pateikta Deklaracija yra patvirtinta Inspekcijos specialisto A. J. parašu, spaudu „Patvirtinta“, prierašu „2013-02-22 Nr. UDT-00-130222-00214“, spaudu „Šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pati pareiškėja patvirtino deklaraciją. Vien ta aplinkybė, kad Inspekcija dėl kažkokių nežinomų priežasčių neranda su gyvenamojo namo Deklaracijos patvirtinimu susijusių dokumentų, savaime dar nesudaro pagrindo teigti, kad Deklaracija yra neteisėta. Akcentavo, kad pareiškėja negali perkelti galimai padarytų savo klaidų teisėtiems įgijėjams.

6.3. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, pabrėždami, kad vadovaujantis STR „Statybos užbaigimas“ 40 punkto nuostatomis, patvirtintose Deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą ir administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal padalinių metinius darbo planus inspekcijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 (vienerius) metus.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

8.1. T. P. 2013 m. vasario 28 d. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui pateikė prašymą Nr. 4848685 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas A), bei atsakovės nuosavybės teises į jį. Kartu su šiuo prašymu buvo pateikta 2012 m. gruodžio 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2013 m. vasario 21 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.

8.2. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus bei nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsisako įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, 2013 m. vasario 28 d. įregistravo pastatą (Namą A) bei T. P. nuosavybės teises į jį.

8.3. 2013 m. kovo 26 d. į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Namą A), įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir A. M. nuosavybės teisės 2013 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3005 pagrindu.

8.4. Inspekcija, vadovaudamasi Aprašu, atliko Deklaracijos, kurioje paskelbta apie statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (Namo A), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, patikrinimą ir visus pažeidimus užfiksavo 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DTA-63. Minėtame patikrinimo akte konstatuota, kad Deklaracija yra neteisėta, nes prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta. Patikrinimo metu Pareiškėja nustatė, kad Inspekcijos IS „Infostatyba“ yra duomenys apie 2013 m. vasario 21 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą (data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. UDT-00-130222-00214), tačiau šioje deklaracijos versijoje yra nurodytas visai kitas statinys, t. y. gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas B), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) .

9. Byloje ginčas kilo dėl T. P. surašytos ir pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 bei Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre atliktos Namo A teisinės registracijos teisėtumo ir pagrįstumo. T. P. teigia, kad Deklaracija Inspekcijai buvo pateikta, yra patvirtinta Inspekcijos specialisto A. J. parašu, patvirtinta spaudu.

10. Ginčo situacijoje pareiškėja teigia, kad T. P. 2013 m. vasario 21 d. surašyta deklaracija apie Namo A statybos užbaigimą, kurioje yra žyma apie jos registraciją informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. UDT-00-130222-00214), nebuvo pateikta Inspekcijai ir ji nėra registruota IS „Infostatyba“, ji yra galimai suklastota ir todėl jos pagrindu atlikta Statinio registracija Nekilnojamojo turto registre yra neteisėta. Pareiškėja taip pat tvirtina, kad visai kita 2013 m. vasario 21d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą versija, kurios registracijos Nr. Inspekcijos IS „Infostatyba“ yra tas pats (data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. UDT-00-130222-00214), buvo pateikta Inspekcijai ir šioje deklaracijos versijoje yra nurodytas visai kitas statinys, t. y. gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (Namas B). Anot pareiškėjos, jai nebuvo pateikti jokie Statinio statybą leidžiantys dokumentai. Tuo tarpu VĮ Registrų centras nurodo, kad Namo A registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 2013 m. vasario 21 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą ir registruotos IS „Infostatyba“ (data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. UDT-00-130222-00214) pagrindu. O Namo B registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 2013 m. vasario 21 d. surašytos (2013 m. kovo 21 d. registruotos IS „Infostatyba“) deklaracijos apie statybos užbaigimą ir Nr. UDT-00-130321-00312 pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šį ginčą, 2020 m. spalio 21 d. nutartimi bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje, pareiškėja ir VĮ Registrų centras pateikė tarpusavyje prieštaraujančius duomenis, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino bei esamų prieštaravimų nepašalino. Minėtoje nutartyje LVAT išaiškino, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė teisės aktų nuostatas dėl termino, per kurį Pareiškėja turi kreiptis į teismą. Taip pat konstatavo, kad nėra pasisakyta dėl statybą leidžiančio dokumento buvimo. Taigi nagrinėjamu atveju teismas spręs dėl termino skundui paduoti, ginčo esmės (įskaitant anksčiau paminėtų pareiškėjos ir VĮ Registro centro duomenų prieštaravimų), taip pat dėl statybą leidžiančio dokumento (toliau – ir SLD) buvimo/ne ir to pasekmių.

12. Dėl teismingumo ir ginčo dalyko.:

Šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) 2018 m. kovo 29 d. nutartyje Nr. T-29/2018 pasisakė, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu (Civilinio kodekso 63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį Nr. T-31/2017, 2015 m. sausio 30 d. nutartį Nr. T-8-2015, 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101-2014, 2013 m. liepos 16 d. nutartį Nr. T-83-2013). Tačiau Specialioji teisėjų kolegija laikosi vieningos praktikos, kad tais atvejais, kuomet pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir/ ar patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinys, patvirtindamas ir/ar užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir/ ar užregistravimas) priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartį Nr. T-80/2017, 2017 m. vasario 13 d. nutartį Nr. T-12/2017, 2015 m. vasario 19 d. nutartį Nr. T-37-2015, 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101-2014). Nors Inspekcija, ginčydama minėtą deklaraciją, neigia ją patvirtinusi ir įregistravusi, pastarųjų aplinkybių nustatinėjimas, kaip ir pačios prievolės patvirtinti deklaraciją, numatytos Statybos įstatyme, nustatinėjimas yra susiję viešojo administravimo subjekto veiksmų vertinimu. Todėl šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti spendžiamas administraciniuose teismuose. LVAT, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nekonstatavo šalių ir ginčo dalyko ydingumo. Taigi nors šios bylos ypatumas yra tas, kad Inspekcija iš esmės ginčija savo pačios atliktą veiksmą (deklaracijos patvirtinimą). Laikytina, kad toks reikalavimas yra nagrinėtinas administraciniame teisme pagal ABTĮ nustatytas taisykles ir Inspekcija laikytina pareiškėja.

13. Ginčo teisinių santykių reguliavimas:

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo.

Vadovaujantis Namo A registracijos Nekilnojamojo turto registre metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 2 dalimi, naujo vieno ar dviejų butų namo statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Inspekcija. Tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir STR „Statybos užbaigimas“), 8.3 punkte nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas 35.1 punkte nustatyta, kad pastačius naują vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą (išskyrus nesudėtingam statiniui priskiriamą vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą), deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą tvirtinamos ir įregistruojamos Inspekcijos teritoriniame padalinyje. Pagal STR „Statybos užbaigimas“ 44 punktą, deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinas neypatingiems statiniams, todėl vadovaujantis minėtais teisės aktais, deklaracija apie šio statinio statybos užbaigimą turėjo būti patvirtinta Inspekcijos teritoriniame padalinyje ir tik tada galėjo būti užregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Pagal ginčijamos deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo Inspekcijoje metu galiojusią Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 6 dalį kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ieškinio pateikimo metu (2016 m. rugpjūčio 12 d.) analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos tuo metu galiojusioje Statybų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.). Tuo pat metu galiojo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad „jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.” Šioje byloje LVAT pasisakė, kad šios bylos ginčo teisiniams santykiams taikytinas iki Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d.) galiojęs teisinis reguliavimas. Taigi Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.).

Deklaracijos pateikimo metu, t. y. 2013 m. vasario 21 d., galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR „Statybos užbaigimas“) 8.3 punkte nustatyta, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. To paties Statybos techninio reglamento 44 punktas nustatė, kad Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

STR „Statybos užbaigimas“ 40 punktas nustatė, kad Padalinio vadovas ar kitas Inspekcijos viršininko įgaliotas Padalinio pareigūnas, nustatęs, kad 39 punkte nurodyti reikalavimai įvykdyti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Deklaraciją patvirtina, Deklaracijos kiekvieno lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašydamas „Patvirtinta“, po šiuo žodžiu uždeda asmens spaudą, pasirašo ir įrašo datą. <...> Jei 39 punkte nurodyti reikalavimai neįvykdyti, prašymo pateikėjas apie tai, kad Deklaracija negali būti patvirtinta, informuojamas raštu per 10 darbo dienų nuo prašymo įregistravimo dienos, kartu grąžinant pateiktus dokumentus. Deklaracijos patvirtinimo faktas užfiksuojamas IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos DVIS, jei to atlikti IS „Infostatyba“ nėra galimybės. Vieną patvirtintos Deklaracijos egzempliorių saugo Padalinys, kitas grąžinamas kartu su pateiktais dokumentais, išskyrus kompiuterines laikmenas su statinio projekto ir kitų dokumentų įrašais, Deklaracijos pateikėjui. Patvirtintose Deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą ir administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal Padalinių metinius darbo planus Inspekcijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus; apie tai, grąžinant patvirtintą Deklaraciją, informuojamas Deklaracijos pateikėjas.

Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 (toliau – ir Aprašas, redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 1 d.), nustato Inspekcijos išduotų statybos užbaigimo aktų ir statytojų (savininkų, užsakovų, valdytojų, naudotojų, paveldėtojų) surašytų bei Inspekcijos patvirtintų ir / ar užregistruotų arba tiesiogiai VĮ Registrų centrui pateiktų deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarką. Šio Aprašo 3 punktas nustato, kad statybos užbaigimo aktai tikrinami ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, deklaracijos – ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo / užregistravimo / surašymo (kai netvirtinamos ir neregistruojamos) dienos.

14. Dėl skundo pateikimo termino:

14.1. Atsakovė T. P. prašo taikyti ieškinio senatį, nustatytą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje. LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartyje pasisakė, kad šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo įsigaliojimo galiojęs teisinis reguliavimas. Tuo tarpu, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas buvo priimtas 2013 m. liepos 2 d. ir, išskyrus 28 straipsnį, įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 14 straipsnio 12 dalis, nustatanti 1 metų kreipimosi terminą nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., iki šios datos naikinamasis terminas nebuvo nustatytas. Anksčiau paminėtoje LVAT nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tokio anksčiau nenustatyto termino skaičiavimas nuo jame nurodyto momento (kadastro duomenų įregistravimo) būtų nesuderinamas su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais, kadangi šis terminas būtų pasibaigęs jau jo nustatymo metu, kas gali lemti situacijas, kai valstybinę priežiūrą vykdanti institucija apskritai neturės galimybės kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai prieštaraujančių įstatymams ir sukeliančių esminius viešojo intereso pažeidimus administracinių aktų peržiūrėjimo (administracinė byla Nr. eA-835-525/2020). Taigi nėra pagrindo taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatytą 1 metų terminą.

14.2. Kadangi su ginču susijusiems santykiams taikytinas reguliavimas, galiojęs iki Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (iki 2014 m. sausio 1 d.), taikytinos tuo metu galiojusios Statybos įstatymo nuostatos. Tuo metu galiojusios Statybų įstatymo nuostatos nenumatė termino, per kurį Inspekcija gali kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo. Specialioji teisėjų kolegija šioje byloje pasisakė, kad bylos dalykas iš esmės yra Inspekcijos viešojo administravimo veikla. Kaip matyti iš skundo (ieškinio) argumentų, pareiškėja iš esmės remiasi ne deklaracijos turinio ar jo sudarytojo valios ydingumu, bet ginčija faktą dėl administracinio veiksmo atlikimo. Ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, todėl taikytinas bendras administraciniams aktams nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas (tokios pozicijos buvo laikomasi ir teismų praktikoje, pvz., žr., LVAT praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas 52.3 punktas (LVAT biuletenis Nr. 17), LVAT 2009 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–191/2009).

14.3. Pagal LVAT formuojamą praktiką, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tuomet termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–283/2010). Atsižvelgiant į minėtą teismo praktiką, Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad jos suteikia teisę Inspekcijai kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo suinteresuotųjų asmenų skundų ar pranešimų pagrindu ir termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimus.

14.4. Pareiškėja Patikrinimo aktą surašė 2016 m. birželio 14 d. todėl darytina išvada, jog nuo 2016 m. birželio 14 d. Inspekcija buvo surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl teisės pažeidimo. Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2016 m. liepos 14 d.., o į teismą kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidusi 1 mėnesio skundo pateikimo terminą.

14.5. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimą, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Klausimą, ar ABTĮ nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio, ir nėra saistomas proceso dalyvių prašymų (ABTĮ 10 str. 1 d.).

14.6. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, jog Inspekcija vadovaudamasi bendraisiais CK 1.125 straipsnyje nustatytais ieškinio senaties terminais dėl deklaracijos panaikinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, deklaraciją prašydama naikinti kaip vienašalį sandorį, ir tik 2017 m. pasikeitus specialiosios kolegijos formuojamai bylų priskyrimo teismams praktikai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. T-80/2017) byla buvo perduota administraciniam teismui. Be to, įvertinus teisinių santykių, iš kurių nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, pobūdį (sudėtingumą) tam, kad Inspekcija galėtų padaryti išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo, ji turėjo ne tik išnagrinėti visus surinktus dokumentus (projekto medžiagą), bet ir įvertinti šiuose dokumentuose pateiktą informaciją bei nagrinėjamam klausimui aktualių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Inspekcija pavėluotai kreipėsi į teismą dėl objektyvių priežasčių, o nurodytų kreipimosi aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieškinį teismui, todėl Inspekcijai atnaujintinas terminas kreiptis į teismą skundui dėl viešojo administravimo akto (deklaracijos) panaikinimo pateikti. Byloje aplinkybių, išvardytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, nenustatyta. Taip pat nėra praleistas dešimties metų naikinamasis terminas.

14.7. STR „Statybos užbaigimas“ 40 punkte, taip pat Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 patvirtintame Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašo 3 punkte buvo nustatytas 1 metų deklaracijos patikrinimo terminas. Šie terminai vertintini kaip organizacinio pobūdžio (procedūriniai), įpareigojantys veikti Inspekciją. Aprašas ir STR nustatė terminus, bet jie nelaikytini naikinamaisiais, nes senaties terminai gali būti nustatyti tik įstatymu (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis), taip pat juos aiškinant kaip skundo pateikimo terminus jie neatitiktų ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reguliavimo.

15. Dėl skundo esmės:

15.1. Inspekcija iš esmės įrodinėja deklaracijos tvirtinimą, kaip administracinį aktą, esant niekiniu dėl to, kad neigia faktą, kad apskirtai toks veiksmas yra įvykęs (deklaracija ir jos priedai nebuvo pateikti Inspekcijai, taigi ir negalėjo būti tvirtinami).

15.2. Tuo tarpu atsakovė T. P. ir tretieji suinteresuoti asmenys įrodinėja, kad ginčo deklaracija buvo pateikta ir patvirtinta.

15.3. Pagal STR „Statybos užbaigimas“ 39 punktą (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija), prieš tvirtindamas Deklaraciją, Padalinio pareigūnas patikrina, ar: 39.1. Statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; 39.2. prie prašymo pridėti visi privalomi pateikti dokumentai; 39.3. Deklaracija užpildyta pagal nustatytus reikalavimus ir patvirtinta saugomos teritorijos direkcijos (kai tai privaloma); 39.4. projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai, susiję su statinio išorės matmenimis, atitinka faktinius; esant nesutapimams, Padalinio pareigūnas pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 88 punkte nurodytą galimos paklaidos apskaičiavimo principą nustato, ar šie nesutapimai yra leistini; 39.5. (2011 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-881 punkto redakcija) statiniai pastatyti projekte numatytoje vietoje (pagal kadastro duomenų bylą); leistini nukrypimai apskaičiuojami pagal Reglamento 39.4 punkte nurodytus galimų paklaidų apskaičiavimo principus; 39.6. (2011 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-881 punkto redakcija) nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą), atstumų iki sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma); dėl Deklaracijoje nurodytų statinių nėra surašyti savavališkos statybos aktai (39.1–39.7 papunkčiai).

STR „Statybos užbaigimas“ 40 punkte (2011 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-881 punkto redakcija) buvo numatyta, kad padalinio vadovas ar kitas Inspekcijos viršininko įgaliotas Padalinio pareigūnas, nustatęs, kad 39 punkte nurodyti reikalavimai įvykdyti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Deklaraciją patvirtina, Deklaracijos kiekvieno lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašydamas „Patvirtinta“, po šiuo žodžiu uždeda asmens spaudą, pasirašo ir įrašo datą. Jei statinys yra konservacinio prioriteto, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar jų apsaugos zonose, nustatęs, kad statinių statyba nepažeidžia saugomos teritorijos apsaugos reglamento reikalavimų, Deklaraciją iki jos patvirtinimo Padalinyje analogiškai patvirtina ir saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Deklaracijos patvirtinimo faktas užfiksuojamas IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos DVIS, jei to atlikti IS „Infostatyba“ nėra galimybės. Vieną patvirtintos Deklaracijos egzempliorių saugo Padalinys, kitas grąžinamas kartu su pateiktais dokumentais, išskyrus kompiuterines laikmenas su statinio projekto ir kitų dokumentų įrašais, Deklaracijos pateikėjui. Patvirtintose Deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą, administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal Padalinių metinius darbo planus Inspekcijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus; apie tai, grąžinant patvirtintą Deklaraciją, informuojamas Deklaracijos pateikėjas.

15.4. Iš esmės ginčas kilo dėl įrodinėtino fakto – ar Deklaracija apie Namo A statybos užbaigimą buvo pateikta tvirtinti Inspekcijai ir patvirtinta. Inspekcija remiasi netiesioginiais įrodymais – aplinkybėmis, kad jokių duomenų apie tokią deklaraciją nėra išlikę Inspekcijos dokumentų valdymo sistemose ir informacinėje sistemoje „Infostatyba“, o suteiktu numeriu (UDT-00-130222-00214) yra fiksuota visai kitokio turinio deklaracija (apie pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Namo B). Tuo tarpu atsakovė remiasi tiesioginiu įrodymu – deklaracija apie Namo A užbaigimą ir joje esančiais įrašais, padarytais Inspekcijos atsakingo darbuotojo (A. J.). Ginčo nėra, kad deklaracijos tvirtinimo metu šis darbuotojas dirbo Inspekcijoje ir atliko būtent tokias funkcijas (tvirtindavo deklaracijas), tą įrodo ir į bylą pateiktas jo pareigybės aprašymas, jo ir šalių teikti paaiškinimai teismo proceso metu. Taip pat šis darbuotojas byloje apklaustas liudytoju patvirtino, kad ginčo Deklaracijoje neabejotinai yra jo parašai. Inspekcija rėmėsi tuo, kad galimai darbuotojas piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo įrašus Deklaracijoje. Inspekcija pateikė į bylą (2017 m. lapkričio 29 d.) 2016 m. birželio 7 d. raštą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuriame informavo šias institucija apie galimą darbuotojo piktnaudžiavimą ir klastojimą tvirtinant ginčo deklaraciją. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų Inspekcijos darbuotojų piktnaudžiavimo ir klastojimo tvirtinant statybos baigimo dokumentus vietovėje, kurioje yra ir Namas A bei Namas B buvo nutrauktas neįžvelgus Inspekcijos darbuotojų neteisėtų veikų (2018 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos prokuroro nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-00124-16). Pagal tuo metu galiojusio STR „Statybos užbaigimas“ 37 punktą ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502, 22 punktą, buvo galima deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikti ir betarpiškai Inspekcijai. Pagal atsakovės T. P. paaiškinimus (teiktus Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 6 d. posėdžio metu), būtent taip deklaracija ir buvo pateikta. Aptarti veiksmai (deklaracijos pateikimas ir jos tvirtinimas) laikytini pirminiais veiksmais, jie turėjo būti atspindėti informacinėse sistemose, o ne atvirkščiai. Taigi pirmenybė, kaip įrodymui, teiktina pirminiam realiam veiksmui, o ne jo atspindžiui informacinėje sistemoje. Vien tik duomenų neįvedimas ar neatspindėjimas informacinėje sistemoje, kurie priklausė nuo Inspekcijos valios (kaip aptarta 15.3 punkte), negali paneigti, kad veiksmas buvo atliktas. Taigi laikytina, kad pareiškėja Inspekcija remiasi tik netiesioginiais įrodymais – tuo, kad nėra išlikę duomenų apie Namo A deklaracijos tvirtinimą informacinėse sistemose, tuo tarpu atsakovė – tiesioginiu įrodymu (Deklaracija ir joje esančiais įrašais ir parašais). Inspekcijos darbuotojas, kaip liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad parašai yra jo, ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinta darbuotojo veikla tvirtinant deklaracijas ginčo vietovėje ir nebuvo konstatuota, kad parašai suklastoti, taigi teismas daro išvadą, kad Deklaracijoje esantys parašai yra tikri. Todėl Deklaracijos tvirtinimo faktas nepaneigtas. Reikšmės neturi ir tai, kad į bylą nepateiktas ir atsakovės paaiškinimais neišlikęs Deklaracijos originalas, o išlikusi dokumento kopija nuo originalo, daryta VĮ Registrų centre registruojant pastatą.

15.5. LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartyje pažymėjo, kad yra prieštaravimų tarp VĮ Regitrų centro ir Inspekcijos teiktų duomenų. Iš tiesų, pagal Inspekcijos turimus įrašus 2013 m. vasario 21 d. deklaracija Nr. UDT-00-130222-00214 buvo skirta Namui B. Tuo tarpu pagal Registrų centro duomenis, Namas B buvo registruotas deklaracijos Nr. UDT-00-130321-00312 pagrindu. Kaip matyti iš Inspekcijos 2017 m. lapkričio 29 d. į bylą teiktų duomenų ir VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 1 d. į bylą pateiktų paaiškinimų, Namui B buvo sudarytos dvi deklaracijos apie statybos užbaigimą – Nr. UDT 00-130222-00214 (toks pat numeris kaip deklaracijos, kuria remiasi atsakovai ir pagal kurią buvo įregistruotas Namas A). ir Nr. UDT-00-130321-00312. Inspekcijos duomenimis, prašymą tvirtinti deklaraciją Nr. UDT 00-130222-00214 Namui B 2013 m. vasario 21 d. pateikė atsakovė T. P., tačiau ji neigia teikusi tokią deklaraciją ir prašymą. Tam pačiam Namui B registruoti VĮ Registrų centre buvo panaudota kita deklaracija, Nr. UDT-00-130321-00312, kuriai tvirtinti prašymą pateikė S. ir B. N. (jų prašymas pasirašytas 2013 m. vasario 21 d., o deklaracijos įregistravimo Inspekcijoje data – 2013 m. kovo 21 d.). Tuo tarpu Inspekcijos informacinėse sistemose esanti deklaracija Nr. UDT 00-130222-00214 (skirta Namui B) registravimui VĮ Registrų centre nebuvo panaudota.

15.6.Dėl SLD:

15.6.1. Teisės būti statytoju įgyvendinimas detaliau reglamentuojamas specialiajame teisės akte –Statybos įstatyme, užtikrinančiame statytojo teisių suderinamumą su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Statybos įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą, 2 dalyje. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) buvo nustatytos šios sąlygos: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).

15.6.2. LVAT šioje byloje pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, teismas, spręsdamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešame registre, yra nurodęs, kad paaiškėjus, jog nėra bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti. Nes negalima tokia situacija, kai, nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai, nes neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018m. vasario 28d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-26-701/2018). Taigi šioje byloje nagrinėtinas klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų buvimo Namui A.

15.6.3. Dėl galiojančio SLD buvimo Deklaracijos tvirtinimo metu:

15.6.3.1. Deklaracijoje nurodyta, kad SLD yra „Leidimas vykyti statybos darbus Nr. 2727, 1999.02.22“.

15.6.3.2. Namo A statybos užbaigimo deklaracijos pateikimo ir tvirtinimo faktas savaime nereiškia, kad kartu su deklaracija buvo pateiktas ir SLD. Pavyzdžiui, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors Inspekcija turi duomenis apie su jos turimos versijos deklaracija 00-130222-00214 (Namui B), tačiau prie jos SLD nebuvo teiktas. Taigi vien faktas, kad ginčo deklaracija buvo teikta ir tvirtinta Inspekcijai, savaime neįrodo, kad kartu buvo teiktas ir statybos leidimas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 46 punktą, statinių statybos atveju su statyba susijusią dokumentacija nuolat saugo statytojas, o statinius perleidus kitam asmeniui – šis asmuo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog vien tik faktas, kad Deklaracija patvirtinta Inspekcijos darbuotojo parašu, nereiškia, kad buvo pateiktas ir SLD.

15.6.3.3. Reikia įvertinti, ar atsakovė Deklaracijos tvirtinimo metu apskritai galėjo turėti galiojantį SLD:

Pagal iki 2002 m. galiojusį teisinį reguliavimą - Organizacinį tvarkomąjį statybos reglamentą „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ STR 1.07.01:1997, patvirtintą Statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 ir Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintą Aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316, statybų leidimus išduodavo apskričių viršininkų administracijos.

Inspekcija 2021 m. vasario 8 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad ji iš likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos perėmė leidimus vykdyti statybos darbus, kurie išduot laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2002 m. liepos 1 d. Inspekcija nurodė, kad neturi duomenų apie Namui A išduotą leidimą ar kitą 1999 m. vasario 22 d. dokumentą, kurio numeris būtų 2727. Taip pat nurodė, kad pagal turimus duomenis, paskutinis turimų 1999 m. gruodžio mėnesį išduotų statybos leidimų numeris yra 617.

Pagal Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20, 1.5 papunktį leidimas statyti statinį galioja 5 metus. Jeigu statybos darbai nepradedami per 2 metus, leidimas netenka galios. Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316, 7 punktas numatė, kad pasibaigus leidimo galiojimo laikui, esant reikalui, jis pratęsiamas iki statybos pabaigos, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Prireikus jį pratęsti dar ilgesniam laikui, statytojas kreipiasi į apskrities viršininką, kuris, suderinęs su savivaldybės meru, nustato leidimo pratęsimo sąlygas. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (toliau – ir Reglamentas), 26 punkte įtvirtinta, kad statybos leidimas, išduotas iki Reglamento įsigaliojimo trumpesniam nei 10 metų laikui, gali būti pratęstas iki 10 metų nuo leidimo išdavimo dienos. Leidimą pratęsia jį išdavęs viešojo administravimo subjektas, statytojui pateikus prašymą ir Reglamento 15 punkte nurodytus dokumentus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 45 punktas reglamentavo, kad iki 2010 m. spalio 1 d. išduotų galiojančių statybos leidimų galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų.

Taigi iki 2010 m. spalio 1 d. galiojęs reguliavimas nustatė, kad statybos leidimo galiojimo terminas gali būti pratęstas maksimaliam 10 metų terminui. Taigi skaičiuojant nuo 1999 m. vasario 22 d., tai būtų 2009 m. vasario 22 d. Taigi 2010 m. spalio 1 d. SLD galiojimo terminas visais atvejais būtų pasibaigęs. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė ar kiti asmenys būtų pratęsinėję leidimą. Teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pateikti duomenis, ar turi duomenų apie SLD pratęsimus, 2021 m. sausio 26 d. rašte nurodė, kad prašomų dokumentų neturi.

Pagal nekilnojamojo turto registro ir kadastro išrašus matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir stovi Namas A, kaip objektas suformuotas tik 2008 m. spalio 6 d. Tuo tarpu pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-06-06 iki 2000-08-30) 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė galėjo būti realizuojama tik kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Namui A statybos leidimas negalėjo būti išduotas, kol nebuvo suformuotas sklypas.

Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad 2013 m. vasario 21 d., t. y. kai buvo pateikta Deklaracija, galiojančio SLD nebuvo.

15.6.4. Dėl SLD neturėjimo pasekmių:

15.6.4.1. Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas teisme po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre statytojui sukelia neigiamas teisines pasekmes – yra kvestionuojama arba paneigiama statytojo nuosavybės teisė į pastatytą statinį. Todėl nagrinėjant klausimą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimą teisme turėtų būti vertinama ne tik tai, ar statytojas pateikdamas deklaraciją, o kartu ir vykdydamas statybos procesą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, bet taip pat turėtų būti vertinama, ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tvirtindama deklaraciją apie statybos užbaigimą, tinkamai vykdė savo funkcijas. Nustačius, kad deklaracijos galiojimas turėtų būti panaikintas, turi būti vertinama, ar tokiu panaikinimu nebus pažeistas privataus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas, t. y. ar konkrečiu atveju nebus nepagrįstai paneigtos privataus asmens įgytos teisės, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdė tinkamai savo pareigų statybos užbaigimo procese (LVAT 2020 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020).

15.6.4.2. Dėl viešojo administravimo subjekto pareigų:

Šioje byloje svarbu nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai vykdė pareigas.

Pagal STR „Statybos užbaigimas“ 38 punktą (nuo 2011 m. lapkričio 20 d. galiojusi redakcija) gautą prašymą patvirtinti Deklaraciją Padalinio įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja ir paskelbia IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos DVIS, jei nėra galimybės jo įregistruoti ir paskelbti IS „Infostatyba“.

Pagal STR „Statybos užbaigimas“ 39 (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija), prieš tvirtindamas Deklaraciją, Padalinio pareigūnas patikrina, ar: 39.1. Statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; 39.2. prie prašymo pridėti visi privalomi pateikti dokumentai; 39.3. Deklaracija užpildyta pagal nustatytus reikalavimus ir patvirtinta saugomos teritorijos direkcijos (kai tai privaloma); 39.4. projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai, susiję su statinio išorės matmenimis, atitinka faktinius; esant nesutapimams, ar statinių faktinių matmenų ir vietos žemės sklype (teritorijoje) nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų statinio bendrųjų rodiklių neviršija šio Reglamento 31 punkte nurodytų; 39.6. (2011 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-881 punkto redakcija) nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą), atstumų iki sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma); 39.7. dėl Deklaracijoje nurodytų statinių nėra surašyti savavališkos statybos aktai (39.1–39.7 papunkčiai).

Akivaizdu, kad Inspekcijos pareigūnas pagal STR „Statybos užbaigimas“ 39.1 punktą privalėjo patikrinti, ar yra galiojantis SLD. Taip pat apie Deklaracijos pateikimą privalėjo paskelbti IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos DVIS. Iš esmės šių veiksmų neatlikimu remiasi pati Inspekcija, ginčydama Deklaracijos galiojimą. Patikrinti SLD buvimą buvo galima be platesnio faktinių aplinkybių tyrimo. Taigi darytina išvada, kad buvo pačios institucijos (jos pareigūnų) indėlis į neteisėtą situaciją.

15.6.4.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnis nustato nuosavybės teisės apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje pabrėžia, kad Pirmojo Protokolo 1 straipsnyje yra įtvirtinti trys principai: 1) pirmas principas, įgyvendintas pirmajame pirmo straipsnio sakinyje, yra bendro pobūdžio ir garantuoja teisę netrukdomai naudotis nuosavybe; 2) antras principas, įgyvendintas antrajame pirmo straipsnio sakinyje, nukreipia į nuosavybės atėmimą ir nustato jam tam tikras sąlygas; 3) trečias principas nustato, kad valstybės turi teisę, be kita ko, sureguliuoti naudojimosi nuosavybe teisinius santykius atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Trys principai yra tarpusavyje susiję. Antras ir trečias principas yra susiję su specialiais atvejais, kuriems esant yra įsiterpiama į teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, todėl reikia juos aiškinti atsižvelgiant į pirmą – bendrąjį principą (žr., pvz., sprendimą byloje Broniowski prieš Lenkiją, § 34, sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą).

EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (žr., pvz., sprendimą byloje Do?rusöz ir Aslan prieš Turkiją 27 §; sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, 49–50 §). Tuo pačiu EŽTT akcentuoja ir gero administravimo principo svarbą, kuris reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai. EŽTT praktikoje pažymima, kad valstybės institucijų klaidos turėtų būti aiškinamos individų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra jokio kito konkuruojančio privataus intereso. Kitaip tariant, valstybės institucijų padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei, o klaidos neturėtų būti taisomos, bloginant individo padėtį (žr., pvz., sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją 40 §; sprendimą byloje Gladysheva prieš Rusiją 80 §) (sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą). Taip pat pabrėžiama, kad turto nusisavinimas gali būti vykdomas tik dėl viešojo intereso, toks interesas turi tenkinti viešuosius poreikius (žr., pvz., sprendimą byloje Volchkova ir Mironov prieš Rusiją). Laikomasi pozicijos, kad valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos individo sąskaita. Tokiose situacijose reikia vertinti, ar pareiškėjas neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų paveikiamas sprendimų priėmimas; taip pat, ar nėra priežasčių abejoti priimtais administraciniais sprendimais. Tai reiškia, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pateisinamas tik vieninteliu atveju, kai tai daroma dėl viešojo intereso ir šis ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, t. y. adekvatus ir būtinas.

LVAT yra pasisakęs, kad panašaus pobūdžio bylose proporcingumo principo taikymas turi reikšmę vertinimui, ar po minėto ilgo termino gali būti paneigtos asmenų įgytos nuosavybės teisės (žr. LVAT 2020 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020).

15.6.4.4. Inspekcija, formuluodama skundo pagrindus (jie galiausiai suformuluoti 2017 m. sausio 26 d. patikslintame ieškinyje Vilniaus regiono teismui) nenurodė ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme nenurodė, ar šiuo atveju statytojų įteisinta statyba yra ar gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės, t. y., ar yra kitas konkuruojantis privatus interesas. Priešingai – teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė paaiškino, kad reikalavimu šioje byloje nėra siekiama apginti viešąjį interesą.

Inspekcija 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, išduodant galbūt suklastotus dokumentus, kurių pagrindu įregistruoti statiniai saugomoje teritorijoje (Zujūnų žvyro telkinio teritorijoje). Nagrinėjant bylą pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Namas A buvo pastatytas ant statytojos teises įgyvendinusiai T. P. priklausiusio žemės sklypo, dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pažymėtina, kad šiuo požiūriu situacija skirtinga nei LVAT 2013 m. liepos 11 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-556-1474-13 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018, nes šiose bylose statytojo teises įgyvendinęs asmuo apskritai neturėjo teisės būti statytoju (statiniai pastatyti valstybei priklausančiuose žemės sklypuose).

Taigi nėra požymių, kad Namo A statybos įteisinimas pažeistų trečiųjų asmenų ar viešąjį interesą, išskyrus tą, kad buvo pažeista Deklaracijos apie statytos užbaigimą tvirtinimo tvarka.

15.6.4.4. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat turėtų būti keliamas klausimas dėl atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių į nuosavybės teises pažeidimo praėjus ganėtinai ilgam laikotarpiui nuo Deklaracijos patvirtinimo.

Konstitucijoje įtvirtintas universalus teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios valstybės institucijos turi veikti remdamasis teise ir paklusdamos teisei, jog Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai turi ją atitikti. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui, o asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Teisinis reguliavimas gali būti keičiamas tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos, o teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių. Laikoma, kad neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrinamas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Taigi, išskirtinas vienas teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kurio paskirtis laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti asmens teises ir laisves, kad jos nepagrįstai nebūtų paneigtos.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad dėl Inspekcijos pareigūnų aplaidumo, patvirtinus teisės aktų neatitinkančią deklaraciją, dėl ko ji turėtų būti panaikinama, yra paneigiamos statytojų, taip pat statinį įsigijusių bei tam paskolą suteikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų ir teisės ir laisvės, teisėti lūkesčiai. Atsakovė, teikdama Deklaraciją patvirtinimui ir Inspekcijos pareigūnams nepaneigus jos teisėtumo, manė, kad statybos vykdomos (baigtos) teisėtai. Deklaracija buvo panaudota Namo A registravimui, t. y. jos pagrindu asmeniui buvo sukurtos realios teisės. Lygiai taip pat sukurtos teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie pasiėmė banko paskolą ir nusipirko Namą A. Taigi ir lūkestis, kad šios teisės bus saugomos. Be to, Deklaracijoje pareigūno spaudu buvo pažymėta, kad šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo. Tokiu būdu faktinių aplinkybių sudėtis (Deklaracijos tvirtinimas ir nurodymas, kad jos teisėtumas gali būti tikrinamas ne ilgiau kaip 1 metus), buvo suformuotas teisėtas lūkestis, kad sukurtos teisės nebus panaikintos. Šiuo atveju svarbu, kad panaikinus deklaraciją būtų pažeisti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, kuriems Namas A priklauso šiuo metu, teisėti interesai. Tretieji suinteresuoti asmenys, tikėdamiesi, kad elgiasi teisėtai, gavo paskolą iš banko ir įsigijo Namą A. Taigi būtų pažeisti jų, kaip sąžiningų įgijėjų, teisėti lūkesčiai, pasitikėjimas teise ir valstybe. Tai taip pat yra visuotinai ir konstituciškai pripažįstamos vertybės, taigi ir viešasis interesas. Be to, kadangi Inspekcijos indėlis į deklaracijos tvirtinimą buvo esminis, tai galėtų lemti ir tolimesnius ginčus dėl žalos atlyginimo. Taigi šiuo atveju patenkinus Inspekcijos reikalavimą ir panaikinus Deklaraciją bei Namo A nebūtų nei užtikrintas viešasis interesas, nei neišlaikyta pusiausvyra tarp viešojo ir privataus intereso.

15.6.4.5. Dėl proporcingumo:

Šioje byloje taip pat turi būti vertinama ir tai, ar deklaracijos panaikinimas nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė statytojos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu.

Konstitucinio Teismo praktikoje proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą). Vadovaujantis šiuo principu, įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.

Pagal Konstitucijos nuostatas riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi šių sąlygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių ribojimas nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti. Iš byloje surinktų duomenų ir proceso šalių paaiškinimų, teismas nenustatė, kad tuo atveju, jeigu nebus panaikinta Deklaracija ir nekilnojamojo turto registracija, būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos vertybės. Reikalavimo pareiškėja ir negrindžia konkretaus viešojo intereso pažeidimu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju priešingai, negu teigia pareiškėja, būtų pažeidžiamos statytojo ir sąžiningų įgijėjų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) teisės ir laisvės taip, kad iš dalies dėl valstybės institucijos aplaidžių veiksmų, jiems būtų apribojamos nuosavybės teisės, taip pat teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principai. Tuo pačiu pridurtina, jog, teismo vertinimu, negali būti tenkinamas reikalavimas panaikinti Deklaraciją ir turto registraciją, t. y. taikomos kraštutinės (lotyniškai ultima ratio) priemonės, nes nesant įrodyta, kad Namo A įteisinimas pažeistų trečiųjų asmenų interesus ar imperatyvius reikalavimus, būtų paneigtos nuosavybės teisės iš dalies tik dėl formalių priežasčių, kurios taip pat buvo sąlygojamos ir valdžios institucijų aplaidaus veikimo.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Deklaraciją atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundo reikalavimas panaikinti nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Deklaraciją. Teismui netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

17. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

Atsakovė T. P. prašė teismo iš pareiškėjos priteisti 2 069,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (kurios patirtos pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme). Taip pat 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė pateikė prašymą dėl papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui iš naujo (1 034,55 Eur).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

Iš atsakovės pateiktos išlaidų detalizacijos matyti, kad atsakovė prašo teismo priteisti už 2016 m. spalio 6 d. susipažinimą su civilinės bylos dokumentais, jų analizavimą, konsultavimą – 2,5 val.; 2016 m. spalio 31 d. pasirengimą teismo posėdžiui; atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje – 3 val.; 2016 m. gruodžio 13, 14 d. susipažinimą su naujai pateiktais ieškovo dokumentais, jų analizę, pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje – 3 val.; 2017 m. sausio 23 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą – 3,5 val.; 2017 m. sausio 30 d. susipažinimą su naujai pateiktais dokumentais, jų analizę, pasirengimą teismo posėdžiui, parengiamasis teismo posėdis – 2 val.; 2017 m. kovo 1 d. konsultaciją ir pozicijos aptarimą – 1 val.; 2017 m. kovo 6 d. pasirengimą teismo posėdžiui; baigiamosios kalbos ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą; atstovavimą teismo posėdyje – 3 val. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas koeficientas – 0,1.

Nagrinėjamu atveju 2016 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 771,90 Eur. Taigi už 2016 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 13–14 d. teiktas teisines paslaugas atsakovei galėtų būti priteistina 578,92 Eur suma.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5, t. y. už 2017 m. sausio 23 d. atsiliepimo į patikslintą skundą surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 1 983,25 Eur (2,5 x 793,3). Už 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. kovo 6 d. teiktas teisines paslaugas atsakovei galėtų būti priteistina 594,97 Eur suma. Kadangi maksimaliai galima būtų priteisti 3 157,14 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismo prašė priteisti 2 069,10 Eur, jos prašymas tenkintinas pilnai.

Atsakovės 2020 m. gruodžio 10 d. prašyme papildomai prašoma priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 034,55 Eur. Į bylą pateikta 2020 m. gruodžio 4 d. UAB „AAA LAW“ PVM sąskaita faktūra Nr. AAA-M-01063, sąskaitos ataskaita (su išsamiu išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu) ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Jie patvirtina, kad atsakovė už teisines paslaugas, t. y. susipažinimą su VĮ Registrų centro rašytiniais paaiškinimais, jų analizę (sugaišta 50 min.) sumokėjo 45,00 Eur, už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą ir pateikimą (sugaišta 5 val.) sumokėjo 450,00 Eur ir už pasiruošimą teismo posėdžiui ir teismo posėdį (sugaišta 4 val.) – 360,00 Eur. Teisinės paslaugos buvo suteiktos 2020 m. gruodžio mėnesį, taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1398,50 Eur, pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį už susipažinimą su VĮ Registrų centro rašytiniais paaiškinimais, jų analizę ir už pasiruošimą teismo posėdžiui ir teismo posėdį gali būti priteista 699,25 Eur (5 val. x 0,1 x 1398,50 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, taigi už rašytinius paaiškinimus gali būti priteisiama 559,25 Eur (0,4 x 1398,50 Eur). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija maksimalių Rekomendacijose numatytų priteistinų sumų, atsakovės prašymas dėl 1 034,55 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas. Taigi iš viso atsakovei priteistina 3 103,65 Eur (1 034,55 + 2 069,10 Eur).

Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. prašo teismo priteisti 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2017 m. sausio 24 d. parengti atsiliepimai į ieškinį ir patikslintą ieškinį, 2018 m. gegužės 18 d. prašymo stabdyti bylą paruošimas, taip pat kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų analizė, pasirengimas teismo posėdžiams ir jų atstovavimas teismo posėdžiuose, kurie vyko 2017 m. balandžio 8 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. spalio 10 d.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (40 straipsnio 3 dalis).

Trečiųjų suinteresuotų asmenų teisinis interesas ginče buvo priešingas nei pareiškėjos (jie palaikė atsakovės poziciją ir prašė skundą atmesti), todėl teismo sprendimu atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės buvo apgintos (priimtas teismo sprendimas palankus minėtiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims), todėl jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas sutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktais argumentais, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1 200,00 Eur) yra proporcingas. Teismui, atsižvelgus į teiktų teisinių paslaugų teikimo datas (2016 m. rugsėjo 23 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. gegužės 8 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. spalio 10 d.) ir tuo metu taikytinus vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčio dydžius (2016 m. I ketvirčio – 583,90 Eur, 2016 m. III ketvirčio – 615,90 Eur, 2016 m. IV ketvirčio – 636,90 Eur, 2017 m. IV ketvirčio – 690,50 Eur ir 2018 m. II ketvirčio – 721,80 Eur), darytina išvada, kad prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai mažesnė nei nustato Rekomendacijos, taigi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant jiems 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2021 m. vasario 10 d. tretieji suinteresuoti asmenys pateikė papildomą prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias jie patyrė, nes byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Jas sudaro 500,00 Eur už kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų analizę ir teisinį vertinimą, pasiruošimą teismo posėdžiams, teisminį atstovavimą 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 12 d. teismo posėdžiuose. Šiuo atveju teismas pastebi, kad į bylą nėra pateiktas detalus patirtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, todėl teismui nėra žinomas advokatės, kuri atstovavo trečiuosius suinteresuotus asmenis, tikslios darbo laiko sąnaudos. Taigi nesant tikslaus bylinėjimosi išlaidų detalizavimo, kiek laiko užėmė parengimas teismo posėdžiams, taikytini protingumo ir teisingumo kriterijai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, įvertinęs, tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys realiai naudojosi advokato pagalba bylą nagrinėjant iš naujo ir už ją sumokėjo, byla sudėtinga tiek dėl teisės aiškinimo, tiek dėl faktinių aplinkybių, kad teismo posėdžiai vyko 2021 m. sausio 11 d. (posėdis vyko nuo 11.15 val. iki 12.07 val.) ir 2021 m. vasario 12 d. (teismo posėdis prasidėjo 10.07 val. baigėsi 10.38 val.) ir truko 1 val. 23 min., advokatė teikė paaiškinimus teismo posėdžių metu, o 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1454,80 Eur (1 val. konsultacijų ar pasirengimo pagal Rekomendacijų 8.19 p. vertinama 0,1 x 1454,80 Eur, t. y. 145,48 Eur), kas reikštų, kad advokatės darbo laikas, kurį prašoma kompensuoti, vertinant maksimalia priteistina suma, atitiktų kiek daugiau nei 3 valandas, daro išvadą, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašoma priteisti suma protinga, neviršijanti Rekomendacijose nurodytų sumų. Taigi iš viso tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos priteistina 1 700,00 Eur (1 200,00 + 500,00 Eur) už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132, 133, 134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti.

Priteisti atsakovei T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 3 103,65 Eur (tris tūkstančius šimtą tris eurus ir 65 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti A. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (gim. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis