- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-597-238-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Bagdonavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės - terminuoto laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – paskirta atlikti per 2 (du) mėnesius 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose ir įpareigotas – per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti gydymąsi nuo narkomanijos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2008-03-31, apie 8.40 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, paėmė fotoaparatą „Canon A700“ 1025 Lt vertės, paslėpė jį striukės kišenėje ir išeidamas pro kasas už jį nesumokėjo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą 1025 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad teismo nuosprendyje nepagrįstai, nemotyvuotai ir subjektyviai padaryta išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnį ir jo nuostatas, netinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę. D. S. teistas penkis kartus, šis teistumas šeštas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, jis recidyvistas ir 11 kartų baustas administracine tvarka, jo asmenybė linkusi nusikalsti.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantas neginčija D. S. kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 22 straipsnio 1 d., BK 178 straipsnio 1d. Taip pat, prokuroras sutinka su teismo skirta bausme, jos rūšimi ir dydžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas skundžia nuosprendį tuo pagrindu, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra nepagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir nepagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šis prokuroro argumentas pagrįstas.
LR BK 75 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį galimas esant šioms sąlygoms: 1) asmuo nuteistas laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ne daugiau kaip šešeriems metams ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra susijusios su nusikaltimo kategorija, paskirtos bausmės rūšimi, paskirtos bausmės dydžiu. Esant visoms paminėtoms sąlygoms, teismas turi teisę svarstyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kad būtų galima realiai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, be minėtų sąlygų, turi būti įstatyme numatyti pagrindai. BK 75 str. nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismui nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmės realiai neatliekant.
Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pabrėžta, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu- paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė-užtikrintų ne tik specialią, bet ir bendrąją prevenciją.
Pažymėtina, kad būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2008-02-15 Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje nurodyta, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Išnykę teistumai taip pat turi reikšmės vertinant asmenybę ir iš esmės jos pagrindu formuojant išvadą, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, taip bus pasiekti ir kiti tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad, pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių visumą, teismas gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Kitaip tariant, teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.
Įstatyme įtvirtintas reikalavimas bausmės vykdymo atidėjimą sieti su teismo išvada, jog atidedant bausmės vykdymą, bausmės tikslai iš esmės taip pat bus pasiekti. Kartu pažymėtina, kad bausmės tikslų turinys (pobūdis) reiškia, jog teisingas, išsamus nuteistojo asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingo sprendimo taikant BK 75 straipsnį sąlyga. Todėl teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Į tai turi būti atsižvelgiama ir skiriant bausmę, ir priimant sprendimą atidėti bausmės vykdymą. Minėtų nuteistojo asmenybės savybių atskleidimas ir jų išdėstymas nuosprendyje atitinka BK 75 straipsnio pirmosios dalies reikalavimą, kad būtina konstatuoti tai, jog atidedant bausmės vykdymą taip pat bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis), ir visa tai teismo sprendimą daro įtikinamą bei sudarantį prielaidas jo bendraprevenciniam poveikiui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, laikėsi BK 41, 54 straipsnių reikalavimų. Teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismo skirta bausmės rūšis ir dydis atitinka įstatymo reikalavimus. Jos neginčija ir apeliantas. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėjo. Teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išvada padaryta įvertinus kaltinamojo asmenybę, amžių, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo didelį norą pasitaisyti ir nedaryti nusikaltimų, gydytis nuo narkomanijos, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nesunkaus nusikaltimo padarymą.
Kolegijos nuomone, teismas, nuspręsdamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nepakankamai pilnai įvertino visas kitas aplinkybes ir byloje esančius duomenis dėl išvados formavimo apie tai, kad D. S. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, taip pat bus pasiekti ir kiti tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo nurodytos aplinkybės nėra išsamios, kurioms esant būtų galima daryti išvadą dėl galimybės taikyti BK 75 str. ir manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismo liko neįvertinta ta aplinkybė, kad D. S. nusikalsta sistemingai. Šioje byloje jis teisiamas šeštą kartą, nusikalto teistumui neišnykus. Pagal BK 27 str. jis yra recidyvistas. Šioje byloje nusikalstama veika padaryta 2008-03-31, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje byloje, D. S. vėl padarė tris nusikalstamas veikas-2008-04-18 ir 2008-04-21, už kurias nuteistas 2008-06-19 nuosprendžiu.
Vadovaujantis teismo 2007-05-23 nutartimi ir Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu D. S. 2007-06-05 buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, 2008-03-31 jis padarė naują nusikalstamą veiką, veika padaryta teistumui neišnykus ir praėjus trumpam laiko tarpui po nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų nedaro ir būnant laisvėje jis daro naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad D. S. linkusi nusikalsti asmenybė, jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir neatsitiktinės, daromos nusikalstamos veikos yra jo gyvenimo būdo rezultatas, jis nuolat elgiasi antivisuomeniškai. Ankstesni teistumai, skirtos bausmės, bausmės tikslų, nurodytų BK 41 str.2 d. nepasiekė.
Remiantis LR BK 27 straipsnio 1 dalimi D. S. yra nusikaltimų recidyvistas. LR BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau, ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą dar kruopščiau įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos.
Be to, reikėtų pažymėti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad nuteistasis D. S. yra eilę kartų baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančios nuobaudos administracine tvarka yra skirtos už smulkaus svetimo turto pagrobimą ir neteisėtą narkotinių priemonių įgijimą ar laikymą. Iš šių aplinkybių seka, kad nuteistojo nusikalstamos veikos yra sistemingos, tampriai tarpusavyje susiję, nes motyvas pasisavinti svetimą turtą tiesiogiai lemia kito nusižengimo padarymą.
Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis D. S. rodo didelį norą pasitaisyti ir nebedaryti nusikaltimų, gydytis nuo narkomanijos, negalėjo būti lemiama aplinkybė sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Darydamas tyčinį nusikaltimą D. S. suvokė baudžiamosios atsakomybes griežtas pasekmes, nes jau nekartą su joms susidūrė, bet tai neužkirto kelio pakartotinės nusikalstamos veikos darymui.
Paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realus bausmės atlikimo. Todėl siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, siekiant atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, nuteistasis privalo atlikti bausmę realiai. Taikyti BK 75 str. nėra įstatyminio pagrindo, todėl ši norma pritaikyta nepagrįstai, jos taikymas panaikinamas. Teismas netinkamai pritaikė įstatymą, todėl nuosprendis pakeičiamas BPK 328 str. 1p. numatytu pagrindu.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nepaneigta, jog narkotinis apsvaigimas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šis prokuroro teiginys yra atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apsvaigimo nuo narkotikų negalima laikyti baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes kaltinamajame akte nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o apeliacinis teismas neturi teisės bloginti nuteistojo teisinės padėties iš esmės skirtingų, nei kaltinamajame akte, nurodytų aplinkybių pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Bagdonavičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės - terminuoto laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – paskirta atlikti per 2 (du) mėnesius 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose ir įpareigotas – per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti gydymąsi nuo narkomanijos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Bausmę skirti atlikti atviroje kolonijoje.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.