Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-853-993/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
1-853-993/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nukentėjusysis
J. V.
Kaltinamasis
Š. K.
Advokatai
Algis Girdutis Šalavka
Baudžiamoji byla Nr. 1-853-993/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10844-16-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3; 1.2.4.8; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant S. V., dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai J. V., kaltinamajam Š. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. K. 2016-03-05 apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine J. V. metu, tyčia, rankos kumščiu iš viso ne mažiau kaip penkis kartus smogė jai į galvą, nugarą ir į pilvą, abiem rankom sugriebė už jos vilkėtų marškinėlių ties krūtine, pargriovė J. V. ant grindų ir, nepaleisdamas jos, tampė po grindis, užgaudamas jai kairės rankos alkūnę ir kairės kojos kelį, taip mušdamas J. V. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą.

Š. K. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2016-03-05 buvo pas draugą, gėrė alkoholį, vakare parėjo namo (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo patekti į vidų, nes durys buvo užrakintos. Jis susinervino, jam aptemo protas ir jis išdaužė buto durų stiklą, o įėjęs į vidų, savo sugyventinei J. V. sudavė ne mažiau 5 smūgius į galvą, pilvą, tada parvertė ją ant grindų ir patampė. Tokie jo veiksmai galėjo sukelti sugyventinei fizinį skausmą. Įvykio dieną buvo išgėręs alkoholio, tai lėmė jo smurtinius veiksmus, blaivas nebūtų smurtavęs. Supranta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, imsis priemonių gydytis nuo alkoholizmo. Dėl smurto panaudojimo labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, sutinka susitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Š. K. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Š. K. yra jos sugyventinis, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, yra šeima, bendrų vaikų neturi. Pastaruoju metu gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai Š. K. negeria alkoholio, jų tarpusavio santykiai yra labai geri, tačiau išgėręs alkoholio, jis dažnai tampa agresyvus, kelia konfliktus. 2016-03-05 apie 20.00 val. Š. K. grįžo į namus neblaivus. Ji buvo užsirakinusi bute, raktas buvo durų spynoje, dėl ko, negalėdamas pateikti į namus, Š. K. išdaužė lango stiklą ir, įkišęs ranką į butą, atsirakino buto duris. Dėl išdaužto stiklo jam jokių pretenzijų ji neturi, nes stiklą jis buvo pirkęs pats asmeniškai ir tai yra jo nuosavybė. Įėjęs į butą, Š. K. pradėjo reikšti priekaištus jai, kad nepateko į butą. Šaukdamas ant jos, Š. K. tyčia ją mušė: jis rankos kumščiu smogė jai ne mažiau kaip penkis kartus, pataikė į galvą, į nugarą ir į pilvą. Kiek tiksliai smūgių jis jai sudavė ir kiek tikslai jų pataikė į konkrečią kūno vietą, nurodyti negali. Toks jo elgesys sukėlė jai fizinį skausmą. Paskui jis tyčia, abiem rankom sugriebė ją už tuo metu vilkėtų marškinėlių ties krūtine ir jėga parvertė ant grindų ir, tebelaikydamas ją, tampė po grindis, užgaudamas jai kairės rankos alkūnę ir kairės kojos kelį, dėl ko ji taip pat patyrė fizinį skausmą. Jai paaiškintas būtinumas kreiptis pas teismo medikus ir išduotas siuntimas nuvykti apžiūrai, tačiau iki šiol to nepadarė ir nedarys. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips (b.l.13-14).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas J. V. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-03-05 apie 20.00 val. namuose Marių g. 11-7, Kaune, kilusio konflikto metu jos sugyventinis Š. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tą patį ji patvirtino ir apklausiama liudytoja. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta ir įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.3-4).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto atvejo, vyr. patrulė I. P. pranešė, kad 2016-03-05 apie 21.06 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas dėl konflikto (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. V., kuri įvykio vietoje atrodė įbauginta ir paaiškino, kad prieš ją smurtavo sugyventinis Š. K.. Smurtą galintys rodyti požymiai: patinimai veide. Smurtu įtariamas asmuo Š. K. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l.5-8).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu 2016-03-05, 22.17 val. Š. K. nustatytas 3,19 promilių girtumas (b.l.18).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad Š. K. tyčia suduodamas ne mažiau 5 smūgius J. V. į galvą, pilvą, nugarą, ir parvertęs ją ant grindų, tempdamas ir taip J. V. sužalodamas kairės rankos alkūnę ir kairės kojos kelį, sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę nurodė, jog kaltinime nurodyti visi jo veiksmai, kurie sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, tarnybinis pranešimas, kita rašytinė bylos medžiaga. Kadangi fizinį skausmą kaltinamasis sukėlė savo sugyventinei, kas pagal BK 248 str. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, sutiko, kad byla būtų nutraukta, su kaltinamuoju susitaikė (b.l.75).

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

K. Š. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), ankščiau neteistas (teistumas išnykęs), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l.51-52), nors yra baustas administracine tvarka (b.l.53-56), tačiau kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2013-09-23 jam atlikta stebėjimo paslauga, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b.l.60-61), tačiau specialisto išvadoje Nr. 93TPK-227 konstatuota, jog atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l.66). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. V., o baudžiamoji byla nutrauktina.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2707, kurioje nurodyta, kad Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę pagalbą Š. K., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur ir šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.78).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

Š. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

(duomenys neskelbtini), jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. J. Š. K. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Š. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš Š. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Averkienė