Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gira. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

2012-02-15 Jurbarko r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. l d., paskirta bauda 4 (MGL) 520 Lt;2012-09-17 Jurbarko r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. paskirtai laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. l d., 2 d .8 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2015-09-04 Raseinių rajono apylinkės teisino baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per 3 mėnesius 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;2015-12-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.l d., paskirta galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmė baigiasi 2017-01- 24,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d., 159 str., 284 str. 1 d., padarymu,

Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindini išsilavinimą, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gvv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-12-29 Raseinių rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str., pagal LR BK 178 str. 2 d.,2015-06-08 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje, arba pradėti dirbti, arba pradėti mokytis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždraudžiant bendrauti su V. P. ir R. P.. 2016-04-05 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

2013-08-07 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., uždraudžiant bendrauti su L. D. ir V. L.;2014-02-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirta bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2013-08-07 baudžiamuoju įsakymu ir galutinę bausmę skirti 2 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., uždraudžiant bendrauti su V. L.. 2014-05-29 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir mokslu, be bausmę vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamąją vietą, nebendrauti su M. B. ir M. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., Ž. P. 2016-02-12 nuo 22.00 val. iki 6 val. Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pateko per neužrakintas duris į D. N. nuomojamą kambarį, kur A. S. reikalaujant D. N. išplauti jo kojines, o šiam reikalavimus įvykdžius, A. S. trenkė vieną kartą kumščiu į nosį ir vieną kartą į dešinę akį, Ž. P. du kartus trenkė kumščiu į kairės pusės šoną ir du kartus į galvą. Po tęsiant nusikalstamą veiką, 2016-02-13 nuo 2.00 val. iki 6 val., Raseiniai, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje A. S., Ž. P., N. K., pateko per neužrakintas duris į D. N. nuomojamą kambarį, kur A. S. liepus D. N. numauti ir išplauti N. K. kojines, o šiam reikalavimą įvykdžius, Ž. P. trenkė kumščiu apie šešis kartus D. N. į šoną. N. K. sudavė tris kartus į šonus, bei vieną kartą į dešinę akį, po ko A. S. vieną kartą delnu trenkė per veidą, bei sugriebęs už rūbų krūtinės srityje jį patąsė, bei kojos keliu spyrė į nosį D. N., po ko Ž. P. su N. K. trenkė nemažiau kaip po keturis smūgius su kumščiais į įvairias kūno vietas - galvą, bei šonus, taip bendrais veiksmais padarydami D. N. nežymų sveikatos sutrikdymą ir palauždami nukentėjusiojo valią priešintis, pagrobė D. N. priklausantį nešiojamą kompiuterį "eMachines E527" su baterija ir jos krovikliu, 200,00 eurų vertės, telefoną "Nokia RM 1019" komplekte su baterija, 120,00 eurų vertės, ir 1 atminties kortelę 8 GB informacijos dydžio, 9 eurų vertės, telefoną "Prestigio" komplekte su baterija, 120 eurų vertės, ir sportinius batus 20,00 eurų vertės, padarydami bendrą 469,00 eurų turtinę žalą.

Be to, A. S., laikotarpyje nuo 2016-02-12 apie 22.00 val. iki 2016-02-13, 6.00 val., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad Ž. P. gim. (duomenys neskelbtini) m., yra vaikas, pasinaudojo savo, kaip vyresnio pagal amžių, autoritetu ir įkalbėjo, ragino, skatino jį mušti D. N. ir taip palaužus nukentėjusiojo valią, pagrobti nukentėjusiojo asmeninius daiktus, tokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

Be to, A. S., 2016-02-13 apie 10.00 val., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo Nr. 2, tai yra viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia kumščiu trenkė D. U. į veidą, šiam nugriuvus spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju A. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad Ž. P. pažįsta jau daug metų. Žinojo, kad jis gali būti dar nepilnametis. Tą dieną jis Žygimanto paprašė parodyti kur gyvena jo draugas, bet kartu eiti nekvietė. Žygimantas jam parodė draugo gyvenamąjį namą ir ėjo kartu su juo į namo vidų. Jis su draugu gėrė alkoholinius gėrimus. Kartu išgertuvėse dalyvavęs D. N. prieš kelis metus buvo su draugais negražiai jo atžvilgiu pasielgęs, todėl jį apėmė pyktis. Jis pasakė kartu buvusiam Žygimantui, kad Donatą reikia paauklėti. Jis liepė Donatui išskalbti jų kojines. Kai Donatas tai padarė, jie jį sumušė. Po to jis paskambino N. K. ir pakvietė į kompaniją. Kai prie jų prisijungė N. K., jie vėl liepė Donatui išskalbti Nerijaus kojines. O kai šis tai padarė, vėl jį mušė. Po to jie paėmė Donatui priklausančius mobilaus ryšio telefonus ir kompiuterį, jis apsiavė Donato batus. Sekančią dieną jis turėjo nemalonų pokalbį su D. U.. Iš pradžių jie pykosi patalpų viduje, o po to konfliktas persikėlė į daugiabučio namo kiemą. Jis kelis kartus Dariui sudavė. Dėl to kad buvo neblaivus, nuosekliau paaiškinti įvykio aplinkybių negali. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, nori pasitaisyti ir gyventi normalų gyvenimą.

Apklaustas kaltinamuoju Ž. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su Aidu

Strelecku nuėjo pas Antaną, pravarde „lenkas“. Ten buvo ir D. N.. Išgertuvių metu Aidas pasakė, kad prieš kelis metus Donatas su draugais jį sumušė ir tyčiojosi. Dėl to jis pradėjo reikšti pretenzijas Donatui. Po to liepė Donatui išskambti jų kojines. Kai Donatas tai padarė, jie pradėjo Donatą mušti rankomis į įvairias kūno vietas. Buvo jį pasodinę ant kėdės. Kai vėliau prie jų prisijungė N. K., Donatas skalbė ir jo kojines. Po to jį mušė ir Nerijus. Po to jie paėmė Donatui priklausančius daiktus: nešiojamąjį kompiuterį ir du mobilaus ryšio telefonus. Jie norėjo kad Donatas parašytų raštą, kad tuos daiktus jiems dovanoja. Po to liepė Donatui sakyti, kad tuos daiktus jiems dovanoja, o Nerijus tai nufilmavo su savo telefonu. Dabar suprato, kad Donatas taip pasielgė iš baimės, nes jis nenorėjo savo daiktų atiduoti. A. S. tikrai žinojo, kad jis yra nepilnametis ir jį ragino elgtis vyriškai kai buvo mušamas Donatas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, padarys išvadas, nes pradėjo dirbti.

Apklaustas kaltinamuoju N. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą vakarą jis buvo savo namuose. Jam paskambino Aidas ir pakvietė prisijungti prie jų kompanijos. Iš pradžių jis bandė atsisakyti, bet vėliau sutiko. Pas jį Aidas atvažiavo su taksi automobiliu ir visi jie nuvažiavo gerti. Name buvęs D. N. sukėlė Aidui pyktį ir Aidas liepė jam išskalbti kojines. Jis nenorėjo, kad Donatas skalbtų jo kojines, bet vėliau sutiko. Jis suprato, kad tokiu būdu tyčiojasi iš Donato, o po to dar Donatui sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Donatas jų bijojo, todėl nesipriešino. Po to jie nusprendė paimti Donato kompiuterį ir mobilaus ryšio telefoną. Donatui liepė parašyti raštelį, kad tuos daiktus jis jiems dovanoja. Kai nerado popieriaus, tada liepė viską pasakyti žodžiu, o jis nufilmavo su savo telefonu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Jo pavojingumas pasireiškia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet tokio kėsinimosi padarymo būdu. Plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Nukentėjusysis D. N. parodė, kad kaltinamieji jį mušė. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą ir du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d., 15 str.) A. S. teistas keturis kartus, nusikalstamas veikas padarė laisvės apribojimo laikotarpiu (II t., b. l. 45-57, 58-59),. A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Administracine tvarka baustas (II t., b. l. 62-63), į psichikos sveikatos centro įskaitą dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų neįrašytas (II t., b. l. 64). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, kankinant ir tyčiojantis iš nukentėjusiojo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nėra pagrindo taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes grubiai pažeidinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo sąlygas, nebuvo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 iki 6 val., jam buvo paskelbta paieška ir padarė naujas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis Ž. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi, teistas du kartus, teistumas neišnykęs (II t., b. l. 134—138, 139-142). Administracine tvarka baustas (II t., b. l. 144-148), į psichikos sveikatos centro įskaitą dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų neįrašytas (II t., b. l. 150). Atlygino nukentėjusiajam D. N. 100,00 Eur žalos. Ž. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kankinant ir tyčiojantis iš nukentėjusiojo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgiant į tai, Ž. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 92 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nustatytini įpareigojimai.

Kaltinamasis N. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi, teistas tris kartus, paskirtas bausmes atlikęs (III t., b. l. 39-44, 45-50). Administracine tvarka baustas (III t., b. l. 52-53), į psichikos sveikatos centro įskaitą dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų neįrašytas (II t., b. l. 54). Atlygino nukentėjusiajam D. N. 100,00 Eur žalos ir Kauno teritorinei ligonių kasai. N. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kankinant ir tyčiojantis iš nukentėjusiojo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgiant į tai N. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi civilinį ieškinį dėl 12,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 92) už nukentėjusiajam D. U. suteiktas gydymo išlaidas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 284 str. 1 d. bei savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. U. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė 12,19 Eur žalą už D. U. suteiktas gydymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjęs D. N. šioje byloje yra pareiškęs 3000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 89,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Po 100,00 Eur žalos atlygino kaltinamasis N. K. ir Ž. P.. Viso liko neatlyginta 2889,00 Eur žala (I t., b. l. 124-125).

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi civilinį ieškinį dėl 56,46 Eur turtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 77-78) už nukentėjusiajam D. N. suteiktas gydymo išlaidas. Kaltinamasis N. K. 56,46 Eur turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino (I t. b. l. 84).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų D. N. ir D. U. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamųjų kaltės forma ir laipsnis, jų interesai, kad iš kaltinamųjų priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jų kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjęs D. N. patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus, nes kaltinamieji jį kankino, iš jo tyčiojosi. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti. Nors nukentėjusysis D. N. ir nepatyrė sunkių fizinių sužalojimų, bet patirtas stresas, patyčios, sukėlė įtampą, dvasinius išgyvenimus.

Iš kitos pusės, teismas, taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinant kaltinamųjų amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiojo D. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nukentėjusiojo patirta neturtinė žala kilo dėl kaltinamųjų veiksmų padarytų jiems bendrininkaujant, todėl taikytina solidarioji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam atlyginta 200,00 eurų patirtos neturtinės žalos, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Daiktiniai įrodymai: kompiuteris "eMachines E527" su baterija ir jos krovikliu, telefonas "Nokia RM 1019" komplekte su baterija, pagal pakvitavimą saugojimui perduoti D. N. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui D. N..

Daiktinis įrodymas – A. S. batai, kurie yra suplyšę, saugomi Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

A. S., Ž. P. ir N. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatus Lionę Užubalienę, Oną Budrienę, A. Z.. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo nutartimi kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam suimtojo ar nepilnamečio kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujanti LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-12-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016-07-28. Bausmę atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2016-04-16 iki 2016-07-27. Iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę dokumentų paėmimą panaikinti.

Ž. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p. skirti elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje ir tęsti mokslą ar darbą, uždrausti bendrauti su N. K. ir A. S..

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016-02-15 iki 2016-04-13.

Ž. P. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, atidavimą nepilnametį prižiūrėti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016-02-16 iki 2016-05-13.

N. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. S., Ž. P. ir N. K. nukentėjusiam D. N. 2889,00 Eur. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. 12,19 Eur. Kauno teritorinei ligonių kasai žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – kompiuterį "eMachines E527" su baterija ir jos krovikliu, telefoną "Nokia RM 1019" komplekte su baterija, pagal pakvitavimą saugojimui perduotus D. N. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui D. N..

Daiktinį įrodymą – A. S. batus, kurie yra suplyšę, saugomus Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.