Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirtos bausmės:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir D. T. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. T. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. T. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2025 m. vasario 9 d.

Visiškai tenkintas civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir šiai civilinei ieškovei priteista solidariai iš kaltinamųjų D. T. ir J. B., o D. T. neturint pakankamai pajamų ar turto, iki kaltinamasis D. T. sulauks pilnametystės, subsidiariai iš šio kaltinamojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės E. T., J. B. neturint pakankamai pajamų ar turto, iki kaltinamasis J. B. sulauks pilnametystės, subsidiariai iš šio kaltinamojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės A. B., 521,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamųjų D. T. ir J. B. priteista civilinei ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ po 60,50 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Kaltinamiesiems D. T. ir J. B. neturint pakankamai pajamų ar turto, iki jie sulauks pilnametystės, nurodytas pinigų sumas atitinkamai subsidiariai išieškoti iš kiekvieno iš šių kaltinamųjų atstovių pagal įstatymą ir civilinių atsakovių E. T. bei A. B.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (už keturias nusikalstamas veikas) nuteistas J. B.. Apeliacinio skundo dėl šio nuteistojo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę nepilnamečiam asmeniui, teismas, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgia ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę.

7. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors D. T. ir yra nepilnametis, tačiau 2023 ir 2024 metais jau teistas 3 kartus už tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktais, atidėtas 2 metams, ir vėl padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms. Taip pat teismas atsižvelgė ir į byloje nustatytą D. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas vertino aplinkybes, jog: nepilnametis D. T. gyvena su mama E. T., kuri reaguoja į sūnaus elgesį, bendradarbiauja su specialistais, siekia keisti sūnaus elgesį, tačiau jai tai nepavyksta: daug kartų, vadovaujantis ANK 6 straipsnio 2 dalimi, D. T. buvo perduotas savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už įvairius administracinius nusižengimus (t. 4, b. l. 104–113).

8. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

9. Anksčiau aptartų D. T. asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma, padarytų nusikalstamų veikų nuosavybei kiekis ir pobūdis (tyčinės, iš anksto apgalvotos, padarytos kartu su kitu asmeniu veikos) leidžia kaip pagrįstą vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog D. T. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau gyvena nusikalstamai ir pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, o yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Papildydama šią išvadą, teisėjų kolegija pastebi, jog D. T. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ankstesniais nuosprendžiais paskirta ne tik švelnesnė bausmės rūšis, bet ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti nepilnamečiui D. T. už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrus būtent laisvės atėmimo bausmes, artimas minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui.

10. Įžvelgdamas netinkamą laisvės atėmimo bausmės dydžio nustatymą, apeliantas yra neteisus. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nustatyta viena nuteistojo D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių, tačiau jo pavojingas, sistemingas ir priešingas teisei elgesys užkirto kelią jam skirti minimalias sankcijos ribas siekiančią bausmę. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai. Taigi, nepilnamečiui minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė būtų lygi 1 mėnesiui 15 dienų, o pagal BK 90 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.

12. Skundžiamu nuosprendžiu D. T. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos 5 ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra daug mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padarytų dviejų tyčinių apysunkių nusikalstamų veikų nuosavybei pavojingumą, kartu tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (nevedęs, mokosi, nedirba, anksčiau teistas ir atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo D. T. už dvi atskiras nusikalstamas veikas skirtos, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu teisingai subendrintos bausmės ir skirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežtos. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, ši subendrinta bausmė dar sumažėjo vienu trečdaliu. Galiausiai, į skirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, pagrįstai įskaitytas D. T. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2025 m. vasario 9 d. (du mėnesiai), todėl nuteistajam D. T. paskirtos bausmės dar labiau švelninti nėra pagrindo.

13. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

14. Teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nėra pagrindo atidėti D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 92 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau BK 92 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio, be kita ko, 2 dalį, gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y., šiuo atveju be formalių BK 92 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, ir ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai. Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik dėl to, ar yra formalios BK 92 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir dėl to, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Šiuo atveju aptartos D. T. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą kaip pagrįstą vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog D. T. ne kartą parodytas pasitikėjimas didesnio poveikio neturėjo, o pasikartojantys teistumai rodo, kad jis turi aiškų polinkį nusikalsti. Akivaizdu, jog švelnesnis nubaudimas D. T. elgesio nekeičia. Todėl nėra pagrindo patikėti deklaratyviu apelianto teiginiu, jog dabar jis pakeitė požiūrį į nusikalstamų veikų darymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, ir nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. T. BK 92 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytos pagrįstai ir teisėtai.

16. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. T. paskirtos bausmės nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.