- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-23050-950/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14695-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- D. J., R. J., S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“
- Advokatai
- Danguolė Kemežytė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjams - D. J., R. J. ir S. J., jų atstovei advokatei Danguolei Kemežytei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų - D. J., R. J. ir S. J. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai - D. J., R. J. ir S. J. 2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškime bei papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad jų tėvai - A. J. ir A. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Dar iki santuokos sudarymo A. J. ir jo sesuo M. V. savo lėšomis ir darbu 1948 m. pradėjo statyti gyvenamąjį namą ir pagalbinius ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kurios ir valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. A. J. ir jo sesuo M. V. gyvenamąjį namą baigė statyti 1965 m., garažus - 1989 m., t.y. A. J. jau būnant santuokoje su A. J.. Tuo metu kaimo vietovėje pastatyti pastatai ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registro nebuvo įregistruoti, nes iki 1991 m. liepos 25 d. buvo pakankama, kad kaimo vietovėje pastatyti pastatai būtų įregistruoti vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) Iki pat mirties A. J. kartu su sutuoktiniu A. J. gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini) Po A. J. mirties atsirado palikimas - mirusiosios asmeniniai ir namų apyvokos daiktai bei pastatų dalys, priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). A. J. testamento nebuvo sudariusi, o jos sutuoktinis A. J. per įstatymu nustatytą 3 mėn. terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Tačiau tiek mirusiosios daiktus, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, jis priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. A. J. po sutuoktinės mirties liko gyventi toje pačioje namų valdoje, ją prižiūrėjo, išlaikė, naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius. Po A. J. mirties jie (t.y. pareiškėjai) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, į palikimą nepretendavo, nes žinojo ir suprato, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė tėvas A. J.. Taigi, po A. J. mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. (duomenys neskelbtini) mirus A. J., pareiškėjai kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties priėmimo. (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla ir jiems išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į palikimą, kurį A. J. priėmė po sutuoktinės A. J. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą negali, prašo jų pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjų atstovė advokatė Danguolė Kemežytė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, teisiniais argumentais pagrindė pareiškimo motyvus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Todėl prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo išreiškė procesinio pobūdžio prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas A. J., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės A. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.
Iš giminystės santykius liudijančių rašytinių įrodymų (sutuoktuvių liudijimo (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini)), matyti, kad A. J. ir A. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Gyvendami santuokoje jie susilaukė trijų vaikų: R. J., S. J., ir D. J.. (duomenys neskelbtini) A. J. mirė. (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės notarinės kontoros 1984–1992 m. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1984–1990 m. ir (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos ir Viršaičio 1990–1995 m. dokumentų fonduose žinių apie tai, kad A. J. buvo sudariusi testamentą, nėra. (duomenys neskelbtini) notaro biure po A. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta. (duomenys neskelbtini) mirė A. J.. Po jo mirties (duomenys neskelbtini) biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pareiškėjams - D. J., R. J. ir S. J.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad A. J. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. ir M. V. vardu užregistruotas medinis gyvenamasis namas su priestatais, svirnas, kiemo rūsys, ūkio pastatas su priestatais, kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Byloje apklausti pareiškėjai patvirtino, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos su A. J. metu, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių (A. J. ir A. J.) nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 2 dalis), o buvusių sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjai faktą, kad jų tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės (pareiškėjų motinos) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti, įrodinėjo savo paaiškinimais, taip pat byloje pateiktas rašytiniais įrodymais. Pareiškėjai vienareikšmiškai ir be jokių abejonių patvirtino faktą, kad jų tėvai - A. J. ir A. J. gyveno name (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties, likęs gyvas sutuoktinis A. J., ir toliau gyveno minėtame gyvenamajame name, juo rūpinosi, mokėjo visus būtinus mokesčius.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškėjų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jų kartu su 2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu pateiktus rašytinius dokumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Šiuo atveju nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės A. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis; CPK 448 straipsnis).
Prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienam iš pareiškėjų, valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.