Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Redai Siautilei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė J. R. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.75, kuriame konstatavo, kad žemės sklypas, kuris priklauso J. N. naudojamas ne pagal paskirtį. Žemės sklypo naudojimo paskirtis - žemės ūkinė veikla, tačiau žemės sklype laikomi automobiliai (automobilių laužas) bei sklype pastatytas statinys. Be to, prie J. N. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0800 ha, neteisėtai aptveriant tvora, prijungtas valstybei priklausantis 0,12 ha ploto žemės sklypas (b.l. 3-4).

Vadovaujantis 2011-10-06 Žemės naudojimo patikrinimo aktu, 2011-12-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė J. R., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.16 - V. N. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad ant valstybinės žemės stovi automobiliai, automobilinės padangos, metalo laužas, laikinas statinys. V. N. įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str., už kurį numatyta bauda nuo 1000 – 2000 Lt.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą dėl kurio jam surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas. Patvirtino, kad nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso jo dukrai J. N., pastaroji šį žemės sklypą įsigijo iš varžytinių. Varžytinių metu, šis žemės sklypas buvo aprašytas, nufotografuotas. Jame stovėjo statinys, sklypas buvo aptvertas metaline tvora, buvo sukonstruoti metaliniai vartai, aikštelės grindinys buvo išasfaltuotas, o viduje stovėjo automobiliai ir jų dalys. Šie automobiliai buvo saugomi ankstesnio aikštelės savininko S. J., kuriuos saugojimui pateikė valstybinė mokesčių inspekcija, policija. V. N. tvirtina, kad šių automobilių jis utilizuoti negalintis, nes jie jam nepriklauso. Be to, nurodė, kad žemės sklypas yra 8 arų ploto, tačiau nežinomos žemės sklypo ribos. Nežinoma ar ant šio sklypo stovi laikinas statinys, ar jis stovi ant valstybinės žemės. Ne kartą, kreipėsi į valstybines institucijas, kad jam leistų įsinuomoti šalia esančią valstybinę žemę, tačiau į tai gaudavo neigiamus atsakymus. V. N. patvirtino, kad jo dukra J. N., šiuo metu, gyvena užsienyje. V. N. šį žemės sklypą valdo pagal įgaliojimą ir naudoja savo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdomam verslui, jame laiko jo įmonės parduodamus automobilius. Prašo administracinę bylą nutraukti, nes kaip pats tvirtina nepadarė jokio teisės pažeidimo. Žemės sklypą pirko įmonės veiklai, o ne žemės ūkinei veiklai vykdyti (b.l. 75-76);

2010-07-29 notaro A. G. pasirašytas įgaliojimas patvirtina, kad J. N. įgalioja V. N. atstovauti ją visais žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. interesais, tai yra jos kaip savininkės teises ir pareigas su kitais asmenimis, įskaitant ir teisę parduoti ir nuomoti žemės sklypą (b.l. 68);

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė Reda Siautilė, teismo posėdžio metu pripažino, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo nurodyta, kokią ATPK 45 straipsnio dalį, V. N. pažeidė. Teismo posėdžio metu, nurodė, kad V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1d. Be to, nurodė, kad V. N. veikoje yra ir kito administracinio teisės pažeidimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 52² str. 1d., žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas (b.l. 76);

2011-11-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja L. P. surašė įspėjimą J. N. įgaliotam asmeniui V. N., įpareigojant iki 2011-12-04 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę (b.l. 14).

Liudytoja J. R. patvirtino, kad ji būdama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.75 bei administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.16 - V. N. atžvilgiu, nes žemės sklypo savininkė yra išvykusi į užsienį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirti, nes jame buvo vykdoma veikla susijusi su automobilių saugojimu bei buvo neteisėtai užimta dalis valstybinės žemės. Vadovaujantis žemės sklypo planu bei matavimo juosta buvo nustatyta, kad apytiksliai užimta buvo apie 12 arų valstybinės žemės (b.l. 76);

Liudytoja R. P. patvirtino, kad ji kartu su J. R., kaip Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovės buvo nuvykusios į J. N. priklausantį žemės sklypą, esantį Dovilų mstl., Klaipėdos r. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype vykdoma veikla pažeidžiant žemės sklypo naudojimo paskirtį. Be to, buvo nustatyta, kad neteisėtai yra užimta apie 10 arų valstybinės žemės. Tai nustatė pamatavus sklypo ribas, kurios apjuostos metaline tvora. Išmatavus sklypą jo duomenis palygino su ankstesnio žemės sklypo savininko S. J. kadastrinės bylos medžiagos duomenimis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kai kurių kraštinių ilgiai buvo apie du kartus ilgesni (b.l. 95-96);

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. N., 2010-03-31 turto pardavimo iš varžytinių aktu, įsigijo žemės sklypą 0,080 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (b.l. 7);

2008-11-06 antstolės V.Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo aktas patvirtina, kad Klaipėdos g., Dovilų mstl., Klaipėdos r. esančioje automobilių saugojimo aikštelėje yra 52 vienetai įvairių automobilių, kurie yra ardymo stovyje. Saugojimo aikštelės teritorijoje yra sargo budelė. Prie protokolo pateiktos fotonuotraukų kopijos (45-50);

2009-04-23 antstolės M. T. pranešimas apie turto areštą patvirtina, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuotas S. J. ir R. J. priklausantis turtas, tarp kurių buvo ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas su asfaltuota aikštele, mediniu nameliu ir vieline tvora su dvejais vartais (b.l. 88-93);

2010-03-31 antstolės M. T. surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtina, kad J. N., kurią atstovavo V. N. įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio plotas 0,080 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (b.l. 67);

Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. (Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti) numato teisinę atsakomybę už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas – už tai numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. N. atžvilgiu 2011-12-13 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. Protokolas surašytas netinkamai, nes nenurodyta kokią šio straipsnio dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnyje numatytos dvi dalys. Teismo posėdžio metu, institucija surašiusi protokolą nurodė, kad V. N. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-11-03 buvo surašytas įspėjimas V. N. atžvilgiu iki 2011-12-04 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės sklypo dalį. Šiuo atveju, galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai – ,,po įspėjimo raštu, vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę“. Už šį teisės pažeidimą numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė - bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų. Be to, protokole neaprašyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėta veika, tai yra nenurodyti neteisėti veiksmai – žemės sklypo užėmimas, neteisėtas jo naudojimas. Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodinėjama, kad neteisėtas žemės sklypo užėmimas pasireiškia automobilių saugojimu ant valstybinė žemės, tvoros užtvėrimu, laikino pastato pastatymu. Tačiau byloje yra įrodymų, kad šiuos veiksmus galėjo atlikti buvęs žemės sklypo savininkas S. J. iki J. N. įsigyjant šį žemės sklypą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar jo įmonei priklausantys automobiliai saugomi ant valstybinės žemės, nors V. N. neginčijo šių aplinkybių, tvirtindamas, jog nežino, kur yra jo naudojamo žemės sklypo ir valstybinės žemės ribos. Administracinio teisės pažeidimų protokole nenurodyta galimai padaryto teisės pažeidimo data (laiko tarpas). Nenurodyta kokį valstybinės žemės sklypo plotą neteisėtai užėmė V. N. bei kurioje vietoje neteisėtai užimtas žemės sklypas randasi, J. N. sklypo atžvilgiu. Nepateikti jokie rašytinai paskaičiavimai (planai – schemos) dėl savavališkai užimto žemės sklypo. Šių įrodymų teismas savo iniciatyva rinkti negali. Be to, administracinio teisės pažeidimų protokole turėtų būti aprašyta kuo pasireiškė neteisėtas žemės sklypo naudojimas. Nepateikti rašytiniai įrodymai apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, nurodytame žemės sklype. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1d. numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole be kitų numatytų reikalavimų turi būti nurodyta - administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t.y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1754/2007; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008,LVAT2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N 63-1749/2010).

Pažymėtina, kad tiksliai suformuluota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (LVAT 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-4335/2010).

Su tokiu administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidėjo veiksmų kvalifikavimu teismas nesutinka, nes administracinės teisės pažeidimo protokole bei nutarime išdėstytas pažeidėjos padarytos veikos aprašymas nėra tinkamai susietos su teisės aktais, kurių reikalavimus galimai V. N. pažeidė. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisės gintis bei atsakyti į pareikštus jam kaltinimus tokiu būdu buvo aiškiai susiaurintos bei apribotos. Teismas pats ištaisyti nurodytų procesinių pažeidimų negali. LVAT yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 258).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti arba konstatuoti, todėl byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1dalimi 2 punktu, 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinę bylą A2.2-20-904/2012 grąžinti iš naujo tirti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.