Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,

nedalyvaujant trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį dėl servituto pakeitimo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims V. P., Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. P. su ieškiniu sutiko.

5. Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Kadangi žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas naudotis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai, todėl teismui nusprendus nustatyti (pakeisti) servitutą, bet koks pastatų rekonstravimas, remontas galės vykti tik teisės aktų nustatyta tvarka, gavus atitinkamus leidimus įskaitant ir Krašto apsaugos ministerijos (1 t, e.b.l. 129-130).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

6. Nustatyta, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. P. priklausantys nekilnojamieji daiktai (pastatai) yra išsidėstę Lietuvos Respublikos vardu suformuotame 576,6200 ha žemės sklype (2 ha plote) (2 t, e.b.l. 24-40). Namas yra senas, būtina jį remontuoti, kad būtų galima normaliai jame gyventi ir naudoti pagal paskirtį. Ieškovas pirmiausiai kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu suteikti jam žemės sklypą nuomos teise arba jį jam parduoti, suformuoti atskirą sklypą, tačiau gavo neigiamus atsakymus. Paskui į šias institucijas kreipėsi su prašymu nustatyti sklypui servitutą suteikiantį teisę statyti, remontuoti, rekonstruoti statinius, tačiau ir vėl gavo neigiamus atsakymus, todėl jam nieko nebeliko kaip tik kreiptis į teismą. Prašo nustatyti neatlygintinį servitutą: 572,62 ha kitos paskirties (naudojimo būdas-teritorijos krašto apsaugos naudojimo pobūdis-specialiųjų krašto apsaugos tikslų) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiam Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, 2,0000 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas) - teisę svetimam statinių naudotojui atlikti pastatų atnaujinimą (modernizavimą); statinių kapitalinį remontą, statinių paprastąjį remontą, statinių kapitalinį remontą, statinių rekonstrukciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovas su jam pareikštu reikalavimu nesutinka bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nustatyti servituto Valstybei priklausančiame žemės sklype, kadangi jau nustatytas servitutas suteikia teisę ir galimybę naudoti nuosavybės teise priklausančius statinius pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Išaiškino ieškovui, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais teisė statyti, remontuoti, ar rekonstruoti servitutais nesuteikiama (1t, e.b.l. 48-49, 76-78).

8. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija ieškovo teisės remontuoti gyvenamąjį namą neginčijo, paaiškino, kad bet koks pastatų rekonstravimas, remontas galės vykti tik teisės aktų nustatyta tvarka, gavus atitinkamus leidimus įskaitant ir Krašto apsaugos ministerijos (1t, e.b.l. 33, 129-130).

9. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

10. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

11. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra.

12. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Ieškovas tvirtina, kad jam kaip pastatų savininkui, suteikta servitutu tik teisė naudoti statinį, bet nesuteikta teisė atlikti jokių statybos darbų, tame tarpe remontuoti statinį, o išsaugoti statinį, kuris pastatytas 1925 metais be remonto yra neįmanoma. Teismo vertinimu, atmestini ieškovo argumentai, jog servituto nustatymas yra objektyviai būtinas.

13. LR Civilinis kodeksas nenumato ieškovo prašomo nustatyti servituto - teisę svetimam statinių naudotojui atlikti pastatų atnaujinimą (modernizavimą); statinių kapitalinį remontą, statinių paprastąjį remontą, statinių kapitalinį remontą, statinių rekonstrukciją. Kodekso 4.122 straipsnis nustato, kad gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo, o 4.123 straipsnis, nustato, kad gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais teisė statyti, remontuoti, ar rekonstruoti servitutais nesuteikiama.

14. Ieškovas, kreipdamasi dėl servituto nustatymo, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministeriją su prašymu atlikti pastatų atnaujinimą (modernizavimą); statinių kapitalinį remontą, statinių paprastąjį remontą, statinių kapitalinį remontą, statinių rekonstrukciją ir jo prašymas nebuvo patenkintas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir prašomo nustatyti servituto poreikio neįrodė, t. y. neįrodė, kad, nenustačius servituto neįmanoma atlikti namo remonto, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Kadangi ieškinys yra atmestas, iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 33,52 Eur (CPK 88, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,52 Eur (trisdešimt tris eurus 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.