Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjui adv. Gintarui Česnulevičiui, nukentėjusiosioms: Ž. R., G. J., R. K., nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovams pagal įstatymą Ž. R., V. J., nepilnamečių kaltinamųjų įstatyminėms atstovėms: G. S., J. D., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 9 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 10 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 11 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 284 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustat ė:

S. M. pažeidė viešąją tvarką, t.y. 2013 m. balandžio 09 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje - mokykliniame autobuse, kuris vežė moksleivius keliu Valkininkai- Naujieji Valkininkai, įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką : keikė Ž. R. ir G. J. bei R. K. necenzūriniais, jas žeidžiančiais žodžiais, mėtė į Ž. R. ir G. J. suglamžytus popieriaus lapus, tyčia be jokios priežasties sudavė vieną smūgį ranka Ž. R. į veidą.

Tokiais veiksmais S. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 284 str. 2 d.

R. N. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2013 m. balandžio 09 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje - mokykliniame autobuse, kuris vežė keliu Valkininkai- Naujieji Valkininkai moksleivius, necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką : keikė Ž. R. ir G. J. bei R. K. necenzūriniais, jas žeidžiančiais žodžiais, mėtė į Ž. R. ir G. J. suglamžytus popieriaus lapus.

Tokiais veiksmais R. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 284 str. 2 d.

Kaltinamoji S. M. prisipažino kalta ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Į mokyklą veža mokyklinis autobusas, kuriuo važiuoja ne tik vaikų globos namų auklėtiniai, bet ir aplinkinių kaimų vaikai. 2013 m. balandžio 9 d. ji važiavo mokykliniu autobusu iš mokyklos, sėdėjo autobuso gale. Tuo pačiu mokykliniu autobusu važiavo Ž. ir G., jos sėdėjo autobuso priekyje. Kaltinamoji nurodė, kad tas merginas pažinojo, žinojo, kad jos mokosi 12 klasėje. Autobuse važiavę mažesni vaikų globos namų auklėtiniai: jos brolis, D. M., G. ir R. J. glamžė popieriaus lapus ir mėtė į Ž.. Vienu metu Ž. atsisuko, matyt pagalvojo, kad ji mėtė į Ž. popierių. Ž. pavadino ją keiksmažodžiu, abi apsižodžiavo. Kaltinamoji patvirtino, kad ji pavadino Ž. įvairiais negražiais žodžiais. Ji paaiškino, kad toliau važiuojant autobusu, ji dar užmetė antklodę G. ir Ž. ant galvų. Kai Naujųjų Valkininkų kaime autobusas sustojo ir ji išlipinėjo, tai ji vieną kartą delnu sudavė Ž. į veidą, atrodo, pataikė į skruostą. Kaltinamoji nurodė, kad Ž. sėdėjo kartu su G., tad tie negražūs žodžiai buvo sakomi joms abiems. Ji paaiškino ,kad kai kilo toks konfliktas, auklėtoja R. K. bandė visus nuraminti, drausminti, tačiau jos niekas neklausė, Jos atžvilgiu taip pat buvo pasakyti necenzūriniai žodžiai. Kaltinamoji teisme atsiprašė nukentėjusiųjų.

Kaltinamoji R. N. prisipažino kalta ir paaiškino, kad buvo mokykliniame autobuse 2013-04-09, kartu su kitais vaikų globos namų auklėtiniais važiavo iš Valkininkų mokyklos į vaikų globos namus. Ji pripažino, kad sakė necenzūrinius, įžeidžiančius ir žeminančius žodžius G., Ž. ir auklėtojos K. atžvilgiu, kadangi ši bandė jas sudrausminti. Kaltinamoji nurodė, kad mažesnieji vaikai į šias merginas mėtė popieriukus, vėliau tai darė ir ji su S.. G. J. ir Ž. R.- jos klasiokės. Kaltinamoji patvirtino, kad matė, kaip S. M., išlipdama iš autobuso, sudavė delnu vieną kartą Ž. R. į veidą. Pati ji sakė S., kad ši nelįstų, bet ji nepaklausė. Autobuse buvo gal apie dvidešimt vaikų, kažkas mėtė suglamžytus popieriaus lapus į Ž. ir G., bet ji neprisimena, kas mėtė. Kaltinamoji paaiškino ,kad su auklėtoja R. K. barėsi ir kitos merginos S. M., S. K. bei R. J.. Kaltinamoji patvirtino ,kad ji dabar suprato , jog pasielgė negerai, netinkamai, nukentėjusiųjų atsiprašė.

Nukentėjusioji Ž. R. parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. 2013-04-09 apie 13 val. su drauge G. J. ji įsėdo į mokyklinį autobusiuką, sėdėjo abi kartu. Netoliese sėdėjo R. N., S. M. , R. J.. Už jos su G. sėdintys vaikinai, kurių pavardžių ji nežino, pradėjo tampyti G. už plaukų. G. atsisuko ir liepė liautis. Tada S. M. ir R. N. liepė neaiškinti, pradėjo kolioti G., vadino ją negražiais, įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais. G. susibarė su S. M. ir R. N.. Pati ji nieko nesakė. S. M. ir R. N. pasikvietė R. J., kuris sėdėjo autobuso priekyje. Šis praeidamas be jokios priežasties ranka trenkė vieną kartą jai ( Ž. R.) per galvą. Nukentėjusioji paaiškino, kad tada ji užsipuolė R. dėl tokio elgesio, tada R. ją išvadino negražiais žodžiais. Kai pasakė S. M. ir R. N., kad šios kaltos dėl to, kad R. jai trenkė, nes pakvietė jį, šios ėmė ją kolioti necenzūriniais žodžiais. S. M., R. N. ir R. J. pradėjo į ją mėtyti suglamžytą popierių, užmetė ant jos ir G. galvų kažkokį pledą. Kai G., privažiavus šios kaimą, išlipo iš autobuso, ji persėdo į autobuso priekį. Naujųjų Valkininkų kaime iš autobuso išlipinėjo globos namų vaikai. S. M., išlipdama, be jokios priežasties, trenkė jai vieną kartą plaštaka į kairį skruostą, o R. J. spjovė jai į veidą. Po smūgio jai skaudėjo, skruostas buvo paraudęs, bet pas gydytojus nesikreipė, nevažiavo pas ekspertus. Visą konfliktą matė globos namų vaikus lydėjusi auklėtoja R., kuri bandė nuraminti R. N., S. M. ir R. J., bet šie ir auklėtoją iškoliojo necenzūriniais žodžiais.

Nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2013-04-09 apie 13 val. ji su drauge Ž. R. iš Valkininkų po pamokų važiavo mokykliniu autobusiuku, sėdėjo abi kartu. Netoliese sėdėjo R. N., S. M., R. J.. Už jos sėdėjęs vaikinas pradėjo ją tampyti už plaukų, ji liepė šiam liautis. Tada R. N. ir S. M. pradėjo ją keikti, vadino įvairiais negražiais, įžeidžiančiais žodžiais, liepė nieko neaiškinti. Ž. R. jiems nieko nesakė. S. M. ir R. N. pasikvietė R. J., kuris prieš tai sėdėjo autobuso priekyje, jam kažką pašnibždėjo, tada R. praeidamas ranka trenkė vieną kartą Ž. per galvą. Ž. pasipiktino tokiu R. elgesiu, tuomet R. išvadino Ž. visokiais negražiais žodžiais. Ž. pasakė, kad dėl tokio R. elgesio kaltos S. M. su R. N., šios pradėjo Ž. keikti. Konflikto metu R. J., S. M. ir R. N. pradėjo į ją ir Ž. mėtyti suglamžytą popierių, užmetė kažkokį pledą ant galvų. Nukentėjusioji nurodė, kad pradžioje konflikto įžeidžiantys žodžiai labiau buvo sakomi jai, vėliau – daugiau Ž.. Viską matė vaikų globos namų auklėtinius lydėjusi auklėtoja R., kuri bandė nuraminti S. M., R. N. ir R. J., tačiau šie iškoliojo ir auklėtoją. Greitai ji išlipo iš autobuso, o Ž. tada persėdo į autobuso priekį. Kas vyko autobuse vėliau, ji nematė. Nukentėjusioji nurodė, kad ji visą tą likusią dieną jautėsi prastai, pažeminta. Konfliktinė situacija tęsėsi visą kelionės autobusu laiką.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2013-04-09 ji lydėjo (duomenys neskelbtini) mokinius į (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, kur šie mokosi. Jos užduotis- žiūrėti, kad globotiniai lankytų mokyklą. Po penkių pamokų ji su globotiniais sėdo į mokyklinį autobusą, kad parvažiuotų į Naujųjų Valkininkų k., į (duomenys neskelbtini) namus. Autobuse sėdėjo dvi jai nepažįstamos mergaitės. Pati ji atsisėdo autobuso viduryje. Važiuojant ji išgirdo, kad S. M. ir R. N. kolioja tas dvi nepažįstamas mergaites, vadina jas negražiais, įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais. Tokius žodžius dar sakė ir K.. Ji ramino S. M. ir R. N., bet šios neklausė, taip pat ir ją iškeikė visokiais žodžiais. Ji matė, kaip R. ir S. mergaites apmėtė suglamžytais popieriais. Ar dar kas nors mėtė popieriaus gniužulus, ji nematė, nes ne visą laiką stebėjo, pati ramino vaikus. Kai viena nepažįstama mergaitė išlipo iš autobuso, ji antrai mergaitei pasakė persėsti į autobuso priekį, bet ir toliau S. M., R. N., R. J. keikė tą mergaitę. R. J. visą laiką vaikštinėjo pirmyn atgal po autobusą. Kai autobusas atvažiavo į Naujųjų Valkininkų kaimą, vaikų globos namų auklėtiniai išlipinėjo iš autobuso, ji lipo paskutinė, todėl nematė, kas vyko tuo metu autobuso priekyje. Nukentėjusioji nurodė, kad tokią situaciją ji vertina kaip išskirtinę, nes (duomenys neskelbtini) vaikai keikė, puolė kitus vaikus, jai nepavyko tų vaikų apginti, nutraukti netinkamų veiksmų. Ji patvirtino, kad konfliktas vyko visos kelionės metu.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė Ž. R. parodė, kad 2013-04-09 apie 14 val. jos duktė Ž. R., grįžusi iš mokyklos, pasakė, kad važiuojant mokykliniu autobusu, R. N., S. M. ir R. J. be jokios priežasties ją keikė, apmėtė suglamžytu popierium, R. J. sudavė per galvą, apspjovė, S. M. trenkė ranką į skruostą. Dukters kairysis skruostas buvo raudonas, skaudėjo, bet pas gydytojus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevažiavo. Duktė jai sakė, kad visą incidentą matė (duomenys neskelbtini) mokinius lydėjusi mokytoja R., kurią taip pat minėti vaikai keikė, koliojo. Ji paaiškino, kad pasitarę su dukra nusprendė, jog tokio atvejo negalima taip sau palikti , todėl kreipėsi į policiją. Nukentėjusiosios atstovė paaiškino, kad Ž. yra rami ir gera mergina, tikrai ne karštakošė.

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas V. J. nurodė, kad apie buvusį konfliktą jis sužinojo iš dukters pasakojimų, mano, kad taip neturėtų būti vaikams važiuojant į namus po pamokų. Jis paaiškino, kad jo dukra yra ramaus ir gero būdo.

Liudytoja S. S. parodė, kad 2013 m. balandžio 9 d. ji važiavo mokykliniu autobusu iš Valkininkų vidurinės mokyklos į (duomenys neskelbtini), prisimena, kad autobusu važiavo apie 30 vaikų. Autobuse tarp jos, S. M., R. N. ir Ž. R. su G. J. kilo žodinis konfliktas, kadangi jos seniai konfliktuoja. Ji girdėjo kaip S. M. su R. N. pavadino Ž. R. „ilgakoje“, „debile“, „žirafa“ ir kitokiais negražiais keiksmažodžiais, o G. J. vadino „pokemonu“, „daune“, „sutre“. Auklėtoją R. K. S. M. ir R. N. taip pat pavadino negražiais žodžiais. Ji matė, kaip S. M. vieną kartą delnu sudavė Ž. R. į kairįjį skruostą. Liudytoja patvirtino ,kad kaltinamųjų pasakyti žodžiai buvo įžeidžiantys.

Liudytoja S. K. parodė, kad 2013 m. balandžio 9 d. ji važiavo mokykliniu autobusu iš Valkininkų vidurinės mokyklos į (duomenys neskelbtini). Autobusu važiavo apie 30 vaikų. Ji matė, kad autobuse tarp S. M. ir R. N. su Ž. R. ir G. J. kilo žodinis konfliktas, nes Ž. R. kažką pasakė S. sesei A. M.. Ji girdėjo, kad S. M. ir R. N. vadino Ž. R. ir G. J. necenzūriniais žodžiais. Kai pedagogė R. K. užtarė Ž. R., sakė S. M. ir R. N. nesikabinėti prie šios, R. N. necenzūriniais žodžiais išvadino ir pedagogę R. K.. Ji matė, kaip S. M., išlipdama iš autobuso, vieną kartą delnu sudavė Ž. R. į kairį skruostą. Liudytoja nurodė, kad buvo sakomi negražūs, žeminantys, įžeidžiantys žodžiai, konfliktas vyko visos kelionės metu.

Liudytoja D. K. parodė, kad š.m. balandžio mėn. pradžioje vieną dieną, tai galėjo būti ir balandžio 9 d., mokykliniu autobusu važiavo iš mokyklos, esančios Valkininkų miestelyje, į (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini) kaime. Autobusu važiavo daug mokinių. Ji girdėjo, kad autobuse S. M. ir R. N. pykosi su Ž. R. ir G. J., vadino vienos kitas negražiais žodžiais. Ji nežino, kaip ir kodėl prasidėjo barnis. Kartu važiavusi vaikų globos namų darbuotoja R., kuri bandė raminti S. M. ir R. N., bet šios neklausė. Ji matė, kaip prieš išlipdama iš autobuso, S. M. sudavė ranka vieną kartą Ž. R. į veidą.

Liudytojas R. J. parodė, kad jis prisimena tą įvykį, kai važiavo mokykliniu autobusu iš Valkininkų, kur mokosi vidurinėje mokykloje, į Naujųjų Valkininkų kaimą, kur yra vaikų globos namai ir kur gyvena. Tuo pačiu autobusiuku važiavo ne tik vaikų globos namų auklėtiniai, bet ir vaikai iš kitų kaimų. Jis tik iš matymo žino tas dvi paneles, kurios tą dieną važiavo tuo pačiu autobusu. Jis nežino, kas pirmas pradėjo tas paneles keikti, bet jis irgi vadino jas negražiais žodžiais, kiti vaikai į jas mėtė popieriaus gniužulus. Jis sudavė vienai panelei delnu per pakaušį, kodėl sudavė, negali paaiškinti. Kai autobusas sustojo Naujųjų Valkininkų kaime, tai jis išlipdamas tą mergaitę dar ir apspjovė, kodėl taip padarė, nežino. Jis nematė, ar dar kas nors toms mergaitėms sudavė smūgius, ar S. M. ir R. N. ką nors darė toms mergaitėms.

Liudytojas D. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). S. M.- jo sesė, abu lanko tą pačią Valkininkų vidurinę mokyklą. Jis prisimena š.m. balandžio 9 d., kai mokyklinis autobusiukas vežė vaikus iš Valkininkų į Naujųjų Valkininkų kaimą, tuo pačiu autobusiuku važiavo ir kiti mokiniai, ne tik vaikų globos namų auklėtiniai. Vieni vaikai sėdėjo autobusiuko priekyje, kiti gale. Tuo pačiu autobusiuku važiavo ir dvi mergaitės iš Puodžių kaimo, kurių jis nepažįsta, vardų ir pavardžių nežino. Jis nežino nuo ko viskas prasidėjo. Iš pradžių jis sėdėjo autobusiuko gale, matė, kaip R. N. metė suglamžytą popierių į vieną iš tų panelių iš Puodžių kaimo, paskui mėtė popieriaus gniužulus į tą mergaitę ir kiti, beveik visi, kurie sėdėjo gale. Auklėtoja jį persodino į priekį, todėl jis nematė, kas dėjosi gale. Jis nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgį kuriai nors panelei iš Puodžių kaimo, girdėjo, kaip visi gale sėdintys keikė panelę, į kurią mėtė popieriaus gniužulus. Kai išlipinėjo iš autobuso Naujųjų Valkininkų kaime, tai R. J. tą mergaitę apspjovė.

Nepilnametės kaltinamosios įstatyminė atstovė G. S. paaiškino, kad S. M. yra maištingo būdo, galbūt dėl paauglystės, bet ji iniciatyvi ir šiuo metu viduje išgyvena dėl padaryto. Atstovė paaiškino, kad S. gali charakterizuoti gerai, ji tik prieš kitus nori pasirodyti, o tada atsitinka ne patys geriausi dalykai.

Nepilnametės kaltinamosios įstatyminė atstovė J. D. nurodė, kad R. mėgsta vadovauti, yra nuotaikos žmogus, impulsyvi, gali bet ką išplūsti, galbūt tai yra jaunatviškas maksimalizmas. Atstovė nurodė, kad R. rūpinasi savo jaunesnėmis sesėmis, jas prižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę be jų savo kaltės pripažinimo patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Ž. R. pareiškimas policijai, kuriame įvardijo asmenis atlikusius prieš dukrą veiksmus, nurodė, ką jie padarė ir prašė pradėti įvykio tyrimą (b. l. 9).

Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, dėl to iškyla šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo problema. Veikos, aprašytos BK 284 ir ATPK 174 straipsnių dispozicijose, yra iš esmės panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą (BK 11 straipsnio 1 dalis). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

Įstatymų leidėjas, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neišskyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti šias dvi veikų rūšis bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumą. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.

Vertinant teismo nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamosios S. M. veiksmų visuma akivaizdžiai viršija ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, tačiau sudaro ne BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, o BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 284 str. 2 d. atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties trikdymas – tai savo elgesiu vertimas aplinkinius nepatogiai jaustis, pergyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Necenzūriniais laikomi viešai netinkami vartoti, nepadorūs žodžiai, jų pavartojimo kontekste akivaizdžiai žeidžiantys aplinkinius. Nepadorus elgesys – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, galintis pasireikšti ir kaip kibimas prie aplinkinių, jų gąsdinimas ir pan. Minėto baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, jo baigtumas siejamas su necenzūrinių žodžių pavartojimu ar kito nepadoraus elgesio pradžia. Todėl kaltinamosios S. M. veika perkvalifikuotina iš LR BK 284 str. 1d. į BK 284 str. 2d.

Tokius veiksmus kaltinamoji S. M. padarė kartu su R. N. bendrininkų grupėje. Jos abi kartu viena kitai pritardamos, labai ribotoje teritorijoje – mokykliniame autobuse, kuris buvo pilnas moksleivių, jų akivaizdoje plūdosi prieš nukentėjusiąsias, vienai iš jų sudavė smūgį. Kaltinamoji R. N. numatė, jog tokiais veiksmais bus trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka ir norėjo taip elgtis, nes ji galėjo elgtis kitaip ir buvo skatinama tą padaryti auklėtojos R. K., tačiau tam nepakluso. Tai rodo, kad ji veikė tiesiogine tyčia. Tokie R. N. veiksmai akivaizdžiai viršija administracinio teisės pažeidimo sudėtį, numatytą ATPK 174 str., ir todėl teisingai buvo kvalifikuota pagal LR BLK 284 str. 2d.

Kaltinamosios S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką.

Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto bendrininkų grupėje.

Kaltinamoji S. S. teisiama pirmą kartą ir dar yra labai jauno amžiaus. Ji kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (LR BK 11 str. 3d.). Šiuo metu ji mokosi, gyvena (duomenys neskelbtini). LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skiriant nepilnamečiams bausmes yra siekiama jų perauklėjimo tikslų. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į kaltinamojo itin jauną amžių, jo gyvenimo patirtį, į jo šeiminę padėtį, kaltinamajam gali būti skiriama artimesnė minimaliai bausmė, paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie skatintų nepilnametį apsvarstyti savo elgesį ir kurie skatintų jį keisti savo gyvenimą. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis - užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, ribotų laisvės atėmimo bausmės ir didintų auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jiems galimybes, padėti nepilnamečiui keisti gyvenimo būdą. Tad teismas laiko, kad konkrečiu atveju tinkamiausia bausmės rūšis būtų – laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamosios R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką.

Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto bendrininkų grupėje.

Kaltinamoji R. N. teisiama pirmą kartą ir dar yra labai jauno amžiaus. Ji kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (LR BK 11 str. 3d.). Šiuo metu ji mokosi, gyvena (duomenys neskelbtini). LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skiriant nepilnamečiams bausmes yra siekiama jų perauklėjimo tikslų. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į kaltinamojo itin jauną amžių, jo gyvenimo patirtį, į jo šeiminę padėtį, kaltinamajam gali būti skiriama artimesnė minimaliai bausmė, paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie skatintų nepilnametį apsvarstyti savo elgesį ir kurie skatintų jį keisti savo gyvenimą. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis - užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, ribotų laisvės atėmimo bausmės ir didintų auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jiems galimybes, padėti nepilnamečiui keisti gyvenimo būdą. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju negali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, nes R. N. jau buvo padariusi analogišką nusikalstamą veiką ir šiuo metu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tad nėra pagrindo manyti, kad nepilnametė nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tad teismas laiko, kad konkrečiu atveju tinkamiausia bausmės rūšis būtų – laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. M. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 284 str. 2 d. ir jai paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją tęsti mokslą ir uždrausti jai per bausmės laiką bendrauti su R. N..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. N. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 284 str. 2 d. ir jai paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją tęsti mokslą ir uždrausti jai per bausmės laiką bendrauti su S. M..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.