Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovui advokatui Dainiui Baronui, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei O. B., išnagrinėjusi R. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 125 988,62 Lt mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 16 d., per banko sąskaitas gaudamas 1631635,05 Lt pajamų ir turėdamas 1676390,54 Lt išlaidų, iš jų sumokėjo už medžiagas, prekes ir paslaugas; Sodrai pervedė 4145,92 Lt (kas sudaro 0,25 % visų išlaidų), VMI pervedė (sumokėta ir išieškota pagal VMI prie FM sprendimus) 54330,73 Lt (kas sudaro 3,24 % visų išlaidų). Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad Bendrovė mokėjo už paslaugas, atsiskaitinėjo su tiekėjais: 2014-01-20 atliktas pervedimas Odenwald Faserplattenwerk Gmbh 13267,88 EUR; 2014-01-28 atliktas pervedimas Katepal OY 5559,12 EUR; 2014-01-31 atliktas pervedimas R. S. 24,20 EUR; 2014-03-27 atliktas pervedimas R. S. 21,50 EUR bei 2014-02-21 atliktas pervedimas M. B. 20000,00 Lt. Tokiu būdu buvo pažeistos kreditoriaus teisės ir šiais veiksmais R. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. iš esmės neginčijo Institucijos nustatytų aplinkybių, gailėjosi, neneigė, kad mokėjimai buvo atliekami pažeidžiant eiliškumą, tačiau tikino, kad taip nutiko dėl tuo metu bendrovėje susiklosčiusios sunkios padėties. Nurodė, jog 2014 m. pradžioje (sausio mėn.) įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais dėl debitorių neatsiskaitymo už prekes. Didžiausias skolininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis bandė gelbėti įmonę – tęsė medžiagų perpardavimą, prašė VMI mokestinės paskolos, siekė atgauti skolas. Deja, VMI atsisakius suteikti mokestinę paskolą, be to, esant neaišku, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžins skolas, nebebuvo galimybės toliau tęsti veiklą, įmonei iškelta bankroto byla. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pabrėžė, kad iki įmonės bankroto jam pavyko atgauti beveik visą didžiausio skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) skolą prekių pavidalu, dėl ko galima pagrįstai manyti, kad bus padengti visi įmonės antrosios eilės kreditorių reikalavimai. Tikina, kad jo veiksmai nebuvo piktybiniai, nulemti sunkios įmonės finansinės padėties ir noro toliau tęsti įmonės veiklą. Nurodo, kad pats patyrė finansinę žalą, įmonė jam skolinga kiek daugiau nei 60 tūkst litų. Jo paties finansinė situacija yra itin sudėtinga, turi skolų, atlyginimas nedidelis, šeimoje auga nepilnametis vaikas. Prašo atsižvelgti jį veikus būtinojo reikalingumo sąlygomis arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme (arba visai jos neskirti) (b. l. 105-106, 107-108).

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė O. B. pareiškimą palaikė, prašė R. S. pripažinti kaltu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-2); Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 430-130-(23.31-08)-461-166, iš kurios matyti, kad 2014-04-14 pradėtas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas. Jo metu, Bendrovei pateikus banko dokumentus už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-04-16, nustatyta, kad buvo vykdyti atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, VMI. Bendrovė minėtu laikotarpiu per banko sąskaitas gavo 1631635,05 Lt pajamų, išlaidos sudarė 1676390,54 Lt, iš jų buvo mokėta už medžiagas, prekes, už paslaugas, Sodrai pervesta 4145,92 Lt (kas sudaro 0,25 % visų išlaidų), VMI pervesta (sumokėta ir išieškota pagal VMI prie FM sprendimus) 54330,73 Lt (kas sudaro 3,24 % visų išlaidų). Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad Bendrovė mokėjo už paslaugas, atsiskaitinėjo su tiekėjais: 2014-01-20 pervedimas Odenwald Faserplattenwerk Gmbh 13267,88 EUR; 2014-01-28 pervedimas Katepal OY 5559,12 EUR; 2014-01-31 pervedimas R. S. 24,20 EUR; 2014-03-27 pervedimas R. S. 21,50 EUR; 2014-02-21 pervedimas M. B. 20000,00 Lt; 2014-02-21 pervedimas R. T. 14000,00 Lt (b. l. 4-5). Nurodyti pervedimai užfiksuoti pateiktuose sąskaitų išrašuose (b. l. 22-23, 24-28). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-01-01 – 2013-12-31 balanse nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 479816 Lt (b. l. 14) Teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat paties R. S. teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-10-01 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l.88).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per veiklos laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-04-16 pajamos sudarė 1631635,05 Lt. Per visą šį laikotarpį tiek pat buvo patirta ir bendrovės išlaidų (netgi šiek tiek daugiau), kadangi vyko atsiskaitymai už prekes, medžiagas bei paslaugas, mokami mokesčiai. R. S. teismui parodė, kad jo vadovaujama bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais (ypač 2014 m. pradžioje) dėl debitorių įsiskolinimo, įmonė neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų tinkamai ir laiku atsiskaityti su visais kreditoriais, kiek galėjo, tiek mokėjo, daugiausia mokėjo tiekėjams, nes stengėsi išlaikyti verslą. Remiantis Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymais patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Nuo 2013-10-01 iki 2014-04-16 Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 54330,73 Lt (kas sudaro 3,24% visų išlaidų). Šie pažeidimai buvo padaryti, kuomet R. S. vykdė Bendrovės vadovo pareigas, todėl jis yra tinkamas subjektas.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. S. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Nors R. S. tikino teismą neva jo veiksmai turėtų būti vertintini kaip padaryti veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau teismas neturi jokio pagrindo tokiai išvadai. ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris nors ir yra numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nesant bent vienos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos, pripažįstama, kad asmuo neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju gi nenustatyta nė viena iš išvardintų sąlygų. Ta aplinkybė, kad bendrovė susidūrė su finansiniai sunkumais ir priėmė sprendimą iš pradžių atsiskaityti su tiekėjais bei fiziniais asmenimis, o ne su didžiausius kreditoriumi VMI, anaiptol, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti buvus būtinojo reikalingumo situaciją.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas R. S. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors R. S. teikė teismui paaiškinimus, įrodinėdamas, kad jo veiksmai buvo išimtinai nukreipti į įmonės išsaugojimą, tačiau jis neginčija nustatytų aplinkybių dėl atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimo ir apgailestavo dėl susidariusios situacijos, kas leidžia pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat įvertinama R. S. asmenybė (nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarasis anksčiau buvo baustas už analogiškus ar kitos rūšies pažeidimus, yra dirbantis, vedęs, augina nepilnametį vaiką). Šiuo metu R. S. nebevadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam esant vadovu buvo kreiptasi į VMI dėl mokestinės paskolos suteikimo, pažeidimo padarymui įtakos turėjo finansinė padėtis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas ženkliai viršijo bendrovės mokestinę nepriemoką), yra pagrindo manyti, kad pastarasis ateityje laikysis įstatymų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant R. S. mažesnę baudą, nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trijų tūkstančių (3 000) litų (atitinkamai 868 eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6400. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.