- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-567-163/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- A. I.
- Ieškovas
- L. I.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-567-163/2012
2012 m. kovo 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. I. (A. I.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovui A. I., išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2010-10-21 įrašą Nr. 446 apie santuokos metrikų knygoje įrašytą santuoką, sudarytą tarp šalių 2010-10-17 Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre – Mulfiate, nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus D. I. (D. I.), gim. 2011-05-04, gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2011-07-01 iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikui sueis 3 metai, priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. 2011-05-04, tvarką: kiekvieno mėnesio kiekvieną savaitgalį, pasiimant sūnų penktadienį 15.00 val. (tuo atveju, kai penktadienis yra ne darbo diena – 10.00 val.) ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; krikščioniškų švenčių dienomis (Šv. Velykos ir Šv. Kalėdos) ir kitokių švenčių (Naujieji metai, Žolinės ir t.t.) antrą dieną nuo 10.00 val., grąžinant sūnų kitos dienos 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą; musulmoniškų švenčių dienomis, pranešus raštu ieškovei apie tai prieš mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-21 nutartimi atsakovo A. I. prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio, taikomos iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo, jų sąrašas yra baigtinis ir CPK nenumato galimybės iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Šalies argumentai
Atsakovas A. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, kad teismas nutartimi paneigia kertinius tėvystės įgyvendinimo principus, pažeidžia jo ir vaiko teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje. Skundžiama teismo nutartis formuoja ydingą praktiką atitolinti vaiką nuo tėvo, skatina bendravimo nutrūkimą. Apeliantas pažymi, kad kasacinio teismo suformuota praktika įsakmiai nurodo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose, siekiant išsaugoti bendravimą su vaiku, leisti vienai iš šalių vykdyti savo pareigas vaikui.
Atsiliepimas
Ieškovė L. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, valdžia. Atsakovas prisidengdamas vaiku nori gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nutartį, kuria atmestas jo prašymas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. 2011-05-04, tvarką.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo atmetė, nurodydamas, kad CK 3.65 str. 2 d. nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra baigtinis ir CPK nenumato galimybės iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CPK 384 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. CK normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 str. viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Taigi sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinamos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog iki bus priimtas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko (vaikų) interesus, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams; uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais, uždrausti vaiką išvežti į užsienio valstybę ir kt. (CK 3.65 str. 2 d. 1, 2, 4, 7 p.), o atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios nenumatytos CK 3.65 str. 2 d. sąraše, tačiau teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus. Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su bendravimu su vaiku tvarkos nustatytu, taikymą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių nustatyta, kad šiuo metu šalių sūnus D. I. gyvena su motina. Teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta jo gyvenamoji vieta su kuriuo nors iš tėvų, nesama, priešingai, atsakovas tokį reikalavimą – nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką yra pareiškęs būtent šioje byloje. Taigi atsakovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymu iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas. Atsakovas yra pateikęs konkrečią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kurią prašo patvirtinti iki galutinio šalių ginčo išsprendimo. Kadangi pagal bylos medžiagoje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismui sunku nustatyti, ar prašoma konkreti laikina bendravimo tvarka su vaiku yra pagrįsta bei atitinkanti vaiko interesus, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismo vaidmuo turi būti aktyvus, kadangi šiose bylose yra viešas interesas – užtikrinti vaiko teises ir interesus. Todėl pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslinga būtų skirti žodinį teismo posėdį pasikviečiant ginčo šalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant šalių ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos tarpininkavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl ši institucija taip pat turėtų dalyvauti nagrinėjant aptariamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą (CK 3.178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 3 p.
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.