Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, susipažinęs su ieškovo R. S. ieškiniu atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialas, tretieji asmenys antstolis V. M. ir A. S., dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, ir dėl kredito sutarties punktu pakeitimo ir nesąžiningu delspinigių sumažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2006-02-22 d. tarp R. S. ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas (senasis pavadinimas AB SAMPO bankas) buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. BP1525060079. Nurodytu sutarties pagrindu ieškovui buvo suteiktas 289 620 EUR dydžio kreditas, kuris buvo skirtas vartojimo poreikiams tenkinti - asmeninio būsto - buto pirkimui bei remontui. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas turto: žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus įkeitimu. Ieškovas iš antstolio V. M. sužinojo, kad antstolis per www. evarzytines. It vykdo išieškojimą atsakovo naudai iš ieškovo turto ir yra pradėti priverstiniai turto realizavimo veiksmai, t.y antstolis yra paskelbęs pagal Kredito sutartį įkeisto turto varžytines. Iš tokios antstolio pateiktos informacijos seka, kad atsakovas nutraukė su ieškovu sutartį ir ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ieškovas pažymėjo, kad pats asmeniškai nėra gavęs iš atsakovo jokio įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo, netinkamo vykdymo, sutarties vykdymo trūkumų pašalinimo. Apie tai, kad sutartis nutraukta ieškovas sužinojo tik iš antstolio V. M., nors jokių dokumentų, liudijančiu kada sutartis buvo atsakovo vienašališkai nutraukta su ieškovu, nėra ir pas antstolį. Ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip vartotojo teises, kreipiasi į Teismą su šiuo ieškiniu ir prašė teismo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio bei sumažinti atsakovo vienašališkai sutartyje nustatytus nesąžiningus delspinigius (0,08 proc. nuo laiku nesumokėtų sumų) iki 0,01 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti ( LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. ).

Ieškovas prašo pripažinti atsakovo vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, kadangi ieškovo teigimu sutarties nutraukimas buvo atliktas neteisėtai, buvo pažeisti ieškovo, kaip vartotojo teisėti interesai, be to ieškovas prašo modifikuoti (nutrauktą) kredito sutartį. Ieškovo teigimu jis nėra gavęs iš atsakovo jokio įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo, netinkamo vykdymo, Sutarties vykdymo trūkumų pašalinimo. Apie tai, kad Sutartis nutraukta jis sužinojo iš antstolio. Tačiau teismui susipažinus su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO duomenimis nustatyta, kad ši ieškovo pateikta informacija neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-03 nutartimi įkeistas nekilnojamais turtas – 0,0102 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti. Skolininkas R. S. ir įkeistų daiktų savininkė buvo įspėti, kad jeigu per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos nebus grąžinta skola kreditoriui, tai kreditorius gali kreiptis su pareiškimu, prašydamas išieškoti skolą iš įkeisti turto.

Kreditorius Danske Bank A/S 2010-03-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė teismo leisti įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytinių.

Vilniaus misto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-30 nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino ir nutarė priverstinai išieškoti skolą: 188 583,12 EUR negrąžinti kredito, 2872,59 EUR paskaičiuotų palūkanų, 23 239,47 EUR delspinigių, iš viso 214 695,18 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio, 80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 11 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos (2010-03-29) iki visiško skolos išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja 2012 m. birželio 27 d. nutartimi išnagrinėjo skolininkų R. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl paminėtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 30 d. nutarties ir jį atmetė, o hipotekos skyriaus nutartį paliko nepakeista. Taigi ieškovas ieškinyje nurodydamas, kad jis iki šiol nežinojo apie sutarties nutraukimą, nurodo informaciją neatitinkančią tikrovės. Apie tai, kad sutartis nutraukta jam buvo žinoma dar nuo 2010 m. kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius nagrinėjo hipotekos kreditoriaus prašymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas R. S. ir A. S. atskirąjį skundą pažymėjo, kad hipotekos teisėjas turėjo pareigą patikrinti kredito sutarties nutraukimo teisėtumą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutartyje nėra pasisakyta dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius dokumentus (b.l. 61, 62), padarė išvadą, jog kredito sutarties su apeliantais nutraukimas atitiko kredito sutarties 51.5. p., 52 p. numatytas sąlygas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog per visą bylos nagrinėjimą, negauta jokių rašytinių įrodymų, jog apeliantai būtų padengę nors dalį įsiskolinimo ar būtų kreipęsi į teismus dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir kt. Paminėtos nutartys (sprendimai) yra įsiteisėję ir vykdomi vykdomojoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Taip pat nurodė, kad atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas - patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai sutarties sąlygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, pripažįstamos nesąžiningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Taigi ieškovo ginčijamų kredito sutarčių nutraukimo pagrįstumą patikrino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2010-03-30 nutartyje. Kaip minėta R. S. (ieškovas) ir A. S. pateikė dėl šios nutarties skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmesdamas skundą kartu pažymėjo, kad jog kredito sutarties su apeliantais nutraukimas atitiko kredito sutarties 51.5. p., 52 p. numatytas sąlygas. Taigi hipotekos teisėjas, o po to ir apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal kreditoriaus ir skolininko pateiktus dokumentus įvertino sutarčių ir jos nutraukimo sąlygas. Kaip minėta hipotekos teisėjo veiksmai (nutartys) taip pat yra teisingumo vykdymo aktai. Minėtomis nutartimis teismai nekonstatavo, kad šiuo ieškiniu ginčijamos sutarties sąlygos yra nesąžiningos bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ir pan. Šiuo atveju galioja bendras teisės principas Bis de eadem re agi non potest (Niekas negali daugiau nei kartą teisiškai nagrinėti tą pačią problemą).

Taigi net jei teismas imtųsi nagrinėti šį ieškinį ir jį patenkintų pilna apimtimi, liktų galioti minėtos hipotekos teisėjo ir apeliacinės instancijos nutartys (teismo sprendimai), pagal kuriuos vykdomas išieškojimas. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Todėl šiuo metu R. S. ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas tarpusavio teises ir pareigas nustato ne kredito sutartis (kuri yra nutraukta) bet paminėti teismo sprendimai (hipotekos teisėjo nutartis).

Taigi, kadangi teismas, ieškovo ginčijamos kredito sutarties nutraukimo pagrįstumą jau išnagrinėjo, todėl ieškovas negali kreiptis į kitą teismą, dėl to paties ginčo.

LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl nurodytų motyvų ieškovo ieškinys atsisakytinas priimti ( LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 4 p., 290-291 str., teismas

nutaria:

ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kartu su pridėtais dokumentais.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.