Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisme 2019 m. vasario 12 d. gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl R. S. bankroto bylos užbaigimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas, kurio įgyvendinimo terminas – 1 metai. Pareiškėjo bankroto administratorius pateikė teismui prašymą baigti pareiškėjo bankroto bylą, nurašyti nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus.

10. Skundžiama nutartimi netenkintas prašymas užbaigti fizinio asmens bankroto bylą ir pareiškėjo bankroto byla nutraukta, motyvuojant tuo, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas pažeidžiant FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, bankrutuojantis asmuo nedėjo pastangų ir mokumo atkūrimo plano netikslino, o patvirtintas plano projektas neatitinka įstatymo reikalavimų.

11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kadangi nutartis yra galiojanti. Papildomai nurodė, jog plano įgyvendinimo trukmė – 3 metai nėra imperatyvi nuostata, juo labiau kad nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijoje leidžiama susitarti bankrutuojančiam asmeniui ir kreditoriams dėl trumpesnių terminų, negu nustatyta.

12. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Šis terminas esant minėtame įstatyme numatytoms sąlygoms gali būti pratęstas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

13. Nesutiktina su pareiškėju, jog įstatyme įtvirtinta galimybė bankrutuojančiam asmeniui bei kreditoriams susitarti dėl trumpesnės nei 3 metai mokumo atkūrimo plano trukmės. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbi FABĮ pakeitimų naujovė, kuri pakeitė ankstesnį teisinį reguliavimą. Iki šių pakeitimų mokumo atkūrimo plano trukmė pagal FABĮ 7 straipsnio 5 dalį buvo iki penkerių metų, todėl kreditorių susirinkime vienas iš svarbiausių klausimų buvo plano įgyvendinimo termino nustatymas. Akivaizdu, kad kreditoriai įprastai norėdavo nustatyti maksimalų 5 metų ar jam artimą terminą, o pareiškėjas – kuo trumpesnį. Siekdamas išvengti papildomų ginčų dėl šio termino trukmės, įstatymų leidėjas pakeitė FABĮ 7 straipsnio 5 dalį, nustatydamas, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOS APŽVALGA BYLOSE DĖL FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551–592). Taigi, matyti, jog FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostata dėl mokumo atkūrimo plano trukmės yra imperatyvi.

14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas 2018 m. sausio 19 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Mokumo atkūrimo plane projekto 3 punkte „Plano įgyvendinimo trukmė“ nurodyta, jog bankrutuojančio asmens numatoma bankroto plano įgyvendinimo trukmė – 12 mėnesių. Iš 2018 m. sausio 18 d. bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, jog mokumo atkūrimo plano projektui pritarė kreditorius, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma procentine išraiška sudaro 78,685 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Prieš balsavo kreditorius, kurio patirtintų reikalavimų suma procentine išraiška sudaro 1,14 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Neskundžiama 2018 m. sausio 19 d. nutartimi minėtas planas buvo patvirtintas, nors įstatymas suteikia teismui teisę nepatvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).

15. Taigi, nors mokumo atkūrimo planas neatitiko FABĮ reikalavimų, tačiau buvo patvirtintas neskundžiama nutartimi (FABĮ 7 straipsnio 10 dalis). Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismui nutartis, kuria buvo atliktas procesinis veiksmas – patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, sukūrė pareiškėjui materialines pasekmes – pareigą per nustatytą terminą įvykdyti mokumo atkūrimo planą, ir teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), jog, įvykdžius mokumo atkūrimo planą, bus atkurtas jo mokumas, sudaryta galimybė grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, apsaugoti orumą, o kreditoriams sudaryta galimybė atgauti bent dalį skolų.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011.).

17. Taigi, esant šioje konkrečioje byloje susiklosčiusioms aplinkybėms, jog įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas, kuriame numatytas vienerių metų projekto įgyvendinimo terminas, nutartis yra įsiteisėjusi, mokumo atkūrimo planą pareiškėjas vykdė, pateiktas teismui kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, kuris pasirašytas pareiškėjo, bankroto administratoriaus bei kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Inkomlita“ atstovo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas turi viršenybę prieš teismo siekį ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą tvirtinant pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektą.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas, ir tuo pagrindu nutraukė fizinio asmens bankroto bylą.

19. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

20. Kadangi konstatuota, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė fizinio asmens bankroto bylą dėl pareiškėjo nesąžiningumo, reikia svarstyti, ar yra teisinis pagrindas užbaigti fizinio asmens bankroto bylą. Nustačius faktines ir teisines aplinkybes, ar pareiškėjas tinkamai įvykdė mokumo atkūrimo planą, ar nepažeisti FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, bus galima padaryti pagrįstą išvadą, ar yra teisinis pagrindas užbaigi fizinio asmens bankroto bylą.

21. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir apeliacinės instancijos teismas negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės išnagrinėjus bylą, bus užkirstas kelias į apeliaciją.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo R. S. fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.