Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams A. I. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), D. Z. ir G. K. (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2008 m. lapkričio 12 d. ieškovė G. P., tuo metu Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos trečiokė, kartu su klase dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Kauną. Tarp lankytinų objektų buvo ir Kauno I fortas. Besibaigiant ekskursijai po fortą ir vaikams einant autobuso link betonu grįsta aikštele, ieškovė G. P. užlipo ant vienoje iš aikštelėje esančių smėlio krūvų buvusio tamsaus buteliuko, kuris sprogo. Dėl sprogimo ieškovei buvo nutraukta dešinės kojos pėda, vėliau amputuota ir dalis blauzdos. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo G. P. neteko 50 proc. darbingumo. Ieškovų teigimu, valstybė, kaip forto savininkė, netinkamai rūpinosi forto ir jo užimamos teritorijos saugumu, todėl privalo atlyginti jiems padarytą žalą.Ieškovė G. P. prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos: 1) vienkartinę 263 021,4 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 2 euro ct) dydžio kompensaciją; arba 2) periodines 466,35 EUR (keturių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 56 euro ct) išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2017‑10‑06 iki G. P. įgis pensinį amžių, jas kiekvieną metų ketvirtį perskaičiuojant pagal taisyklę G. P. prarasto darbingumo laipsnis padauginta iš vidutinio bruto darbo užmokesčio Vilniaus miesto savivaldybėje dydžio, taip pat iš viso 3 357,44 EUR sumą, susidariusią nuo G. P. pilnametystės iki 2017‑10‑06; 3) priteisti G. P. iš Lietuvos Respublikos 2 900 EUR (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) patirtų išlaidų atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovė grindžia ieškinį tuo, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo negrįžtamai prarado 50 proc. darbingumo, t. y., jai buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 18 metų. Sulaukus 18 metų amžiaus Ieškovei analogiškai buvo nustatytas 50 proc. prarasto darbingumo lygis (ieškinio Priedas Nr. 2). Ieškovės patirtas negrįžtamo pobūdžio sužalojimas leidžia teigti, kad prarasto darbingumo lygis nesikeis visą jos gyvenimą. Ieškinio dalykas šioje byloje yra prašymas atlyginti pajamas, kurias Ieškovė gautų ateityje, jeigu nebūtų patyrusi sužalojimų. Jos patirtą žalą Ieškovė prašo kompensuoti priteisiant vienkartinę kompensaciją. Ieškovės manymu vienkartinės kompensacijos priteisimas yra labiausiai racionalus, protingas ir pragmatiškas žalos atlyginimo metodas, kadangi tokiu būdu Ieškovė išvengtų daugkartinio ir brangiai kainuojančio bylinėjimosi ateityje tik dėl žalos dydžio perskaičiavimo. Atsakovei toks žalos atlyginimo būdas taip pat yra palankus, kadangi leidžia išvengti rizikos dėl žalos atlyginimo dydžio padidinimo ateityje, juo labiau, kad vidutinis darbo užmokestis ilguoju laikotarpiu tik didėja.Ieškovė laikosi pozicijos, jog iš ankstesnių teismų priimtų sprendimų pagal ieškovės ieškinius, galima daryti išvadą, jog bylą nagrinėję teismai būtent vidutinį darbo užmokestį laikė minimalia Ieškovei priteistina kompensacija. Nors Lietuvos apeliacinis teismas pašalino šią nuorodą iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų, tačiau ne dėl to, kad toks argumentas būtų buvęs klaidingas, o dėl to, jog jis apribotų būtent Ieškovės teisę reikalauti didesnės kompensacijos nei vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, būtent vidutinis darbo užmokestis turėtų būtų pagrindas apskaičiuoti Ieškovei priteistiną kompensaciją.Ieškovės gimimo vieta yra Vilniaus miestas (Priedas Nr. 7). Taip pat iki šiol visą laiką Ieškovė čia gyvena (Priedas Nr. 8). Vilniuje ji lankė ir lanko mokyklą – šiuo metu Mykolo Biržiškos gimnaziją. Tai, kad būtent Vilnius turi būti laikomas Ieškovės gyvenamąja aplinka rodo ir tai, kad jos tėvai jau beveik 30 metų čia gyvena: motina D. P. į Vilnių atsikėlė gyventi nuo 1990 m. kai pradėjo studijas Vilniaus pedagoginiame institute (ieškinio Priedas Nr. 9); tėvas S. P. Vilniuje gyvena nuo 1993 m. (ieškinio Priedas Nr. 10). Pagaliau, manytina, kad Vilniuje yra geriausios sąlygos neįgaliųjų integracijai Lietuvoje. Todėl labiausiai tikėtina, kad ir likusį laiką Ieškovė gyvens ir dirbs Vilniuje, o jeigu ateityje būtų keičiama Ieškovės gyvenamoji vieta, ji bus keičiama į geresnę gyvenimo kokybę, įskaitant ir darbo užmokestį, siūlančią aplinką. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo teismo priteisiant žalos atlyginimą vadovautis darbo užmokesčio dydžiu būtent Vilniaus mieste.Ieškovė nurodo, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis bruto darbo užmokestis Vilniaus miesto savivaldybėje antrą 2017 metų ketvirtį sudarė 932,7 EUR (ieškinio Priedas Nr. 11). Todėl nežinant, kokią konkrečiai profesiją būtų įgijusi Ieškovė, jeigu nebūtų sužalota jos sveikata, labiausiai pagrįsta negautų pajamų pagrindu laikyti šį vidutinio darbo užmokesčio dydį. Kartu šis dydis – nors ir laikytina, kad jis yra tik minimalus – gali būti pagrįstai laikomas protingu ir ne per dideliu, kadangi darbo užmokesčio neapriboja konkrečios specialybės ir profesijos atstovų gaunamomis pajamomis.Remiantis Lietuvos statistikos departamento paskutinių tyrimų duomenimis, vidutinė tikėtina moters gyvenimo trukmė Vilniaus apskrityje yra 80,41 metų, o vidutinė statistinė moters gyvenimo trukmė Lietuvoje – 80 metų (Priedas Nr. 12). Todėl labiau tikėtina, kad Ieškovė sulauks pensinio amžiaus, iki kurio būtų gavusi darbo užmokestį. Tuo tarpu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 str. 1 d. įtvirtinta, kad senatvės pensijos amžius moterims nustatomas nuo 65 metų. Taigi konkrečiai iki šio amžiaus, labiausiai tikėtina, Ieškovė būtų dirbusi. Tokiu būdu kompensacijos dydis skaičiuotinas už 47 metus (65-18).Kadangi Ieškovė neteko 50 proc. darbingumo ir šie netekimai yra negrįžtami, Ieškovei turėtų būti priteisiama vienkartinė negautų pajamų kompensacija, jos dydį apskaičiuojant taip: