- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- II-65-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00021-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21713-2019 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(Duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21713-2019 P. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d. 7.18 val. Vilniuje, Drujos g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,51 promilės neblaivumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. P. Š. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu dvylikai mėnesių.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui P. Š. pateikė skundą, kuriuo prašo (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21713-2019 pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam skirti trumpesnį – šešių mėnesių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo gailisi. Po įvykdyto pažeidimo jo, kaip vairuotojo, darbas UAB „A.“ yra sustabdytas. Jo sutuoktinė yra pensininkė ir niekur nedirba. Pateikė rašytinius duomenis, pagrindžiančius, kad sumokėjo jam paskirtą 800 Eur dydžio baudą, užsiregistravo ir baigė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursus, papildomus vairuotojų mokymus.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovo atsiliepime į skundą pažymėta, kad P. Š. buvo žinomas jo darbinės veiklos pobūdis ir kitos aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. P. Š. turėjo suprasti, kad jo elgesys, vairavimas apsvaigus, kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pažymėjo, kad nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. Š. yra skirta administracinio poveikio priemonė, tačiau, ar ją švelninti, palieka teismo prerogatyvai.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme P. Š. prašė tenkinti jo skundą ir sutrumpinti specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, kad šiuo metu jau nedirba, gauna senatvės pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija) 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Pagal šio straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu ištyrus įrodymus nekilo ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad P. Š. 2019 m. lapkričio 1 d. 7.18 val. Vilniuje, Drujos g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,51 promilės neblaivumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Už šį nusižengimą P. Š. buvo paskirta minimali piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
P. Š. prašo sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 0,51 promilės neblaivumo laipsnis), Vilniaus mieste vairavo automobilį lapkričio 1 d. ryte (visų šventųjų dieną), kai eismas paprastai būna ypač intensyvus. Nors P. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis prisipažino, jog alkoholį (alų) vartojo iš vakaro, ryte jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs ir manė, kad gali vairuoti, tačiau šie argumentai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar P. Š. kaltės. Vien pats faktas, kad pareiškėjas, žinodamas, jog iš vakaro, kaip pats nurodė, vartojo alkoholinį gėrimą, sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,51 promilės), rodo jo itin neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą ir aplinkinius.
Teismo vertinimu, P. Š. padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus ir pavojingas. Tokio pobūdžio nusižengimas sukelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. P. Š. turi pakankamą gyvenimišką patirtį, nemažą vairavimo stažą, todėl turėjo suprasti ir numatyti tokio nusižengimo galimas pasekmes. Aplinkybės, kad P. Š. turi išlaikyti šeimą, o atliekamo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir asmeniniams savo bei šeimos narių interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams bei kitiems eismo dalyviams. Juolab kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat aplinkybė, kad jis turi šeimą, jam buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė P. Š. nuo šio nusižengimo padarymo.
Teismas pažymi, jog P. Š. skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo teismo sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nėra išskirtinės ir buvo įvertintos jam skiriant minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. P. Š., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo daromo pažeidimo galimas pasekmes, tai, kad dėl jo teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad pareiškėjas buvo laiku sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jei vairuodamas neblaivus P. Š. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Tai, kad P. Š. nėra padaręs analogiškų nusižengimų, taip pat nėra išskirtinai teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nes taip ir turi elgtis kiekvienas žmogus, tačiau byloje yra duomenų, pagrindžiančių, kad P. Š. turi galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N261-3042/2011).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu P. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra teisingas, parinktas tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
(Duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21713-2019 palikti nepakeistą ir P. Š. (P. Š.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.