Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-338-725/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-03-12Kauno apylinkės teismas
  2. T-1319-1127/2021Nutartis · 2021-07-27Kauno apylinkės teismas
  3. T-1475-1109/2021Nutartis · 2021-08-16Kauno apylinkės teismas
  4. T-156-725/2022Nutartis · 2022-02-03Kauno apylinkės teismas
  5. T-146-725/2022Nutartis · 2022-02-08Kauno apylinkės teismas
  6. T-597-725/2022Nutartis · 2022-04-11Kauno apylinkės teismas
  7. T-771-725/2022Nutartis · 2022-05-03Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
1-338-725/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23588-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Nukentėjusysis
I. K.
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-338-725/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23588-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nukentėjusiajam I. K. (I. K.),kaltinamajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., teistas:

- Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

- Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2010 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

- Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, vadovautis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

- Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirta 5 MGL (650 Lt) bauda pakeista į 2 paras arešto, arešto bausmę atlikęs;

- Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs (2018 m. gegužės 16 d. išregistruotas iš probacijos registro pasibaigus bausmės laikui), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2018 m. gegužės 19 d., apie 19.00 val., adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą peiliu įdūrė I. K. į pilvo sritį, tuo nukentėjusiajam I. K. padarydamas pilvo kairės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą su vidaus organų pažeidimu, taip sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Kaltinamasis A. S. parodė, kad 2018 m. gegužės 19 d. adresu Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), būdamas pas I. K., jau ne vieną dieną kartu su juo gėrė alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną apie 19 val., būdami virtuvėje, susiginčijo su I. K., susipyko. Susipykus nukentėjusysis turbūt nuėjo į tualetą ir pasiėmė kirvuką, kaltinamasis nurodė tiksliai neatsimenąs, kaip kirvukas atsirado pas nukentėjusįjį. I. K. puolė kaltinamąjį su minėtu nedideliu kirviu, kaltinamasis tuo metu atsisuko, paėmė ant stalo užkandai pjaustyti buvusį peilį, jį ištiesė ir atitraukė ranką. Peilis liko rankose. Viskas vyko per žingsnį vienam nuo kito. Atkišus ranką, gavosi, kad kaltinamasis nukentėjusiajam įdūrė. Kaltinamasis nežino, kodėl nukentėjusiojo nebandė sulaikyti kitaip. Labai tiksliai aplinkybių paaiškinti negali, nes iki to momento buvo išgėrinėjama apie 4 dienas be perstojo, buvo gertas ir alus, ir degtinė, ir sidras, kaltinamajam po įvykio buvo nustatytas 3,55 promilių neblaivumas. Toliau kaltinamasis taip pat visų aplinkybių neatsimena, bet prisimena, kad atėjo liudytojas Ž. M., kvietė greitąją pagalbą, kaip pastarasis išėjo, kaltinamasis neprisimena, bet pamenu, kad jam apibintavo galvą ir policija išsivežė jį į klinikas, kur jam susiuvo galvą. Kaltinamasis nesutinka su kaltinamajame akte nurodyta aplinkybe, kad medikai kaltinamajam buvo kviesti į (duomenys neskelbtini), be to, vieno iš paramedikų parašyta, kad galva kaltinamajam praskelta prieš 6 valandas, o kiti rašo, kad prieš 5 minutes. Nukentėjusiojo kirvukas visą laiką būdavo tualete, kuris yra per vieną žingsnį nuo virtuvės. Nežino, kaip tiksliai buvo: ar nukentėjusysis kaltinamajam trenkė su kirviu galvą, ar išmetė kirvį jam ant galvos, tačiau kaltinamajam buvo praskelta galva. Pamena, kad po įvykio I. K. nuėjo ir atsigulė į lovą, jis buvo užsiėmęs už pilvo. Kaltinamasis siūlė nukentėjusiajam iškviesti medikus, tačiau nukentėjusysis teigė, kad nereikia. Po kiek laiko paskambinęs kaltinamasis pakvietė ateiti Ž. M., kuris, pamatęs I. K., taip pat norėjo iškviesti greitąją. Vėliau jau nukentėjusysis greitąją išsikvietė pats. Atėjusio Ž. M. kaltinamasis paprašė peilį išmesti ar kur nors padėti, nes kaltinamasis buvo išsigandęs ir nenorėjo, kad peilis būtų ant stalo. Kaltinamasis Ž. M. sakė, kad jis su nukentėjusiuoju susipyko ir jis peiliu I. K. sužalojo. Taip pat pasakė, kad sužalojo ir jį, neminėjo kuo, bet pasakė, kad praskelta galva. Jei būtų buvęs blaivas, Ž. M. būtų paaiškinęs, kad kaltinamasis tik gynėsi. Mamai paskambinęs taip pat nesakė, kad jam buvo trenkta per galvą kirviu. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams nurodė, kad žaizda galvoje atsirado nuo griuvimo, nes nenorėjo skųsti draugo (I. K.). Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis I. K. parodė, kad su kaltinamuoju santykiai buvo draugiški, dabar nebendrauja. 2018 gegužės mėnesio gale su A. S. nukentėjusysis alkoholį vartojo 4-5 dienas iki įvykio. Gali būti gegužės 19 d., begeriant su A. S., nuėjo atsigulti. Kadangi lauke buvo karšta, nukentėjusysis gulėjo tik su apatiniais, visas užsiklojęs nebuvo – ant jo buvo kaldros kampas. Tačiau atėjęs A. S. pradėjo nukentėjusįjį tampyti, reikalauti eiti kartu gerti. Nukentėjusysis nesutiko, siūlė kaltinamajam pasiimti geriamą alkoholio butelį ir eiti namo. Po kiek laiko atėjęs su peiliu kaltinamasis, pakėlęs kaldrą, dūrė gulinčiam nukentėjusiajam ir vėl nuėjo į virtuvę. Kadangi kraujas mažai bėgo, nukentėjusysis galvojo, kad užgis, tai nukentėjusysis toliau gulėjo, kol neatėjo Ž. M., kuris, pamatęs išbalusį nukentėjusįjį, bandė pats liečiamu telefonu kviesti medikus, tačiau, kadangi jam nepavyko, nukentėjusysis išsikvietė pats.

Nukentėjusysis nurodė, kad kol laikė dūrio skylę užspaudęs, atrodė, kad buvo gerai, kai ją paleido, pradėjo laukan lįsti žarnos. Policininkai ir Ž. M. padėjo išnešti nukentėjusįjį į greitąją. Paskambinęs greitajai, nukentėjusysis pasakė, kad durtinė žaizda nuo peilio, kad lauke sužalojo nepažįstami asmenys, nesakė, kad tai padarė A. S., nes nenorėjo, kad pastarajam būtų blogai, kad jis nukentėtų. Peilis, kuriuo nukentėjusiajam buvo durta, yra ne nukentėjusiojo. Su A. S. jie susitaikė. A. S. jo neatsiprašė, vaistams yra kol kas davęs 50 eurų, nors buvo pažadėjęs 200 eurų. Nukentėjusysis nurodė turįs kirvį, kurį laiko už klozeto tik kaulams šaltienai sukapoti. Kaltinamojo su kirviu nukentėjusysis nepuolė. Dėl patirto sužalojimo jam bus daroma dar viena operacija, šiuo metu net negali normaliai pavalgyti. Dabar niekur nedirba, registruotas darbo biržoje.

Liudytojas Ž. R. M. parodė, kad santykiai su A. S. ir I. K. nuostabūs. Galėjo būti, kad 2018 m. gegužės 19 d. jam paskambinęs A. S. paprašė pas I. K. atnešti cigarečių. Atėjus į namus, liudytoją įsileido A. S.. Abu nuėjo į virtuvę, parūkė, išgėrė alaus. Liudytojas kvietė ateiti I. K., bet pastarasis nėjo, tuo metu jis gulėjo lovoje. Dar kažkiek su A. S. išgėrus, pastarasis užmigo, o liudytojas vėl pakvietė I. K. ateit išgert. Tačiau pastarasis pasakė, kad jį papjovė. Liudytojas gal 20 min. įkalbinėjo I. K. kviesti greitąją pagalbą, kol galiausiai pastarasis pats išsikvietė. Pirma atvažiavo policija, po to – greitoji. Kai nukentėjusįjį išvedė ar nunešė į greitąją, A. S. pasiliko namuose, o liudytojas išėjo namo. Kad A. S. būtų buvęs sužalotas, liudytojas nematė, nes A. S. ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną. A. S. sakė liudytojui, kad gynėsi, kada taip pasakė, liudytojas nurodė negalįs pasakyti. Liudytojas matė prie lango padėtą kirvį, ant stalo peilį. A. S. pasakė liudytojui peilį išmesti. Liudytojas tą peilį pasiėmė sau, tikėdamasis panaudoti darbe. Liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu iškart po įvykio geriau atsiminė įvykio aplinkybes, davė teisingus parodymus. Liudytojas patvirtino kaip teisingus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 192–194, 197–198), kad 2018 m. gegužės 19 d. apie pietus jam paskambinęs A. S. paprašė pas I. K. į namus atnešti alaus. Nusipirkus alaus ir nuėjus, buto duris atidarė A. S.. Jis buvo labai girtas, sunkiai pastovėjo. Abu virtuvėje išgėrė po puodelį alaus. Liudytojas matė, kad ant stalo yra padėtas atlenkiamas geltonos spalvos peilis. A. S. jam kažką nerišliai pasakojo, bet ką sakė, nesuprato, nes pastarasis buvo labai stipriai girtas. Apie tai, kad jam būtų sužalota galva, A. S. nieko nepasakojo. Nuėjęs į miegamąjį kambarį, kur lovoje tuo metu gulėjo I. K., liudytojas pastarajam siūlė eiti kartu išgerti alaus, bet I. K. atsistojo iš lovos ir parodė, kad jo pilve yra žaizda. Iš žaizdos kraujas nebėgo, bet buvo skylė. I. K. paaiškino, kad jį padūrė A. S.. Pamatęs, kad žaizda yra gili, liudytojas įtikino I. K. skambinti greitajai medicinos pagalbai. Grįžus į virtuvę, A. S. jam padavė nuo stalo minėtą geltonos spalvos nedidelį atlenkiamą peilį ir prašė jį išmesti. Liudytojas peilį pasiėmė ir parsinešė namo. Suprato, kad tuo peiliu A. S. dūrė I. K.. Neprisimena, ar buto virtuvėje matė kirvį.

Liudytoja L. V. parodė, kad santykiai su nukentėjusiuoju normalūs, su kaltinamuoju – jokių. Galėjo būti 2018 m. gegužės 19 d. pro langą pamatė, kad atvažiavo greitoji ir su neštuvais išnešė kaimyną I. K.. Kaimyno bute liko A. S., kuris buvo labai girtas – negalėjo atsikelti iš vietos, prieštaravo kažką, paskui policija užlaužė jam rankas ir nuvedė į mašiną. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 89), kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 18.30 val. išėjo iš savo namų ir, būdama laiptinėje, girdėjo, kad pas kaimyną I. K. vyksta išgertuvės. Vėliau ji vaikštinėjo netoli namo teritorijos, apie 20.00 val. atsisėdo kieme ant suoliuko. Kol vaikščiojo bei sėdėjo, kaimyno I. K. niekur nematė, sutikusi nebuvo, į kiemą jis nebuvo išėjęs. Sėdėdama kieme, pamatė, kad pas I. K. nuėjo iš matymo pažįstamas vyriškis. Netrukus liudytoja grįžo į savo namus. Maždaug po dešimties minučių, pro langą pamatė, kad atvyko greitoji pagalba ir medikai nešė I. K. į greitosios pagalbos automobilį. Posėdžio metu papildomai paaiškino, kad A. S. išvežė policijos mašina. Kaimyno bute A. S. sėdėjo prieškambaryje ant grindų ir niekur nesiruošė eiti, kapišono jis užsidėjęs nebuvo, liudytoja nematė, kad jis būtų buvęs kraujuotas.

Liudytojas D. B. parodė, kad galėjo būti 2018 m. gegužės 19 d. buvo gautas pranešimas, kad prie garažų su peiliu buvo užpultas pilietis, pranešėjas laukia namuose – (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini). Atvažiavę jie rado lovoje gulintį pilietį, antklodė ir paklodė buvo kruvinos. Atvažiavo medikai, pasakė, kad tai yra durtinės žaizdos, kad būtinai reikia vykti į ligoninę. Bute buvo dar vienas labai girtas asmuo. Buvo įtarta, kad kilus konfliktui, tas virtuvėje buvęs pilietis galėjo įvykdyti nusikaltimą, bet nukentėjusysis neigė, sakė, kad jį užpuolė gatvėje jaunuoliai. Apklausus kaimynę L. V., ji paaiškino, kad sužeistasis pilietis nebuvo išėjęs iš namų, kad tame bute pastoviai yra girtaujama, girdėjo triukšmą. Norint virtuvėje buvusį pilietį, įtariamą padarius nusikaltimą, sulaikyti, jis pradžioje norėjo išvengti sulaikymo, puolė ant liudytojo, buvo šiek tiek agresyvus. Piliečiui buvo uždėti antrankiai. Ieškant peilio, buvo apžiūrėtos patalpos, už namo, bet nieko nerasta. Bute kirvio tikrai nebuvo. Nors kirvio nebuvo ieškota, nes apie kirvį buvo minėta tik vėliau, liudytojas būtų įsiminęs, jei kur nors būtų buvęs kirvis. Nukentėjusiam piliečiui matėsi durtinė žaizda ant pilvo, jam buvo kaip vidinis kraujavimas. Žaizdą asmuo buvo uždengęs su paklode (ar skuduru). Nukentėjusysis buvo nepilnai apsirengęs – buvo su trumpikėm, marškinėliais, reikėjo jį aprengti. Įtariamasis pareigūnams niekuo nesiskundė, akivaizdžių kūno sužalojimų ant jo liudytojas nematė. Jei įtariamasis būtų skundęsis, kad yra sužalotas, pareigūnai jam būtų iškvietę medikus. Atvykę medikai pagalbos įtariamajam nesuteikinėjo. Sulaikytasis asmuo buvo nuvežtas į operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Jei atvežus asmenį matomi kažkokie kūno sužalojimai, tai jie pažymi tarnybiniame pranešime, arba tokiam asmeniui būna suteikiama medicininė pagalba, iškviečiami medikai. Sulaikant įtariamąjį, dedant antrankius, jis truputį slystelėjo, švelniai parklupo, bet į nieką neatsitrenkė, jam kraujas nebėgo. Jei atvežus įtariamąjį į budėtojų dalį jis būtų buvęs sužeistas, jo būtų nepriėmę – būtų reikalavę, kad jie parašytų apie tai tarnybiniame pranešime.

Liudytojas R. S. parodė, kad galimai 2018 m. pavasarį, gegužės mėnesį, su kolega ekspertu buvo nuvykę įvykio vietą Karmėlavoje dėl sužaloto asmens, ieškodami nusikaltimo įrankių ją apžiūrėjo, įrankių – peilio nerado. Jokių kitų galimų nusikaltimo įrankių, taip pat kirvuko, taip pat nerado. Jei būtų radę kažką svarbaus, būtų užfiksuota protokole. Jiems atvykus, nei nukentėjusiojo, nei įtariamojo bute jau nebuvo.

Liudytoja D. S. parodė, kad ji dirbo ir dirba Kauno miesto greitosios skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste. Liudytoja pakomentavo greitosios medicinos pagalbos suteikimo kortelę (1 t., b. l. 116-117), paaiškindama, kad tai jos pildytas dokumentas. Nuvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, užpildomas šis dokumentas – greitosios pagalbos medicinos kortelė. Pagal šios kortelės duomenis, liudytoja 00:47 val. buvo kviesta į (duomenys neskelbtini), atvykta buvo 00:54 val. Kadangi yra vardas ir pavardė ir pagal įvertinimą (nes „glasgo“ skalė 15 balų), žmogus buvo sąmoningas. Ji nustatė, kad buvo sužeista galva – minkštųjų audinių sužalojimas ir skausmas –vienas balas. Pacientas sakė, kad vartojo alkoholio, eidamas krito ir susimušė galvą. Žmogaus kiekvieną kartą yra klausiama, kaip jis susižalojo. Asmuo nebuvo nukraujavęs, nes buvo uždėtas vienas tvarstis, buvo viena žaizda, jei būtų buvę daugiau, jie būtų tai užrašę. Vietoje tikrinama, ar nebūna lūžių. Jei liudytoja nerašė, vadinasi nebuvo. Kortelėje rašoma, kad sužalojimas atsitiko dabar, truputį kraujuoja. Kada įvyko įvykis, pasako tie, kurie kviečia greitąją. Kadangi liudytoja nerašė, kad kraujuoja, vadinasi tuo metu nekraujavo. Pacientą liudytoja išvežė iš (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. G. parodė, kad jis dirba Kauno rajono Greitosios med. pagalbos stotyje specialistu. Galėjo būti, kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 21 val. teko vykti adresu – Kauno r., (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo iškvietimas, kad peiliu padurtas žmogus. Galėjo būti, kad nuvykus rado asmenį – I. K., tai yra tą, kuris užregistruotas kortelėje. Asmeniui buvo durtinė žaizda krūtinės srityje, žemiau nei širdies plote. Tuo metu kraujavimo nebuvo. Žmogus į automobilį buvo išneštas. Daugiau sužalotų asmenų liudytojui neteko pastebėti, į jį asmeniškai niekas nesikreipė, niekas nesiskundė. Nei peilio, nei kirvio jis nematė.

2018 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas ir paimtas baltos spalvos rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis ir vatos tamponas su nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės, buvusios ant lovos esančios paklodės (1 t., b. l. 29–36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1660/2018(02) nurodyta, kad I. K. nustatytas pilvo kairės pusės durtinis - pjautinis sužalojimas su vidaus organų pažeidimu. Sužalojimas padarytas duriančiu - pjaunančiu daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (pastaba – 2018 m. gegužės 19 d. apie 20.30 val.). Sužalojimas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Duomenų apie susirgimus ir / arba kitus faktus, dėl kurių tiriamasis negalėtų susižaloti, nėra (1 t., b. l. 57–58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG1929/2018(02) nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis – vienašmenis, sudarytas iš geležtės ir rankenos, jo bendras ilgis apie 21 cm, geležtė apie 9 cm ilgio, turi smaigalį, jos ašmenys lygūs, jos pentis apie 01, - 0,2 cm pločio, geležtė niki 2,2 cm pločio (ties rankena). Peilio rankena žalsvos spalvos, plastmasinė, apie 12 cm ilgio. I. K. nustatyta pilvo kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su vidaus organų pažeidimu. Sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, matmenys rodo, kad jis galėjo būti padarytas su tyrimui pateiktu peiliu (1 t., b. l. 67, 70–73).

2018 m. birželio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuoto 2018 m. gegužės 19 d. 20.58 val. I. K. telefoninio pranešimo perklausa. Garso įrašo stenogramoje užfiksuota, kad I. K. nurodo, jog jį sužalojo du nepažįstami jaunuoliai prie namo laiptinės, durdami peiliu į pilvą (1 t., b. l. 22–28).

2018 m. gegužės 21 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas Ž. R. M. savanoriškai pateikė atlenkiamą peilį, kurį 2018 m. gegužės 19 d. A. S., būnant I. K. bute, padavė jam išmesti (1 t., b. l. 59–61).

2018 m. spalio 17 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis I. K. atpažino liudytojo Ž. R. M. savanoriškai pateiktą peilį, kaip tą peilį, kuriuo 2018 m. gegužės 19 d. A. S. jam įdūrė į pilvo sritį (1 t., b. l. 78–82).

2018 m. spalio 24 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. S. atpažino liudytojo Ž. R. M. savanoriškai pateiktą peilį, kaip tą peilį, kuriuo 2018 m. gegužės 19 d. konflikto metu jis dūrė į pilvą I. K. (1 t., b. l. 85–89).

2018 m. birželio 14 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis I. K. savanoriškai pateikė kirvį mediniu kotu (1 t., b. l. 90–91).

2018 m. birželio 15 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo I. K. pateikto kirvio apžiūra, nurodyti kirvio požymiai. Nustatyta, kad ant kirvio matyti įvairių nešvarumų, tačiau galimų kraujo pėdsakų nematyti (1 t., b. l. 92–94).

2018 m. spalio 24 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. S. neatpažino nukentėjusiojo I. K. tyrimui pateikto kirvio, kaip kirvio, kuriuo 2018 m. gegužės 19 d. konflikto metu prieš jį užsimojo I. K.. Įtariamasis A. S. nurodė, kad kirvio, kuriuo prieš jį užsimojo I. K., kitokios formos geležinė galva (1 t., b. l. 97–100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2333/2018(02) nurodyta, kad A. S. padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas pakaušio sritį paveikus kietu buku daiktu. Nustatyti, ar daiktas judėjo link fiksuotos galvos ar galva judėjo link fiksuoto daikto, nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į kietą buką daiktą, tiek sudavus smūgį į pakaušį tokio pobūdžio daiktu. Sužalojimas vienas, galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. gegužės 19 d. Kirviu galima padaryti muštinę, kirstinę bei pjautinę žaizdas. Žaizdoje individualias žalojusio daikto savybes nurodančių požymių neaprašyta, todėl kategoriška išvada šiuo klausimu negalima. A. S. konstatuotas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Konstatuotą sužalojimą A. S. galėjo pasidaryti ir pats (1 t., b. l. 106–107).

Įtariamajam A. S. kviestos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a, nurodyta, kad greitoji med. pagalba kviesta 2018 m. gegužės 20 d. 00.51 val. į (duomenys neskelbtini), Kaunas (Policija), A. S. prasiskėlęs galvą, tai atsitiko dabar, nemažiau nei prieš 6 val. A. S. medikams paaiškino, kad vartojęs alkoholio, eidamas krito, sumušė galvą (1 t., b. l. 116–117).

Į areštinę uždarytų asmenų apžiūros apskaitos žurnale 2018 m. gegužės 21 d. įraše nurodyta, kad A. S. susiūta galvos pakaušio srityje žaizda, jam fiksuoti nubrozdinimai nugaroje. Įraše nurodyta, kad A. S. neatsimena, kaip šis sužalojimas jam atsirado (1 t., b. l. 137–142).

2018 m. spalio 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausytas VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje užfiksuotas 2018 m. gegužės 20 d. 00.47 val. A. S. greitosios medicinos pagalbos kvietimo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, garso išrašas. Padarytoje garso įrašo stenogramoje nurodyta, kad greitoji medicinos pagalba kviesta adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, į policijos įstaigą, dėl to, kad asmuo prasiskėlė galvą maždaug prieš penkias minutes (1 t., b. l. 121–126).

2018 m. gegužės 19 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 9976 užfiksuota, kad įtariamajam A. S. 2018 m. gegužės 19 d. 22.28 val. nustatytas 3,55 promilių girtumas (2 t., b. l. 21).

A. S. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nors kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino, teigdamas gynęsis nuo nukentėjusiojo I. K., kuris tariamai puolė kaltinamąjį su kirvuku, tačiau kaltinamasis iš esmės pripažino, kad, pagriebęs nuo stalo užkandai pjaustyti buvusį peilį, jį ištiesė į nukentėjusįjį ir atitraukė, peiliui pasiliekant kaltinamojo rankoje, taigi nukentėjusiajam peiliu įdūrė.

Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti vienodais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliais ir logiškais nukentėjusiojo parodymais, kad 2018 m. gegužės gali būti 19 d. su A. S. virtuvėje geriant alkoholinius gėrimus, nukentėjusiajam nuėjus į kitą kambarį atsigulti, A. S., nepavykus nukentėjusiojo prisikviesti vėl kartu gerti, atėjęs su peiliu dūrė gulinčiam nukentėjusiajam ir vėl nuėjo į virtuvę.

Tuo labiau, kad šiuos nukentėjusiojo I. K. parodymus patvirtina ir liudytojas Ž. R. M., kuris, patvirtinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu iškart po įvykio geriau atsiminė įvykio aplinkybes ir davė teisingus parodymus (1 t., b. l. 192–194, 197–198), nurodė, kad A. S. prašymu atnešęs į I. K. namus alaus, matė, kad A. S. buvo labai girtas, sunkiai pastovėjo, jam kažką nerišliai pasakojo, tačiau dėl kaltinamojo girtumo liudytojas nieko negalėjo suprasti, tuo tarpu I. K. liudytojas rado gulintį lovoje, jo pilve buvo skylė ir pats I. K. paaiškino, kad jį padūrė A. S.. Taip pat liudytojas matė, kad ant stalo buvo padėtas atlenkiamas geltonos spalvos peilis, kurį A. S., padavęs liudytojui, prašė išmesti. Taigi liudytojas iškart po įvykio nenurodė matęs tariamai nukentėjusiojo turėto kirvuko, A. S. jam nieko nepasakojo, kad jam būtų buvusi sužalota galva. Tokio fakto liudytojas ant kaltinamojo taip pat nematė. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais, kadangi, nors bylos nagrinėjimo metu liudytojas kai kurias aplinkybes nurodė kitaip, tačiau paaiškino, kad geriau viską atsiminė iškart po įvykio ir tuo metu davė teisingus parodymus, be to, liudytojo santykiai tiek su nukentėjusiuoju, tiek su kaltinamuoju yra, kaip pats nurodė, nuostabūs, todėl jis neturėjo jokių piktumų abiejų atžvilgiu, todėl ir neturėjo pagrindo kurį nors iš savo draugų nepagrįstai apkalbėti.

Kad nukentėjusysis nenorėjo savo draugui – kaltinamajam A. S. pridaryti problemų, rodo ir ta aplinkybė, kad, kviesdamas pagalbą ir pranešdamas apie įvykį, nukentėjusysis nurodė, jog peiliu buvo užpultas kažkur lauke prie garažų (liudytojas D. B.). Tačiau policijos pareigūnams, ieškant peilio apžiūrėjus namo aplinką, neradus įvykio pėdsakų, kilus įtarimui dėl galimai kitų įvykio aplinkybių, apklausta liudytoja kaimynė L. V. paaiškino, ką ji patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu, kad 2018 m. gegužės 19 d. visą vakarą ji vaikštinėjo prie savo namų, pas kaimyną I. K. vyko išgertuvės, jis pats į kiemą išėjęs nebuvo. Be to liudytoja nurodė, kad išvežus kaimyną I. K. į med. įstaigą, matė, kad kaimyno bute prieškambaryje ant grindų sėdėjo labai girtas A. S., jis nepajėgė atsikelti iš vietos, kapišono jis užsidėjęs nebuvo, ir nesimatė, kad jis būtų buvęs kraujuotas.

Taigi ir iš nukentėjusiojo pranešimo dėl įvykio akivaizdu, kad nukentėjusysis nenorėjo pakenkti draugui, tai rodo, kad jis neturėjo pagrindo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pasakodamas įvykio aplinkybes, nepagrįstai kaltinamąjį apkalbėti.

Tuo tarpu nei liudytojas D. B., nei liudytojas R. S. – policijos pareigūnai įvykio vietoje jokio kirvuko nerado ir, nors tuo metu buvo ieškomas peilis, tačiau, kaip liudytojai nurodė, radus kažką svarbaus, tai būtų buvę užfiksuota protokole. Liudytojas D. B. taip pat patvirtino, kad įtariamasis pareigūnams niekuo nesiskundė, akivaizdžių kūno sužalojimų ant jo nesimatė, įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo buvo nuvežtas į operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Jei atvežus įtariamąjį į budėtojų dalį jis būtų buvęs sužeistas, jo būtų nepriėmę – būtų reikalavę, kad asmenį pristatę pareigūnai apie tai būtų surašę savo tarnybiniame pranešime.

Į įvykio vietą atvykęs liudytojas – Kauno rajono Greitosios med. pagalbos stoties specialistas A. G. taip pat nurodė, kad jie išvežė sužalotą asmenį, galimai I. K., tame bute daugiau sužalotų asmenų neteko pastebėti, į jį dėl kokių nors sužeidimų niekas nesikreipė.

Be to, daiktų parodymo atpažinti metu įtariamasis A. S. neatpažino nukentėjusiojo I. K. tyrimui pateikto kirvio, kurį šis laiko už klozeto šaltienos kaulams sukapoti, kaip to kirvio, kuriuo 2018 m. gegužės 19 d. konflikto metu tariamai prieš jį užsimojo I. K. (1 t., b. l. 97–100).

Nors įtariamajam A. S. iš tikrųjų 2018 m. gegužės 19 d. medikai konstatavo muštinę žaizdą pakaušio srityje, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2333/2018(02) taip pat yra nurodyta, kad sužalojimas A. S. galėjo būti padarytas tiek jam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į kietą buką daiktą, tiek sudavus smūgį į pakaušį tokio pobūdžio daiktu. Sužalojimas vienas ir galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Konstatuotą sužalojimą A. S. galėjo pasidaryti ir pats (1 t., b. l. 106–107). Be to, liudytoja D. S. parodė, kad ji kaip medikė buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini), 00:47 val. (įtariamajam A. S. kviestos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a, nurodyta, kad greitoji med. pagalba kviesta 2018 m. gegužės 20 d. 00.51 val. į (duomenys neskelbtini) Kaunas), jos pildytoje kortelėje rašoma, kad sužalojimas pacientui (tai yra A. S.) atsitiko tuo metu, įvykio laikas kortelėje būna nurodomas pagal kviečiančiųjų žodžius. Taip pat Į areštinę uždarytų asmenų apžiūros apskaitos žurnale 2018 m. gegužės 21 d. įraše nurodyta, kad A. S. susiūta galvos pakaušio srityje žaizda, jis pats neatsimena, kaip šis sužalojimas jam atsirado (1 t., b. l. 137–142).

Taigi iš aukščiau paminėtų liudytojų, nukentėjusiojo I. K. parodymų matyti, kad įvykio metu kaltinamasis nebuvo sužeistas, pačioje įvykio vietoje tariamai nukentėjusiojo naudotas kirvis nebuvo rastas, pats kaltinamasis niekam dėl tariamo jo sužalojimo nesiskundė, pagalbos neprašė, medikai kaltinamajam buvo kviesti jau 2018 m. gegužės 20 d. 00.51 val. į (duomenys neskelbtini) – policijos įstaigą, nei areštinės pareigūnams, nei LSMUL Kauno Klinikų medikams žaizdos pakaušio srityje atsiradimo aplinkybių kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo parodymai dėl nukentėjusiojo tariamo bandymo kaltinamajam suduoti kirviu, nuo kurio kaltinamasis gynėsi tokiu neįprastu būdu, yra tik jo gynybos priemonė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Taigi baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant neginčijamai nustatyta, kad A. S. 2018 m. gegužės 19 d., apie 19.00 val., nukentėjusiojo I. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu įdūrė I. K. į pilvo sritį.

Kaltinamojo A. S. elgesys – dūris peiliu nukentėjusiajam į pilvą – leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo I. K. sveikatą ir tokių pasekmių siekė, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingiems veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, tai yra sunkų nukentėjusiojo I. K. sveikatos sutrikdymą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1660/2018(02), 1 t., b. l. 57–8). Todėl A. S. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. S. padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 115–116), 2012-2017 m. laikotarpiu 3 kartus gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, diagnozės – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 124–130), nuo 2011 m. kovo 22 d. įtrauktas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo priežiūros/ dispanserinę grupę, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 122, 136). 2018 m. birželio 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-710/2018, nurodyta, kad A. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 135), kaltinamasis dirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šio nusikalimo padarymui.

Kadangi kaltinamasis A. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, yra ne kartą teistas, tarp jų už apysunkių nusikaltimų nuosavybei bei smurtinio nusikaltimo padarymą, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, praėjus tik trims dienos po paskutiniu teismo procesiniu sprendimu kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo, iš buvusių teistumų matyti, kad kaltinamajam jau anksčiau buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, kas rodo, kad švelnesnės bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui neturi, jis ir toliau linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, jam yra diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, tiek byloje nagrinėjamą nusikaltimą, tiek ankstesnį smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pasikeitusį elgesį ir jo vertybes, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio už jo padarytą nusikaltimą sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas. Atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nukentėjusiam asmeniui padaryta žala neatlyginta, tačiau taip pat į tai, kad nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau pripažino savo atliktus veiksmus, nukentėjusysis kaltinamajam atleido, prašo griežtai nebausti, bausmės dydis nustatytinas mažesnis už straipsnių sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo I. K. gydymo išlaidų, pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos, 592,54 Eur sumai (1 t., b. l. 181-186) yra pagrįstas, nes žala Kauno teritorinei ligonių kasai buvo padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo A. S. veiksmais, įrodytas paties kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – 592,54 Eur sumai ir priteistinas iš kaltinamojo A. S..

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 19 d. 22.00 val. iki 2018 m. gegužės 21 d. 15.20 val.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- baltos spalvos rankšluostis, vatos tamponas su nuoplova, atlenkiamas peilis, saugomi Kauno AVPK – sunaikintini;

- kirvis, saugomas Kauno AVPK – grąžintinas I. K.;

- CD diskai su garso įrašais, esantys byloje – paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 19 d. 22.00 val. iki 2018 m. gegužės 21 d. 15.20 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. S. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 592,54 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du Eur 54 ct) turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- baltos spalvos rankšluostį, vatos tamponą su nuoplova, atlenkiamą peilį, saugomus Kauno AVPK – sunaikinti;

- kirvį, saugomą Kauno AVPK – grąžinti I. K.;

- CD diskus su garso įrašais, esančius byloje – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė