Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1986-259/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
e2S-1986-259/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01097-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
L. K.
Ieškovas
akcinės bendrovės DNB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1986-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01097-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4.;3.2.6.6.3.;3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. K. 15 000,30 Eur skolą, 610,02 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo L. K. 15 000,30 Eur skolą, 610,02 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 351,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB DNB bankas. Teismas nurodė, kad atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017 m. kovo 23 d. tinkamai, terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2017 m. balandžio 12 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė tokiu atveju prašo priimti sprendimą už akių. Teismas, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2008 m. rugsėjo 10 d. Atvirkštinio atpirkimo paslaugų teikimo sąlygų, Atvirkštinio atpirkimo sutarties, 2016 m. gruodžio 6 d. rašto „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“, 2016 m. gruodžio 19 d. pašto siuntos Nr. RN273683031LT įteikimo pranešimo K19, 2017 m. sausio 31 d. pažymos dėl skolos dydžio Nr. 30.56-17-447, skolos paskaičiavimo detalizavimo lentelės – vertinimą, atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį kaip pagrįstą.Atsakovas L. K. 2017 m. gegužės 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, kuriame nurodytas 20 dienų terminas, gavo 2017 m. kovo 23 d., todėl, jo manymu, paskutinė atsiliepimo pateikimo diena – 2017 m. balandžio 17 d. Teigia, jog 2017 m. kovo 30 d. atvykus į konsultaciją, buvo paguldytas į ligoninę skubiai akių operacijai, todėl laikotarpiu 2017 m. kovo 30 d. – 2017 m. balandžio 28 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimus, kurie įrodo, jog atsiliepimas anksčiau nepateiktas dėl svarbios priežasties. Atsakovo manymu, jis nepraleido teismo nustatyto 20 dienų termino atsiliepimui pateikti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo neskaičiuoti nedarbingumo laikotarpio intervale nustatyto 20 dienų atsiliepimo pateikimo termino, t. y. kadangi nuo teismo pranešimo gavimo – 2017 m. kovo 23 d., iki nedarbingumo pažymėjimo gavimo – 2017 m. kovo 30 d. praėjo šešios dienos, atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimui likę dar keturiolika dienų – iki 2017 m. gegužės 11 d. Kaip aplinkybę, galinčią turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia CK normomis, tačiau nesivadovauja atvirkštinio atpirkimo sandorius reglamentuojančiais Finansinių priemonių rinkos įstatymų (toliau – FPRĮ) bei Vertybinių popierių komisijos (toliau – VPK) 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintomis „Dėl investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – VPK Taisyklės), kuriose yra įtvirtintas reikalavimas finansų maklerio įmonei, sudarius su neprofesionaliuoju klientu finansinių priemonių pirkimo – pardavimo sandorį su pareiga atpirkti, informuoti neprofesionalųjį klientą apie jo pareigą sumokėti garantinę įmoką (margin call) ne vėliau kaip iki darbo dienos, kurią finansų maklerio įmonei pagal kiekvieno atpirkimo sandorį parduotų finansinių priemonių vertė neatitiko minimalių garantijos koeficiento reikalavimų, pabaigos arba – jei toks neatitikimas atsirado ne darbo dieną – ne vėliau kaip iki po jos einančios darbo dienos pabaigos. Ieškovė neįrodė, jog pateikė tokią informaciją atsakovui, todėl aplinkybė, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, nesuformuodamas atitinkamo užstato, nepagrįsta. Be to, ieškovė nenurodė, koks konkrečiai turėjo būti atsakovo suformuoto užstato dydis ir nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas nėra pateikęs užstato. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nepateikė ir įrodymų dėl Atvirkštinio atpirkimo sutarties (toliau – sutartis) nutraukimo, įskaitant privalomą įrodymą apie pranešimą dėl jos nutraukimo atsakovui, apie tai, kad ieškovė, nutraukdama sutartį ir parduodama 2 500 vnt. akcijas, veikė geriausiomis atsakovui sąlygomis, kaip tai nurodyta FPRĮ 22 straipsnio 1-4 dalyse. Be to, iš sutarties 14.5 punkto matyti, kad ieškovė atsakovą laiko neprofesionaliu klientu, o tai įpareigoja visus nurodytus įrodymus pateikti būtent profesionalią šalį – ieškovę. Byloje nesant šių įrodymų, ieškinys negali būti tinkamai išnagrinėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino atsakovo L. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas sprendė, kad procesinius dokumentus atsakovui įteikus tinkamai ir atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, byloje esant pateiktiems tik vienos šalies įrodydamas, teismas turėjo įstatyminį pagrindą priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovo prie pareiškimo pridėti įrodymai - 2017 m. kovo 30 d. nedarbingumo pažymėjimas, išduotas UAB „Kardiolita“, bei 2017 m. balandžio 8 d. – 2017 m. balandžio 28 d. nedarbingumo pažymėjimas, išduotas VšĮ Alytaus poliklinika, neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes neįrodo aplinkybės, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove pagal sutartį, be to, atsakovas neneigia, kad yra skolingas ieškovei.Teismas nesutiko su atsakovo pozicija dėl nustatyto 20 dienų termino atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti skaičiavimo. Nurodė, kad teismas, priėmęs ieškinį, atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 14 d. išsiuntė procesinius dokumentus atsiliepimui į ieškinį pateikti, kurie atsakovui buvo tinkamai įteikti 2017 m. kovo 23 d. per atsakovo sutuoktinę. Taigi, atsiliepimas turėjo būti pateiktas (išsiųstas paštu) vėliausiai 2017 m. balandžio 12 d. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, todėl teismas, esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, 2017 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą už akių. Teismas vertino, kad atsakovo liga nebuvo kliūtis laiku parengti ir išsiųsti atsiliepimą į ieškinį, be to, atsakovas turėjo laiko ir prieš ligą – konsultacijai pas gydytojus nuvyko 2017 m. kovo 30 d., t. y. praėjus savaitei laiko nuo procesinių dokumentų įteikimo 2017 m. kovo 23 d. Be to, atsakovo pateiktų nedarbingumo pažymėjimų turinyje nėra nurodyta konkreti jų išdavimo priežastis, tik nurodyta „liga“. Todėl teismas sprendė, kad pateikti atsakovo argumentai negali būti pripažinti svarbia aplinkybe, pateisinančia termino pateikti atsiliepimą į ieškinį praleidimą.Teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų 8.5, 12.2 punktuose nustatyta, kad atsakovui nesuformavus užstato, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Vadovaujantis sutarties sąlygų 8.2 punktu, užstato suformavimo pareiga tenka atsakovui. Be to, iš byloje ieškovės pateikto rašto Nr. 30.56-17/4697 teismas nustatė, kad atsakovui įteiktas ieškovės siųstas 2016 m. gruodžio 6 d. raštas dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriame nurodyta sutarties nutraukimo data – 2009 m. vasario 2 d., taip pat skolos suma ir kt., kas, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad atsakovas, būdamas verslininku, t. y. žinodamas ir suprasdamas nemokumo riziką versle, prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes, elgėsi nepakankamai rūpestingai, kadangi galėjo kreiptis į ieškovę dėl visų galimų klausimų išaiškinimo, tačiau to nepadarė. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis ir CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių gali būti panaikintas teismo sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas, todėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovas L. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą už akių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

9.1. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad atsakovas turėjo savaitę laiko iki jam susergant tam, kad paruoštų atsiliepimą. Apeliantas nurodo, kad teismui nustačius, jog atsiliepimą būtina pateikti per 20 dienų nuo jo gavimo, taikytina CPK 74 straipsnio 6 dalis, nurodanti, jog procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Todėl šiuo atveju teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas turėjo numatyti ateitį bei paruošti atsiliepimą anksčiau, nei terminą nustatė teismas, kas prieštarautų CPK 74 straipsnio 6 dalies reikalavimui. Šiuo atveju pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo pateiktas net nepasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atmetus apelianto ligos dienas.

9.2. Nutartyje nepagrįstai nustatyta aplinkybė, jog net atsakovui ir sergant bei turint oficialiai išduotus nedarbingumo pažymėjimus, atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir vilkino teismo procesą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, nedarbingumo pažymėjimus pripažinęs svarbia priežastimi, ir šiuo klausimu, sutinkamai su CPK 78 straipsnio 5 dalimi, priimti rezoliuciją.

9.3. Teismas pažeidė CPK 183 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes tirdamas įrodymus privalėjo atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Teismas neatsižvelgė į apelianto atsiliepime dėstomą nuomonę, kad ieškovė nepateikė nei pranešimo apie sutarties nutraukimą pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nei įrodymų, jog ieškovė veikė pagal FPRĮ 22 straipsnio reikalavimus, nes ieškovė privalo veikti geriausiomis klientui sąlygomis.

9.4. Teismas vadovavosi tik bendromis CK normomis ir vertino tik ieškovės pateiktą sutartį, tuo pažeidė CK 6.157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes neatsižvelgė į imperatyvias įstatymo normas. Teismas nesivadovavo 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintomis „Dėl investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – VPK Taisyklės) bei VPK Taisyklių 125¹ punkte numatytu būtinu ieškovės įspėjimu atsakovui. Teismas pažeidė ir FPRĮ 14 straipsnio reikalavimą, kadangi atsakovą įvertino kaip verslininką, nors tokio apibūdinimo FPRĮ 3 straipsnyje numatytose sąvokose nėra.

9.5. Teismas pažeidė ir FPRĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodomą tikslą, kadangi neišsiaiškino, ar tinkamai buvo ginami investuotojo (atsakovo) interesai. Teismas vadovavosi Sutarties sąlygų 8.2, 8.5, 12.2 punktais, neišsiaiškinęs, jog šie punktai taikomi tik tuomet, kai ieškovė įvykdo savo pareigą informuoti investuotoją apie garantinę įmoką bei ar parduodamas įkeistus vertybinius popierius veikė geriausiomis investuotojui būdais bei sąlygomis, t. y. teismas neišsiaiškinęs, ar ieškovė įvykdė jai imperatyviai FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje bei VPK Taisyklių 125¹ punkte nurodomas pareigas, priteisė iš atsakovo sumas, tuo pažeisdamas Konstitucijos 28 straipsnyje, 109 straipsnio 3 dalyje, Teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.157 straipsnyje numatytus reikalavimus laikytis įstatymų.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB DNB bankas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliantas neįrodė svarbių priežasčių, kurios objektyviai būtų sutrukdę apeliantui laiku pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi teismo siųstus procesinius dokumentus apeliantas gavo 2017 m. kovo 23 d., todėl nuo šios arba nuo sekančios dienos jis galėjo parengti ir pateikti atsiliepimą, t. y. iki jis 2017 m. kovo 30 d. nuvyko į Vilniuje esančią privačią kliniką, apeliantas turėjo savaitę laiko atsiliepimui pateikti. Apeliantas, kuriam geriausiai žinomi jo paties ateities planai, susiję su kreipimusi į privačią kliniką, galima planine operacija ir iš to kylančia rizika praleisti terminą atsiliepimui pateikti, galėjo ir privalėjo pasirūpinti savalaikiu atsiliepimo į bylą pateikimu, tačiau to nepadarė, kas sąlygojo sprendimo už akių priėmimą.Nors apeliantas teigia, kad teismas privalėjo pratęsti atsiliepimo terminą, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas. Šalies liga paprastai nelaikytina svarbia aplinkybe, dėl kurios šalis negalėjo įgyvendinti jai suteiktų teisių, be to, apeliantas ir neprašė teismo pratęsti atsiliepimo pateikimo termino. Apeliantas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o ne prašymą dėl atsiliepimo termino pratęsimo. Apeliantas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris būtų susijęs su ginčo esme, o jo nurodomi argumentai grindžiami tik subjektyviais pasvarstymais ar pamąstymais. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.157 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas. Minėtos CK normos pažeidimą apeliantas grindžia Taisyklių 125¹ punkto tariamu pažeidimu, nors minėtas Taisyklių punktas ginčo laikotarpiu net negaliojo. Be to, nors apeliantas teigia, kad bankas neveikė geriausiomis klientui sąlygomis ir todėl pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 1 dalį, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl minėti teiginiai tėra subjektyvi nuomonė asmens, kuris siekia išvengti skolos kreditoriui sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio šio straipsnio pirmos dalies redakcija numatė, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).Pažymėtina, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas, nes atsakovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir ieškovė prašė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, iš esmės motyvuodamas tuo, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes teismas neteisingai įvertino atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, taip pat teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei vienos sprendimo už akių panaikinimo lemiančios sąlygos egzistavimo.

Dėl galimybės priimti spendimą už akių

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, kad teismas, spręsdamas dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių, nepagrįstai įpareigojo apeliantą atsiliepimą paruošti ankščiau, nei buvo nustatytas tam terminas, atmetus apelianto ligos dienas, ir, kad teismas privalėjo atsakovui pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, nedarbingumo pažymėjimus pripažinęs svarbia priežastimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 74 straipsnio 6 dalis, 75 straipsnio 1 dalis). Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami, taip pat praleistas terminas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas (CPK 77 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnio 1 dalis).Iš bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie priimtą ieškovės ieškinį ir pasiūlymą atsakovui per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Minėtas pranešimas atsakovui (apeliantui) buvo įteiktas pasirašytinai 2017 m. kovo 23 d. per sutuoktinę. Nagrinėjamu atveju jokio priešingo apelianto sutuoktinės suinteresuotumo byloje nėra nustatyta, todėl toks teismo pranešimo įteikimas laikomas tinkamu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Dokumentus įteikus šeimos nariui, nėra aktualūs šeimos narių tarpusavio santykiai ir dokumentus priėmusio asmens tinkamas jo pareigos informuoti asmenį, kuriam dokumentai skirti, įvykdymas (CPK 185 straipsnis). Taigi, atsakovas atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti teismui vėliausiai 2017 m. balandžio 12 d. Tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šį procesinį dokumentą teismui pateikė tik 2017 m. gegužės 9 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo pateiktas teismui ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kartu su jais pridėdamas UAB „Kardiolita“ išduotą atsakovui nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., bei 2017 m. balandžio 8 d. – 2017 m. balandžio 28 d. laikotarpio nedarbingumo pažymėjimą, išduotą VšĮ Alytaus poliklinika. Pažymėtina, kad iki 2017 m. gegužės 9 d., kai teisme buvo gautas atsakovo atsiliepimas bei pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios informacijos iš atsakovo nei apie jo ketinimą teikti į bylą atsiliepimą, nei apie jo nedarbingumą. Apeliantas iš esmės neginčija fakto, kad žinojo, jog laiku, t. y. iki 2017 m. balandžio 12 d., nepateiks teismui atsiliepimo, tačiau apie tai pirmosios instancijos teismo neinformavo ir nepasinaudojo teise prašyti teismo pratęsti nepasibaigusį terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos atsakovas taip pat nepateikė (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismui ir nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti termino atsiliepimui pateikti pratęsimo/atnaujinimo klausimo, kaip kad nepagrįstai teigia apeliantas. Negavęs atsakovo atsiliepimo, pirmosios instancijos teismas CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatytu terminu 2017 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. 2017 m. kovo 14 d. pranešime atsakovui buvo išaiškinta, kad jeigu jis be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad galiojantis teisės principas ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės) reiškia, jog asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012, 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-149/2007).Kaip teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momento, pateiktus nedarbingumo pažymėjimus nepagrįstai pripažinęs nesvarbia termino praleidimo priežastimi. Nesutikdamas su šiais atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad atsakovo liga nebuvo kliūtis laiku parengti ir išsiųsti atsiliepimą į ieškinį, be to, atsakovas turėjo laiko ir prieš ligą – konsultacijai pas gydytojus nuvyko 2017 m. kovo 30 d., t. y. praėjus savaitei laiko nuo teismo 2017 m. kovo 14 d. pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šalies liga paprastai nelaikytina svarbia aplinkybe, dėl kurios šalis negalėjo įgyvendinti jai suteiktų teisių, todėl nedarbingumo pažymėjimas nelaikytinas pakankamu pagrindu nepateikti atsiliepimo teismo nustatytu terminu. Apeliantas privalėjo būti rūpestingas ir atidus, nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis teisėmis, laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Žinodamas, kad laiku nespės atlikti procesinio veiksmo, apeliantas turėjo ne laukti, kol dėl nuo jo priklausančių aplinkybių atsiras galimybė atlikti minėtą veiksmą, o informuoti teismą, kad dėl konkrečių faktinių aplinkybių jis nespėja per teismo nustatytą terminą atlikti procesinio veiksmo, kurį teismas įpareigojo/pasiūlė atlikti. Kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, nei prašymo pratęsti, nei atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti apeliantas teismui nepateikė. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nei viename iš atsakovo pateiktų nedarbingumo pažymėjimų turinyje nėra nurodyta konkreti jų išdavimo priežastis, o tik nurodyta „Liga“. Taigi pripažintina, kad apelianto atskirajame skunde pateikti argumentai negali būti pripažinti svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis jo pasyvumą.Atsižvelgdamas į šios nutarties 17, 18 punktuose išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, nes atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu, esant tinkamam procesinių dokumentų įteikimui, byloje esant pateiktiems tik vienos šalies įrodymams, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 ir 2 dalys, redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, sprendė, jog atsakovas nenurodė ir jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra laikė, jog nėra ir antrosios sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.Nagrinėjamu atveju tiek savo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, tiek atskirąjį skundą apeliantas grindžia argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie suformuotą atsakovo užstatą, net nenurodė, kokio dydžio užstatas turėjo būti pateiktas, taip pat nepateikė įrodymų, kad informavo atsakovą apie jo pareigą sumokėti garantinę įmoką, kad pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą, kad veikė geriausiomis atsakovui sąlygomis, tuo pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu, nes apeliantas šių savo teiginių neįrodė (CPK 185 straipsnis).Kaip nustatyta byloje, 2008 m. rugsėjo 10 d. šalys pasirašė Atvirkštinio atpirkimo paslaugų teikimo sąlygas (toliau – Sąlygas), kuriomis sulygta dėl Atvirkštinio atpirkimo sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarkos bei terminų. Sąlygų 1.2 punkte nurodyta, kad Atvirkštinio atpirkimo sutartimi klientas įsipareigoja perduoti bankui nuosavybėn vertybinius popierius, o bankas įsipareigoja sumokėti klientui pirmojo sandorio vertę sutartyje numatytą pirmojo sandorio apmokėjimo dieną. Klientas taip pat įsipareigoja atpirkti iš banko vertybinius popierius, sumokėdamas bankui antrojo sandorio vertę sutartyje nustatytais terminais. Atsakovas taip pat įsipareigojo suformuoti užstatą, jei parduotų vertybinių popierių einamasis rodiklis viršytų sutartyje nurodytą maksimalų einamąjį rodiklį. Atsakovui nesuformavus užstato, o ieškovei 2009 m. vasario 2 d. nutraukus sutartį bei pardavus vertybinius popierius (tokiu būdu susigrąžinant dalį paskolos) susidarė 15 000,30 Eur skola ir liko nesumokėtos 610,02 Eur palūkanos. Atvirkštinio atpirkimo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 8.5, 12.2 punktuose nustatyta, kad atsakovui nesuformavus užstato, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Vadovaujantis sutarties sąlygų 8.2 punktu, užstato suformavimo pareiga tenka būtent atsakovui. Be to, iš byloje ieškovės pateikto rašto Nr. 30.56-17/4697 matyti, kad atsakovui 2016 m. gruodžio 19 d. buvo įteiktas ieškovės siųstas 2016 m. gruodžio 6 d. raštas dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriame nurodyta sutarties nutraukimo data – 2009 m. vasario 2 d., taip pat nurodyta skolos suma, paraginimas ją sumokėti iki 2017 m. sausio 7 d. bei atsakovas įspėtas, kad nesumokėjus skolos, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo proceso iniciavimo, kas leidžia teigti, kad atsakovas, suprasdamas prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes, elgėsi nepakankamai rūpestingai, kadangi galėjo kreiptis į ieškovę dėl visų galimų klausimų išaiškinimo, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog to nepadarė. Tiek Atvirkštinio atpirkimo sutarties, tiek Atvirkštinio atpirkimo paslaugų tiekimo sąlygų apeliantas niekada įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl jos šalims yra privalomos. Apeliantui neįrodžius, jog jis buvo suformavęs užstato sumą vertybinių popierių sąskaitoje pagal Atvirkštinio atpirkimo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 8.2 punktą, arba, kad pilnai atsiskaitė su ieškove, kad ieškovė neveikė geriausiomis klientui sąlygomis, tuo pažeisdama FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nors ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.16 punkte nustatyto dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinėje instancijoje ieškovę atstovauja tas pats advokatas (tęstinis atstovavimas), byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovei iš apelianto priteistina jos turėtų bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 200 Eur sumos (CPK 98 straipsnis).Atsakovui iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas