- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- eI-3122-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01703-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Minsandra“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Minsandra“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Minsandra“ (buvęs bendrovės pavadinimas UAB „Grudita“, toliau - ir pareiškėjas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2018-01-10 sprendimą Nr. (21.63-32)FR0682-9 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (MGK) 2018-04-23 sprendimą Nr. S-69(7-39/2018).
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su MGK 2018-04-23 sprendimu Nr. S-69(7-39/2018), kuriuo buvo patvirtintinas VMI 2018-01-10 sprendimo Nr. (21.63-32) FR0682-9 nurodymas pareiškėjui papildomai sumokėti: 1 240 502,54 Eur pridėtinės vertės mokestį (PVM), 309,89 Eur gyventojų pajamų mokestį (GPM), 79,70 Eur įmokų į Garantinį fondą.
Pareiškėjas nurodo, kad MGK skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, kad Bendrovė ir UAB „Cernis“ yra asocijuoti asmenys. Ginčijamuose sprendimuose konstatuojama, kad: UAB „Carnis“ iki 2014-03-07 (iki sandorių su Bendrove) valdė 86 proc. akcijų Bendrovė akcijų; M. Ž. yra įforminęs konsultavimo paslaugas Bendrovėje ir UAB „Carnis“; UAB „Carnis“ akcininkas paaiškinime nurodęs, kad UAB „Carnis“ akcininkai paprašę jo perimti (įsigyti) Bendrovės akcijas; Ž. K. priimdavo sprendimus UAB „Carnis“ vardu, nes turėjo įgaliojimą; Ž. K., Bendrovės komercijos direktorius įdarbintas nuo 2014-03-21 UAB „Carnis“ dirbo iki 2014-05-21; dalis darbuotojų, dirbę UAB „Carnis“, įsidarbino Bendrovėje; tikrinamu laikotarpiu (2013-08-05 – 2014-12-31) Bendrovės įsigijimai iš UAB „Carnis“ sudaro 79,54 proc., o UAB „Carnis“ pardavimai Bendrovei sudarė didžiąją dalį pardavimų. Nei vienas iš šių nustatytų faktų neatitinka Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 2 straipsnio 8 ir 33 dalių nuostatų ir mokesčių administratoriaus šių teisės nuostatų komentaruose išdėstytos pozicijos.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad MGK sprendime, nurodoma, jog tam, kad asmenys būtų laikomi susijusiais, jie nebūtinai turi būti susiję sandorių sudarymo metu, šiuo atveju užtenka nustatyti, kad asmenys būtų susiję bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną. MGK konstatuoja, kad M. Ž. yra M. Ž. sūnus, ir neva dėl to Bendrovė ir UAB „Carnis“ yra susiję. MGK sprendime nenurodomas konkretus PMĮ 2 straipsnio 33 dalies punktas, pagal kurį MGK laiko Bendrovę ir UAB „Carnis“ susijusiais asmenimis. Ginčijamas sprendimas grindžiamas prielaidomis apie giminystę, kai byloje nagrinėjamu atveju ši aplinkybė negali būti kvalifikuojančiu požymiu, nes įstatymas tokio santykio nenustato. Sprendime ignoruojamos esminės faktinės aplinkybės ir nepagrįstai teigiama, kad Bendrovė yra nesąžininga, piktnaudžiauja teise, todėl neįgyja teisės į PVM atskaitą. MGK ir VMI paviršutiniškai, neįsigilinusios į verslo esmę, ir subjektyviai vertina aplinkybes, Bendrovės verslo tikslus ir padarė klaidingų išvadų, kurias grindžia prielaidomis, dėl ko sprendimas, kuriuo Bendrovei apribota teisė į PVM atskaita, yra neteisėtas.
Be to, MGK nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neatitinka rūpestingumo, protingumo kriterijų, piktnaudžiauja teise, todėl negali būti laikoma sąžininga ir neįgyja teisės į PVM atskaitą. Sprendime nurodoma, kad Bendrovė, atsiskaitydama už UAB „Carnis“ patiektą kurą, tiesiogiai pinigų UAB „Carnis“ nemokėjo, o atsiskaitydavo tiesiogiai su UAB „Carnis“ kuro tiekėjais. Sprendime teigiama, kad tokia atsiskaitymo forma Bendrovė sudarė sąlygas UAB „Carnis“ nemokėti PVM į biudžetą. MGK nurodo, kad dėl vykdomų sandorių didėjo Bendrovės įsiskolinimas UAB „Carnis“. MGK, kaip ir VMI, šią nuomonę grindžia prielaida, kad Bendrovė žinojo, jog tokiais savo veiksmais prisideda prie PVM nesumokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau šiai prielaidai patvirtinti MGK nepateikia įrodymų, o tik samprotavimus, kad UAB „Carnis“ negauna pinginių įplaukų. Taip pat ginčijamuose sprendimuose nurodoma, kad Bendrovė žinojo, kad UAB „Carnis“ nuo 2014-01-24 į valstybės biudžetą nemoka deklaruoto PVM, kad nemoka ir nesumokės pardavimo PVM pagal UAB „Carnis“ Bendrovei įformintas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau MGK nenurodo, iš kur Bendrovei gali būti tokia informacija žinoma. Todėl Bendrovės žinojimo faktas nepagrįstas jokiais įrodymais.
MGK sprendime nurodo, kad Bendrovė ir UAB „Carnis“ įsigytą kurą parduodavo su labai nedideliu antkainiu - 0,24 proc. nuo įsigijimo vertės, tuo tarpu UAB „Carnis“ taikė 53,13 proc. antkainį. Sprendime darom netiesioginė išvada, kad toks antakinių skirtumas yra nesąžiningos veiklos įrodymas, t.y. Bendrovė žinojo, kad UAB „Carnis“ sukčiauja.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka ir su ginčijamuose sprendimuose padaryta išvada, kad Bendrovė apskaitė ir deklaravo dyzelinio kuro įsigijimą iš UAB „Transda“, kuri faktiškai jokios ūkinės – komercinės veiklos nevykdė, tačiau jos vardu buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos. Ši išvada yra prieštaringa ir nepagrįsta jau vien dėl to, kad MGK nepaneigė fakto, jog Bendrovė pardavė dyzelinį kurą konkretiems ūkio subjektams. MGK remiasi formaliomis klaidomis dokumentuose (neteisingai nurodant adresą ir pan.), taip pat remiasi vairuotojų paaiškinimais, kurie objektyviai neatsimena smulkių detalių, o VMI ir MGK, iš to daro apibendrinančias nepagrįstas išvadas dėl Bendrovės nesąžiningumo. Esminė aplinkybė, kad Bendrovė iš UAB „Transda“ įsigytą dyzelinį kurą pardavė. Neobjektyviais, vienpusiškais vertinimais MGK prieštarauja LVAT suformuotai praktikai, kad mokesčių administratorius turi pareigą pagrįsti įrodymais savo išvadas dėl mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių netinkamo vykdymo.
Pareiškėjo vertinimu ginčijami sprendimai prieštarauja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ nuostatoms ir teismų praktikai.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantis ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl Bendrovei papildomai apskaičiuoto PVM mokesčių administratoriui nepripažinus jos teisės į 1 056 320 Eur (3 647 261 Lt) pirkimo PVM atskaitą pagal UAB „Carnis“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir 164 921 Eur (569 438 Lt) pirkimo PVM pagal UAB „Transda“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Mokesčių administratorius nepripažino Bendrovės teisės atskaityti šių įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirto pirkimo PVM, nes Bendrovė ginčo ūkinėse operacijose buvo nesąžininga, t. y. žinojo arba turėjo galimybę žinoti, jog dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM. Be to, nustatyta, kad Bendrovė nepagrįstai atskaitė 14 486 Eur (50 017 Lt) pirkimo PVM pagal M. Ž. išrašytas PVM sąskaitas faktūras už konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, kadangi, mokesčių administratoriaus teigimu, jose nurodytos ūkinės operacijos nėra realiai įvykusios.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį atmesti.
Skundas atmestinas.
2017-11-30 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-483 (MGK bylos 7-39/2018 tomas I, b.l. 14-60) patikrinusi pareiškėjo pelno mokesčio (PM), pridėtinės vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD įmokų), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD įmokų) (tikrintas laikotarpis 2013-08-05 – 2014-07-31) ir įmokų į Garantinį fondą (tikrintas laikotarpis 2013-08-05 – 2013-12-31) mokėjimą VMI papildomai apskaičiavo pareiškėjui viso 1 240 886 Eur PVM, GPM ir įmokų į Garantinį fondą.
Žemesnės instancijos teismas
2018-01-10 sprendimu Nr. (21.63-32)FR0682-9 VMI patvirtino 2017-11-30 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-483, kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiuota: 1 240 502,54 Eur PVM, 141,04 Eur GPM nuo su darbo santykiais ar jų esmės atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, 168,85 Eur GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 79,70 Eur įmokų į Garantinį fondą, apskaičiuoti 455 392,25 Eur PVM 12,45 Eur GPM, 51,87 Eur GPM ir 2,67 Eur įmokų į Garantinį fondą delspinigiai bei paskirtos 372 150,72 Eur PVM, 42,31 Eur GPM, 50,68 Eur GPM baudos.
MGK 2018-04-23 sprendimu Nr. S-69(7-39/2018) patvirtino VMI 2018-01-10 sprendimą Nr. (21.61-32)FR0682-9.
Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo tarp proceso šalių dėl GPM, su šiuos mokesčiu susijusių delspinigių ir paskirtų baudų bei dėl įmokų į Garantinį fondą ir su jomis susijusių delspinigių.
Mokestinis ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes pareiškėją ir UAB „Carnis“ laikė asocijuotais asmenimis, pareiškėją laikė nesąžiningu ir dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atitikties 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB) nuostatoms.
Pareiškėjas skundu teismui teigia, kad nėra nei susiję, nei asocijuoti asmenys, o priešingos mokesčių administratoriaus ir MGK išvados prieštarauja PMĮ 2 straipsnio 8 ir 33 dalių bei MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
PMĮ 2 straipsnio 8 dalyje asocijuoti asmenys apibrėžti kaip asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys) atitinkantys bent vieną iš šių kriterijų: 1) yra susiję asmenys ir/arba 2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos.
PMĮ 2 straipsnio 33 dalyje įtvirtinta, kad asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra: 1) vienetas ir jo dalyviai; 2) vienetas ir jo valdymo organų nariai; 3) vienetas ir jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, kiti fiziniai asmenys, susiję su šio vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat šio vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), šio vieneto dalyvių arba valdymo organų narių giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio); 4) vienetų grupės narės; 5) vienetas ir kito vieneto dalyviai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę; 6) vienetas ir kito vieneto valdymo organų nariai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę; 7) vienetas ir kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, kiti fiziniai asmenys, susiję su kito vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai, jei tie apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę; 8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus savo turto; 9) du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, fiziniai asmenys, susiję giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), fizinis asmuo ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų; 10) vienetas ir jo nuolatinė buveinė; 11) du vienetai, kai vienam iš jų priklauso sprendimų priėmimo teisė kitame.
MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.
Priešingai, nei skunde teismui teigia pareiškėjas mokesčių administratoriaus sprendimas pripažinti Bendrovę ir UAB „Carnis“ asocijuotais asmenimis, yra pagrįstas ne prielaidomis, o objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pvz.: UAB „Carnis“ iki 2014-03-07 valdė 86 proc. Bendrovės akcijų; Ž. K. priimdavo sprendimus UAB „Carnis“ vardu, turėdamas įgaliojimą; tas pats Ž. K. Bendrovės komercijos direktoriumi įdarbintas nuo 2014-03-21, UAB „Carnis“ dirbo iki 2014-05-21 d.; tikrinamu laikotarpiu (nuo 2013-08-05 iki 2014-12-31) Bendrovės įsigijimai iš UAB „Carnis“ sudarė 79,54 proc. ir kt. Nei vienos iš mokesčių administratoriaus nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad MAĮ 67 straipsnio, reglamentuojančio mokesčio apskaičiavimo teisingumo pagrindimą, 2 dalyje yra įtvirtintas įpareigojimas mokesčių mokėtojui nesutinkančiam su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Vien deklaratyvus pareiškėjo skunde teismui išdėstytas reglamentavimas (skundo 7 – 10 p.), mokesčių administratoriaus komentaro citavimas (skundo 11-13), nesusiejant to su konkrečiomis byloje reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, ir išvados, jog Bendrovė neatitinka asocijuoto asmens požymių, nelaikytina tinkamu MAĮ 67 straipsnio 2 dalies įgyvendinimu.
Teisė į PVM atskaitą atsiranda esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, įtvirtintoms PVM įstatyme, kuriuo yra įgyvendintos 1977-05-17 Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (Šeštoji direktyva) bei ją pakeitusios 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (Direktyva 2006/112/EB) nuostatos. Pagal minėtos direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio a punktą, jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti mokėtina ar sumokėtą PVM toje valstybėje narėje už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo. Šią direktyvos nuostatą įgyvendina PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai kaip PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Apibrėžiant (nustatant) sąlygas (atvejus, aplinkybes), kurioms esant apmokestinamojo asmens teise į PVM atskaitą gali būti ribojama remiantis, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 3 dalimi, būtina vadovautis Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis, tikslais ir juos aiškinant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) suformuotomis taisyklėmis.
Byloje nustatyta, kad Bendrovė į PVM atskaitą įtraukė 3 647 264,12 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Carnis" vardu laikotarpiu nuo 2014-03-27 iki 2014-06-02 išrašytas 178 PVM sąskaitas faktūras už kuro įsigijimą, iš UAB „Carnis“ įsigytą kurą Bendrovė tą pačią dieną perpardavė UAB „Milda“, UAB „Pinoila“, UAB „Regusa“ ir UAB „Visvilas“.
Tiek mokesčių administratorius, tiek MGK įvertinę byloje pateiktus tarp Bendrovės ir UAB „Carnis“ įvykusias ūkines operacijas pagrindžiančius dokumentus: sutartis, PVM sąskaitas faktūras, konstatavo, jog minėtieji dokumentai yra formalaus pobūdžio, juose nurodomi duomenys nėra patvirtinti jokia kita objektyvia informacija. Su tokia pozicija sutinka ir teismas, nes yra pagrįsta objektyviais įrodymais: UAB „Camis“ neturėjo apyvartinių lėšų prekybai vykdyti; už įsigytą kurą su UAB „Carnis“ tiekėjais atsiskaitydavo Bendrovė; Bendrovė pagal jai UAB „Carnis“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras tiesiogiai UAB „Camis“ pinigų nemokėjo, bet 2014-02-26 – 2014-06-17 laikotarpiu banko pavedimais įvairiems UAB „Carnis“ kreditoriams sumokėjo 18 299 353,87 Lt; didžiąją dalį UAB „Carnis“ kuro pardavimų sudarė kuro pardavimai Bendrovei, o kuro įsigijimai iš UAB „Carnis“ sudaro 79,54 proc. visų Bendrovės apskaitytų kuro įsigijimų; UAB „Carnis“ nuo 2014-01-27 į valstybės biudžetą nemokėjo deklaruoto PVM (pareiškėjas šį faktą ginčija, tačiau paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė), pateikė nulines PVM deklaracijas už 2014 m. gegužės ir birželio mėn., t. y. nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą pardavimo PVM, nors kuro tiekimai Bendrovei buvo vykdomi iki 2014-06-02. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp Bendrovės neįvykdyto atsiskaitymo su UAB „Carnis“ ir pastarosios PVM prievolės valstybei nevykdymo.
Teismas pritaria MGK argumentams, kad reikšmingomis laikytinos ir aplinkybės, jog už kuro prekybos sandorius Bendrovėje buvo atsakingas Bendrovės komercijos direktorius Ž. K. (įdarbintas Bendrovėje nuo 2014-03-21), kuris tuo pat metu (iki 2014-05-21) dirbo ir UAB „Carnis“, kurioje taip pat buvo atsakingas už prekybą kuru. Mokesčių administratorius tinkamai įvertino, kaip įrodančius bendrovės nesąžiningumą ir asocijuotumą su UAB „Carnis“, ir pastarosios direktoriaus G. Š. paaiškinimus, kad abu įmonės akcininkai - M. Ž. ir Ž. K. (M. Ž. priklausė 80 proc.. o Ž. K. 20 proc. UAB „Camis“ akcijų) paprašė jo perrašyti visas UAB „Carnis“ akcijas jo vardu. Buvo įformintas UAB „Carnis“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris, tačiau realiai pinigų G. Š. buvusiems akcininkams nemokėjo. Jie jo paprašė tik laikinai tapti UAB „Carnis“ akcininku, vėliau žadėjo akcijas perrašyti vėl savo vardais, tačiau jis taip ir liko vieninteliu UAB „Carnis“ akcininku. Visą UAB „Carnis“ veiklą kontroliuodavo M. Ž. kartu su Ž. K..
MGK pagrįstai atkreipė dėmesį į faktą, jog UAB „Carnis“ iš atitinkamų Latvijos įmonių įsigyto kuro pardavimui taikė 53,13 proc. antkainį, tuo tarpu Bendrovė iš UAB „Carnis“ įsigytą kurą pardavė kitiems ūkio subjektams su 0,24 proc. antkainiu nuo įsigijimo vertės, neskaitant administravimo ir kitų sąnaudų. Įvertinus tai, kad abiejose bendrovėse (tiek UAB „Carnis“, tiek Bendrovėje) už kuro tiekimą buvo atsakingas tas pats asmuo (Ž. K.), Bendrovė galėjo sudaryti tiesiogines kuro tiekimo sutartis su Latvijos įmonėmis, kas būtų sąlygoję ir didesnį Bendrovės pelną iš prekybos kuru, todėl Bendrovės pasirinkimas naudotis UAB „Carnis“ kaip tarpininko paslaugomis, neatitinka ekonominės logikos. Tai leido mokesčių administratoriui pagrįstai spręsti, kad UAB „Carnis“ vardu įformintos ūkinės operacijos nėra įvykusios apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis, t. y. UAB „Carnis“ šių prekių nebuvo įsigijusi ir jų nepardavė Bendrovei. Visos šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Bendrovės kontrahentė (UAB „Carnis“) sukčiavo PVM, savo vardu išrašinėdama dokumentus apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, realiai tokių ūkinių operacijų nevykdydama (už tariamai įvykusias operacijas nemokėdama PVM).
Aptartos aplinkybės bei anksčiau šiame teismo sprendime nurodytų motyvų pagrindu konstatavus, jog Bendrovė ir UAB „Carnis“ laikytini asocijuotais asmenimis byloje esantys duomenys dėl šių subjektų tarpusavio santykių įforminimo, ūkinių operacijų vykdymo leidžia konstatuoti, jog Bendrovė žinojo / turėjo žinoti apie dalyvavimą sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM. Byloje nustatyta, kad Bendrovė su UAB „Carnis“ už įsigytą kurą neatsiskaitė, Bendrovės įsiskolinimas UAB „Carnis“ nuolat augo, kaip ir pastarosios įmonės PVM nepriemoka į valstybės biudžetą. Bendrovė laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2014-06-17 laikotarpiu banko pavedimais mokėjo įvairiems UAB „Carnis“ kreditoriams, tame tarpe ir kuro tiekėjams - Latvijos įmonėms. Atlikti mokėjimai UAB „Carnis“ kreditoriams patvirtina faktą, kad Bendrovė galėjo žinoti apie UAB „Carnis“ finansinę padėtį bei tai, kad kontrahentė nedisponuoja laisvomis piniginėmis lėšomis ir nemoka pardavimo PVM. MGK sprendime pažymėta, kad Bendrovės atstovas posėdžio komisijoje metu patvirtino, jog Bendrovės žinojo apie realią UAB „Carnis“ padėtį - apyvartinių lėšų trūkumą. Tiek teisiškai, tiek faktais pagrįsta MGK išvada, kad Bendrovė, neatsiskaitydama už patiektą kurą tiesiogiai su UAB „Carnis“ suprato, kad tokiais savo veiksmais sunkina UAB „Carnis“ finansinę padėtį ir prisideda prie UAB „Carnis“ PVM nemokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl pagrįstai pripažinta, jog Bendrovė neįgijo teisės į 1 056 320 Eur (3 647 261 Lt) PVM atskaitą pagal UAB „Carnis" vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už tariamai parduotą kurą.
Apibendrinant pažymėtina, kad byloje mokesčių administratorius surinko ir pateikė pakankamai objektyvių įrodymų, kurie tinkamai pagrindė išvadas, jog Bendrovė ir UAB „Carnis“ laikytinos asocijuotais asmenimis, žinojo / turėjo (galėjo) žinoti dalyvaujanti sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje, t.y. buvo nesąžininga. Ir mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimai yra tinkamai ir pakankamai pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis (ne prielaidomis ir samprotavimais, kaip skunde teismui teigia pareiškėjas), tiek aktualių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo pateiktais teisės taikymo PVM srityje išaiškinimais.
Dėl sandorių su UAB „Transda“ byloje neginčijamai nustatyta, kad ši įmonė veiklos nevykdė – registruota adresu Taikos per. 73-25, Kaune, fiziniam asmeni priklausančiame bute, kuriame registruotos dar 36 įmonės; veiklos vykdymo vieta, prekybos naftos produktais patalpos nenustatytos, įmonėje dirbo vienintelis darbuotojas (Izraelio pilietis V. S.), kuriame darbo užmokestis nebuvo mokamas. Nors UAB „Transda“ deklaravo tik pirkimo ir importo PVM, o pardavimo PVM nedeklaravo ir nemokėjo, finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui neteikė. Nei vienoje iš 28 pareiškėjui išrašytų UAB „Transda“ PVM sąskaitų faktūrų nėra Bendrovės atstovo parašo, patvirtinančio sąskaitos gavimą. Šias mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Todėl tiek mokesčių administratorius, tiek ir MGK padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Transda“ įformintos ūkinės operacijos nėra įvykusios apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis, t.y. UAB „Transda“ šių prekių nebuvo įsigijusi ir jų nepardavė Bendrovei.
Skundo teismui IV dalyje pareiškėjas teigia, jog ginčijami sprendimai prieštarauja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatoms ir teismų praktikai. Šioje dalyje pareiškėjas perrašo PVMĮ 58, 64 ir 80 straipsnių nuostatas, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (tiesa, nenurodydamas LVAT nutarčių ir/ar sprendimų), cituoja ESTT išaiškinimus, tačiau neatskleidžia, kuo nagrinėjamu atveju pasireiškė mokesčių administratoriaus ir / ar MGK sprendimų neatitikimas Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis ir kokioms nuostatoms konkrečiai. Bendrovė tik dar kartą pakartojo, kad nedalyvauja sukčiavimo schemose, pati nesukčiauja, yra sąžininga, nepiktnaudžiauja teise į PVM atskaitą. Šie pareiškėjo argumentai (dėl sąžiningumo) jau buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta anksčiau šiame teismo sprendime, todėl teismas neturi pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti Direktyvos 2006/112/EB pažeidimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo BUAB „Minsandra“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.