- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-16
- Bylos Nr.
- 2-536/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios A. K. Petraičio įmonės „Suvalkija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. B2-798-54/2008 dėl A. K. Petraičio įmonės „Suvalkija“ bankroto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi A. K. Petraičio įmonei „Suvalkija“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė V. Matkėną.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios A. K. Petraičio įmonės „Suvalkija“ kreditorių sąrašą ir kreditorių reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovo bankrutuojančios A. K. Petraičio įmonės „Suvalkija“ administratorius 2008 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas areštuoti A. P. priklausantį 1,79 ha žemės sklypą, esantį Kelmės r., Ūpainių k., uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Administratorius nurodė, kad A. K. Petraičio įmonė „Suvalkija“ įregistruota 1992 m. liepos 14 d., o A. K. Petraičio ir A. P. santuoka įregistruota 1972 m. rugsėjo 11 d., todėl įmonė yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Administratorius pažymėjo, kad minėtą žemės sklypą A. P. paveldėjo 2005 m. birželio 9 d., santuoka nutraukta 2006 m. birželio 13 d., todėl laikytina, kad turtas paveldėtas Petraičiams esant santuokoje. Administratorius taip pat pažymėjo, kad pagal CK 3.113 straipsnį, jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 2 d. nutartimi nutarė bankrutuojančios A. K. Petraičio įmonės „Suvalkija“ administratoriaus prašymo netenkinti. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio ketvirtąja dalimi, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonininkas (savininkas ar savininkai) savo turtu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. P. paveldėjo 1,79 ha žemės sklypą ir dėl to, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, šis žemės sklypas laikytinas asmenine jos nuosavybe, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad iš bendro sutuoktinių turto, o jo neužtenkant, iš asmeninio sutuoktinių turto gali būti vykdomas išieškojimas tuo atveju, jei abu sutuoktiniai po santuokos sudarymo vertėsi verslu (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.), konstatavo, kad teismui neturint duomenų, jog A. P. prisidėjo prie verslo A. K. Petraičio įmonėje „Suvalkija“ vystymo, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos asmeniniam turtui negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo bankrutuojančios A. K. Petraičio įmonės „Suvalkija“ administratorius prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodo, kad A. K. Petraičio įmonė „Suvalkija“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi įmonė įsteigta Petraičių santuokos metu. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad individualios įmonės statusą turinčios įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko (savininkų) turto ir šis atsako už įmonės prievoles visu savo turtu (CK 2.50 str. 4 d.), o tuo atveju, kai kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 str.), yra pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,79 ha žemės sklypą, esantį Kelmės r., Ūpainių k., uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartis panaikintina, ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė klausimo esmės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš bendro sutuoktinių turto, o jo neužtenkant ir iš asmeninio sutuoktinių turto gali būti vykdomas išieškojimas tuo atveju, jei abu sutuoktiniai vertėsi verslu (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.109 str. 1 d. 6 p., 3.113 str.), tačiau nepagrįstai konstatavo, kad neturint įrodymų, jog A. P. prisidėjo prie verslo A. K. Petraičio įmonėje „Suvalkija“ vystymo, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.88 straipsnio antrąją dalį preziumuojama, kad turtas, įskaitant įmonę, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Todėl įrodinėjimo, kad įmonė nėra bendras sutuoktinių turtas, pareiga nagrinėjamu atveju tenka buvusiems sutuoktiniams A. P. , A. K. Petraičiui ar vienam iš jų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į įmonių bankroto proceso paskirtį teismas turi būti aktyvus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė klausimo esmės ir dėl to pirmosios instancijos teismo išvados negali būti pripažintos pagrįstomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad individualios įmonės bankroto byloje kai šios įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti ir išieškojimas gali būti nukreipiamas į įmonės savininko (savininkų) turtą įmonės savininkas (savininkai) įtrauktini dalyvauti byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008 konstatavo, kad net ir esant solidariajai prievolei, jei jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą, t.y. jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 str.) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra duomenys, jog A. P. ir A. K. Petraičio santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas šalių turto padalijimo, šalių atsakomybės bei atsiskaitymo kreditoriams klausimai ir tai gali turėti reikšmės klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė klausimo esmės ir pagal pateiktus į bylą įrodymus negalima klausimo išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartis panaikintina, ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.