Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio ir kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. D. ir atsakovo Mažeikių sporto mokyklos apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007m. sausio 16 d. papildomo sprendimo pagal ieškovo B. D. ieškinį atsakovui Mažeikių sporto mokyklai bei trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, delspinigių bei moralinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas B. D. su ieškiniu atsakovui Mažeikių sporto mokyklai kreipėsi į teismą, prašydamas atstatyti praleistą ieškinio padavimo terminą, panaikinti 2002m. rugpjūčio 26 d. sporto mokyklos įsakymą Nr. 21, panaikinti 2002m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 13-P dėl atleidimo ir grąžinti į darbą pas atsakovą trenerio pareigose skubaus vykdymo tvarka, o taip pat įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinį mėnesinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos - 2002m. spalio 28 d. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos – 2003m balandžio 23 d., t.y. už 5 mėnesius ir 16 dienų – 5044,49 Lt, panaikinti atsakovo 2004m. vasario 25 įsakymą Nr. B5-14 ir priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį atlyginimą už priverstinę pravaikštą (t.1, b.l. 2-5).

Patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 57-59) ieškovas B. D. prašė grąžinti į darbą pas atsakovą skubaus vykdymo tvarka, panaikinti 2002m. spalio 28 d. įsakymą dėl jo atleidimo ir įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinį mėnesinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2002 m. spalio 28 d. iki apylinkės teismo sprendimo priėmimo - už 5 mėnesius 19 dienų, sumoje 5322,72 Lt sutinkamai su LR Aukščiausiojo Teismo Senato 1996m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 42 “Dėl darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose rezultatų apibendrinimo”, priteisti iš atsakovo delspinigius nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo pagal LR Darbo kodekso 207 str. 1d., priteisti iš atsakovo 20 000 Lt moralinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais atleidžiant iš darbo, priteisti iš atsakovo 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų už ieškinio bei kitų dokumentų ruošimą, o taip pat kelionės išlaidas 230 Lt.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2002 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 13-P jį atleido iš Mažeikių sporto mokyklos šaškių trenerio pareigų pagal darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 29 straipsnio pirmos dalies antrą punktą (darbuotojų skaičiaus mažinimas dėl gamybos ir darbo pakeitimo). Tačiau atleidžiant ieškovą iš darbo atsakovas padarė eilę pažeidimų, nes nepriėmė motyvuotų įsakymų dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir dėl darbo ir gamybos organizavimo pakeitimo Mažeikių sporto mokykloje, nenurodė, kokie teigiami pokyčiai įvyks mokykloje po darbuotojų skaičiaus sumažinimo, neįspėjo ieškovo prieš du mėnesius, pagal kokį straipsnį ruošiasi atleisti. Įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo turėjo būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Atsakovas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42 „Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose rezultatų apibendrinimo“ reikalavimų, nes teisiškai įforminto darbuotojų skaičiaus sumažinimo nebuvo, kadangi sporto mokykloje nebuvo įsakymo dėl šaš­kių skyriaus uždarymo ir darbuotojų skaičiaus sumažinimo. Nesant įsakymo dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo, neaišku, ar darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo vykdomas dėl gamybos ir darbo organizavimo pagerinimo. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis negalėjo būti atleistas iš darbo 2002 m. spalio 28 d., kadangi šią dieną jis nedirbo, nes pagal užsiėmimų tvarkaraštį jam buvo išeiginė. Todėl jis turėjo būti atleistas kitą dieną, t.y. 2002 m. spalio 29 d. Dėl to ieškovui nebuvo neišmokėtas darbo užmokestis už vieną dieną – 41,69 Lt.

Savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas grindžia tuo, kad jis dėl neteisėto atleidimo iš darbo negalėjo įvykdyti įsipareigojimų savo mokiniams bei pasiekti gerų rezultatų profesinėje srityje. Nevykdydamas 2003 m. balandžio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo atsakovas pakenkė ieškovo sveikatai. Atsakovo neteisėti veiksmai atėmė ieškovui galimybę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus parašant ir išleidžiant dvi knygas, dėl kurių buvo sutartis su tarptautine Šaškių-šachmatų menų akademija. Todėl užtruko jo išrinkimas akademiku. Taip pat ieškovui padaryta žala dėl neteisėtų ir nepagrįstų įrašų Socialinio draudimo pažymėjime.

Atsakovas Mažeikių sporto mokykla atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DSĮ 29 straipsnio pirmos dalies antrą punktą (kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų). Apie numatomą atleidimą ieškovas buvo įspėtas prieš du mėnesius. Tokiam ieškovo atleidimui juridinis pagrindas yra 2002 m. liepos 11 d. Mažeikių rajono tarybos sprendimas Nr. 93 „Dėl šaškių sekcijos uždarymo sporto mokykloje“. Darbuotojų skaičiaus sumažinimas buvo realus, nes į ieškovo darbo vietą kitas darbuotojas nebuvo priimtas. Šiaulių apygardos teismui grąžinus bylą nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui, ieškovas buvo įpareigotas suformuluoti savo reikalavimus ir juos sukonkretinti, tačiau jis šių nurodymų nevykdė, dėl ko 2003 m. lapkričio 4 d. jo ieškinys buvo grąžintas ir laikomas nepaduotu. Po 2003 m. balandžio 23 d. sprendimo panaikinimo ir ieškovui grąžinus jo ieškinio pareiškimą, išnyko juridinis jo darbo sporto mokykloje pagrindas, nes atleidimo iš darbo įsakymas nebuvo teismo panaikintas ar mokyklos direktoriaus anuliuotas. 2004 m. sausio mėnesį sužinojus, kad teisme nėra ieškinio ir ieškovas iš esmės dirba neteisėtai, 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.V5-14 buvo paliktas galioti 2002 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. l3-P dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Atsisakydamas vykdyti 2003 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį ir jam grąžinus ieškinio pareiškimą, laikant jį nepaduotu, ieškovas neteko teisės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Nurodo, kad ieškovas pateikė ieškinį teismui be jokių svarbių priežasčių praleidęs 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškininius reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybė visiškai palaikė atsakovo reikalavimus ir prašė ieškinį atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovas 2002 m. spalio 28 d.buvo atleistas įsakymu Nr. 13-P pagal DSĮ 29 str. 1d. 2p. neteisėtai, priteisė iš atsakovo 32 031,72 Lt darbo užmokestį už 36 mėnesių priverstinę pravaikštą, priteisė iš atsakovo ieškovui po 42,37 Lt už vieną darbo dieną darbo užmokesčio už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo momento, o taip pat priteisė iš atsakovo 875,56 Lt išeitinę pašalpą ieškovui bei paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27d. sprendimą ir papildomą 2007m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apylinkės teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė įstatymus, be jokio teisinio pagrindo netaikė byloje teisinių pasekmių, susijusių su tuo, kad ieškovas yra be jokių svarbių priežasčių praleidęs ieškinio senaties 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminą ir esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį - ieškinį atmesti. Be to, atsakovas taip pat prašo panaikinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007m. sausio 16 d. papildomą sprendimą, kur yra nurodoma, kad pagrindinio sprendimo dalį, neviršijančią ieškovo B. D. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, vykdyti skubiai (t.3, b.l. 112-114).

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pripažinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pataisant darbo užmokesčio ir delspinigių paskaičiavimą, taip pat ir išeitinės pašalpos pagal LR DK 297 str. 4d.: priteisti 32 519,88 Lt už priverstinę pravaikštą nuo 2002-10-29 iki 2005-10-25, delspinigius nuo 2005 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo 32 519,88 Lt sumos, pakeisti 42,37 Lt vidutinį vienos darbo dienos užmokestį į 41,69 Lt, pripažinti teisėtu ir pagrįstu sprendimą dėl darbo sutarties pagal LR DK 297 str. 4d. ir įpareigoti atsakovą išmokėti išeitinę pašalpą 4 516,65 Lt, pripažinti teisėtomis kelionės išlaidas sumoje 230 Lt, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl moralinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti priteistas 9,26 Lt pašto išlaidas valstybės naudai, panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl atmetimo nagrinėti bylą pagal 2006m. vasario 15 d. ieškinį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Mažeikių rajono apylinkės teismui. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išaiškino įstatymus bei juos pritaikė ir todėl nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų (t.3. b.l. 116-121).

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą (t.3, b.l. 131-133).

Atsakovo atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Ir štai dėl ko.

Dėl ieškinio senaties.

Šalys pripažįsta ir tai patvirtina atsakovo įsakymas Nr. 4-K (civilinė byla Nr. 2-391-06/2003, t.1, b.l. 33-35), kad ieškovas 1990-10-15 buvo priimtas į darbą pas atsakovą šaškių skyriaus vyr. treneriu. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, 2002 m. spalio 28d. įsakymo Nr. 13-P, ieškovas nuo šios datos buvo atleistas iš darbo pagal LR DSĮ 29 str. 1d. 2p. (kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimo). Šio įsakymo nuorašas ieškovui buvo įteiktas 2002m. spalio 28d. (civ. byla Nr. 2-391-06/2003, t.1, b.l. 17). Sutinkamai su LR DSĮ 42 str. 1d. darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per 1 mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, gavimo dienos turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą.

Sutinkamai su LR CK 1.124 str. ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali savo pažeistas teises apginti pareikšdamas ieškinį. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas turėjo teisme pateikti ieškinį dėl grąžinimo į darbą bei išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais iki 2002m. lapkričio 28 d. imtinai. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškinio (t.1, b.l. 2-5), ieškovas dėl grąžinimo į darbą į teismą kreipėsi tik 2004 m. gegužės 31 d., t.y. praėjus vieneriems metams septyniems mėnesiams ir trims dienoms nuo dokumento, patvirtinančio jo atleidimą iš darbo, gavimo dienos. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde reikalauja byloje taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas jį praleido be jokių svarbių priežasčių. Sutinkamai su LR CK 1.126 str. 2d. teismas turi taikyti ieškinio senatį, kai ginčo šalis to reikalauja.

Kaip matyti iš ieškinio (t.1, b.l. 2-5), ieškovo paaiškinimo teisme, jis prašo atnaujinti ieškinio senaties 1 mėnesio terminą, nes senatis buvo praleista dėl apylinkės teismo procesinių klaidų, o ne dėl jo, t.y. ieškovo kaltės. Apylinkės teismas du kartus neteisėtai atsisakė priimti du ieškinius dėl grąžinimo į darbą.

Sutinkamai su LR CK 1.130 str. 1d. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo (civ.byla Nr. 2-2336-03/2003, t. 1, b.l. 17), atsakovas šio įsakymo nuorašą įteikė ieškovui 2002m. spalio 28 d. Iš ieškinio (t.1,b.l. 8), šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas ieškinį dėl grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo teisme pareiškė tik 2002m. gruodžio 30 d. Iš apylinkės teismo 2003m. rugsėjo 29 d. nutarties (t.2, b.l. 2) matyti, kad teismas įpareigojo ieškovą ir nustatė terminą, per kurį ieškovas privalėjo ištaisyti ieškinio trūkumus, bei nurodė ieškovui teismo nurodymo neįvykdymo teisines pasekmes.

Ieškovas pripažįsta, kad jis ieškinio trūkumų nepašalino, todėl apylinkės teismas 2003m. lapkričio 4d. nutartimi (b.l. 13), ieškovo ieškinį dėl grąžinimo į darbą pas atsakovą laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškinio (civ. byla Nr. 2-1110-03/2004, b.l. 1), ieškovas 2004m. kovo 23 d. pakartotinai kreipėsi su ieškiniu į apylinkės teismą dėl grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už visą priverstinę pravaikštą priteisimo. Iš apylinkės teismo 2004m. kovo 29 d. nutarties (b.l. 5) matyti, kad teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovui nurodė šios nutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Šalys pripažįsta, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl apylinkės teismas 2004m. balandžio 21 d. nutartimi (b.l. 11-12) ieškovo ieškinį dėl grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą, nutarė laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovui. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Sutinkamai su LR CPK 588 str. 1d. įsiteisėjusios teismo nutartys turi būti vykdomos, t.y. jos privalomos ne tik byloje dalyvavusiems asmenims, bet ir teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, 2002m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” nurodyta, kad jeigu ieškinys ieškovui grąžinamas per teismo nustatytą terminą nepašalinus jo trūkumų, tai tokio ieškinio pateikimas teismui ieškinio senaties eigos nenutraukia. Šiais atvejais ieškinio senaties termino eiga tam tikram reikalavimui pareikšti gali būti nutraukta tik nuo tos dienos, kai ieškinys (pareiškimas) bus teismui pateiktas įstatymo nustatyta tvarka (p.14.8.).

Kaip matyti iš ieškinio (t.1, b.l. 2-5), ieškovas trečią kartą kreipėsi su ieškiniu dėl grąžinimo į darbą ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo tik 2004m. gegužės 31 d., t.y. praėjus 1 metams 7 mėnesiams ir 3 dienoms nuo to, kai atsakovas ieškovui įteikė įsakymą dėl atleidimo iš darbo nuorašą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas yra praleidęs be jokių svarbių priežasčių 1 mėnesio kreipimosi su ieškiniu į teismą dėl grąžinimo į darbą bei išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo (DSĮ 42 str. 1d), terminą. Kolegija neranda teisinio pagrindo ieškinio senačiai atstatyti (LR CK 1.132 str.).

Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, kolegija ją taiko (LR CK 1.31 str. 1d.), todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimas (t.3, b.l. 82-88) ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. papildomas sprendimas (t.3, b.l. 106-107), naikintini ir, priimant naują sprendimą, ieškinys dėl grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, delspinigių bei moralinės žalos priteisimo turi būti atmestinas dėl ieškinio senaties pasibaigimo (LR CPK 265 str. 1d.).

Kolegija neanalizuoja ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumo, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 (“Teismų praktika” Nr. 18, 169-184 psl.) 21 p. nurodė, kad pagal LR CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismui sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtina išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.

2. Dėl atsakovo 2004m. vasario 25 d. įsakymo Nr. V5-14.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 23 d. sprendimo (civ.byla Nr. 2-2336-03/2003, t.1, b.l. 118-120) ieškovas buvo grąžintas į darbą pas atsakovą ir šią sprendimo dalį teismas nusprendė vykdyti skubiai.

Iš atsakovo paaiškinimo, 2003 m. balandžio 24 d. atsakovo įsakymo Nr. 42-P (t.1, b.l. 92) matyti, kad ieškovas buvo grąžintas į darbą trenerio pareigoms pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-391-06/2003, mokant 875,56 Lt atlyginimą. Pagal LR DSĮ 7 str. darbo sutartis gali būti sudaryta tik tada, kai darbdavys ir darbuotojas bendru susitarimu susitaria dėl būtinųjų darbo sąlygų (DSĮ 8 str.). Todėl reikia daryti išvadą, kad ieškovas 2003-04-24 įsakymu buvo grąžintas į darbą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 23 d. sprendimą (civ. byla Nr. 2-391-06/2003, t.1, b.l. 118-120), nesant darbdavio sutikimo.

Iš šalių paaiškinimų, Šiaulių apygardos teismo 2003m. rugsėjo 9 d. nutarties (civ.byla Nr. 2-391-06/2003, t.1 b. l. 163-166) matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003m. balandžio 23 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003m. lapkričio 4d. nutarties (civ.byla Nr. 2-2336-03/2003, B.L. 13-14) ieškovo ieškinys dėl grąžinimo į darbą buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui B. D.. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, 2004m. vasario 25 d. atsakovo įsakymo Nr. V5-14 (t.1, b.l. 34) ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2004m. vasario 3d. Atleidimo pagrindas įsakyme nenurodytas.

Darbo teisinius santykius Lietuvos Respublikoje nuo 2003 m. sausio 1d. pradėjo reguliuoti LR Darbo kodeksas.

Ieškovas nurodo, kad jis pas atsakovą dirbo nuo 2003 m. balandžio 23 d. iki jo atleidimo iš darbo pagal neterminuotą darbo sutartį, todėl atsakovas jį neteisėtai atleido iš darbo 2004m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V5-14 nuo 2004m. vasario 3d.

Atsakovas nurodo, kad jis ieškovą priėmė į darbą nuo 2003m. balandžio 24 d., vykdydamas apylinkės teismo sprendimą, nesant šalių susitarimo dėl būtinųjų darbo sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija vadovaujasi LR DK 2 str. nurodytais darbo teisinių santykių reglamentavimo principais, įstatymo ir teisės analogija (LR DK) ir daro išvadą, kad ieškovas nuo 2003 m. balandžio 24 d. iki 2004m. vasario 3 d. dirbo pas atsakovą pagal terminuotą darbo sutartį (LR DK 109 str. 1d.), buvo atleistas iš darbo atsakovo 2004-02-25 įsakymu Nr. V5-14 (t.1, b.l. 34) pagal LR DK 126 str. 1d. (suėjus darbo sutarties terminui).

Esant tokioms aplinkybėms, tikslintinas ieškovo atleidimo iš darbo pagal atsakovo 2004-02-25 įsakymą Nr. V5-14 (t.1, b.l. 34) pagrindas. Laikytina, kad ieškovas šiuo įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 126 str. 1 d. ( suėjus darbo sutarties terminui).

Sutinkamai su LR DK 140 str. 2 d. išeitinė pašalpa 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžio ieškovui nepriklauso, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti 4516,65 Lt dydžio išeitinę kompensaciją (LR (duomenys neskelbtini) str. 2d.).

Absoliučių apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str. 2d.).

Sutinkamai su LR CPK 88 str., 93 str. atsakovui iš ieškovo priteistinas 994,12 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t.3, b.l. 115).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Mažeikių rajono apylinkės teismo papildomą 2007m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Patikslinti, kad ieškovas B. D. atsakovo Mažeikių sporto mokyklos direktoriaus 2004m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V5-14 buvo atleistas iš darbo nuo 2004m. vasario 3d. pagal LR DK 126 str. 1d. (suėjus darbo sutarties terminui).

Priteisti iš ieškovo B. D. atsakovui Mažeikių sporto mokyklai 994,12 Lt žyminį mokestį.