Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. 2025 m. kovo 31 d. apie 19.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), drausmindamas savo dukrą E. L. (gim. 2017), mušė ją diržu, suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai į sėdmenis ir padarydamas E. L. poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, nežymiai sužalojo savo šeimos narę.

Kaltinamasis N. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2025 m. kovo 31 d. apie 19 val. grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), jis išgirdo, kad sutuoktinė T. L. ramina dukrą E. L. (gim. 2017 m.), o dukra kažką šaukia. Įėjęs į E. L. kambarį pamatė, kad dukra voliojasi ant grindų, žviegia ir šaukia ant mamos. Jis liepė dukrai nusiraminti. Paklausus, kas čia vyksta, sutuoktinė paaiškino, kad dukra supyko dėl matematikos namų darbų ir pradėjo isterikuoti, nukrito ant grindų, nesikelia. Jis dar kartą paprašė E. L. nusiraminti, siūlė pirmiausia papiešti, tačiau dukra ir toliau gulėjo ant grindų bei isterikavo. Nebežinodamas, ką daryti, jis nuėjo į miegamąjį, pasiėmė juodos spalvos odinį diržą ir grįžo atgal į E. L. kambarį. Dukra tebegulėjo ant grindų ir šaukė. Jis dar kartą paprašė nusiraminti ir keltis nuo grindų, tačiau E. L. neklausė. Tuomet jis dešinėje rankoje laikytu diržu sudavė dukrai per sėdmenis. Diržu sudavė per drabužius ir tikrai nestipriai, daugiau pliaukštelėjo. Nemano, kad E. L. skaudėjo. Mano, kad dukra buvo daugiau įpykusi, įsiaudrinusi. Tuomet E. L. iš karto atsikėlė nuo grindų ir greitai nusiramino. Jis apsikabino dukrą ir pasakė, kad susitaikom, nekonfliktuojam. Po to E. L. žaidė ir pavalgiusi pabaigė ruošti namų darbus. Jokių sumušimo žymių jis pas dukrą nematė. Labai gailisi, kad diržu sudavė dukrai E. L. per sėdmenis, daugiau jokio smurto nevartos. Tai buvo pirmas kartas, anksčiau drausmindamas vaikus jokio smurto nėra vartojęs. Jis nuoširdžiai pasikalbėjo su vaikais, dukros atsiprašė ir abu susitaikė, taip pat lanko tėvystės įgūdžių kursus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio P. J. 2025 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025 m. balandžio 1 d. apie 18.13 val. buvo gautas pranešimas, kad vaikų teisių specialistas iš mokyklos gavo informaciją apie galimą smurtą prieš nepilnamečius vaikus. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitikę vaiko teisių specialistai paaiškino, kad atvykus patikrinti gautą informaciją bendrauta su minėtu adresu gyvenančiais vaikais. Pokalbio metu E. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) papasakojo, jog vakar tėtis N. L. su diržu sudavė vieną smūgį jai į kairį šoną virš dubens, sukeldamas jai fizinį skausmą. Vaikai išvežti apžiūrai į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių.

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo A. G. 2025 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį pranešė (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė. Smurtą patyręs asmuo yra E. L. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Liudytojas T. J. parodė, kad yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas. 2025 m. balandžio 1 d. iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės R. M. gautas raštas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš E. L. galimai smurtauja tėtis. Apie 17.30 val. nuvykus minėtu adresu pasitikęs vaikų tėtis N. L. paaiškino, jog jokio smurto prieš vaikus nenaudojo. Apklausus E. L. mergaitė jam papasakojo, kad darant su broliu išdaigas abu gauna į „užpakalį“. Paskutinį kartą tėtis ją mušė vakar, svetainėje diržu suduodamas mergaitei į kairį šoną virš dubens. Mergaitė spėjo sėdmenis patraukti, todėl gavo per šoną. E. L. pasakojo, jog tuo metu, kai tėtis ją mušė, ji verkė, jai skaudėjo. Mergaitės teigimu: „tėtis sakė, jog trenks du šimtus kartų, tačiau trenkė tik vieną kartą“. Mergaitė pasakojo, kad tuo metu, kai su broliu neklauso ar daro išdaigas, tėtis liepia daryti po 200 pritūpimų. Tėtis yra smurtavęs ir ankščiau, trenkė šlepete, ranka, diržu, bet mergaitė neatsimena kada. Mergaitė tikino, jog ji su broliu bijo tėčio, kai neklauso.

Liudytoja G. B. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos pradinių klasių mokytoja. 2025 m. balandžio 1 d. apie 8 val. klasėje jos mokinė E. L. pradėjo sakyti, kad tėtis jai taiko bausmes už neklausymą, kartais klupdo už išdaigas į kampą, taip pat sakė, kad tėtis mušė diržu. Tuomet ji pasiūlė E. L. išeiti į koridorių, kad negirdėtų kiti vaikai. Abiem išėjus E. L. jai pasakė, kad tėtis ją mušė diržu, mergaitė pasitraukė ir tėtis diržu pataikė į nugarą. Dar E. L. jai sakė: „nori parodysiu“ ir pakelė maikutę. Mergaitės nugaros apačioje kairėje pusėje ji pastebėjo paraudimą. Daugiau ji nieko mokinės E. L. nebeklausinėjo ir iš karto informavo mokyklos socialinę pedagogę.

Liudytoja T. L. parodė, kad 2025 m. kovo 31 d. apie 19.00 val. namuose ji padėjo dukrai E. L. ruošti namų darbus. Tarpusavyje susiginčijus dukra labai ant jos supyko, netgi nugriuvo ant grindų, šaukė. Ji liepė dukrai keltis, tačiau E. L. gulėjo ant grindų ir toliau šaukė, isterikavo. Tuo metu į dukros kambarį užėjo sutuoktinis N. L., kuris liepė E. L. ramintis, neisterikuoti, susikaupti ir baigti daryti namų darbus. Dukra ir toliau šaukė, kad nesikels nuo grindų ir nedarys namų darbų. Tuomet N. L. išėjo iš kambario ir po minutės grįžo rankoje (nepamena kurioje) laikydamas juodos spalvos diržą. Sutuoktinis dar kartą pakartojo E. L. keltis nuo grindų, tačiau dukra nesikėlė. Tuomet N. L. diržu sudavė vieną smūgį E. L. per sėdmenį (nepamena, kurios pusės). Matė, kad sutuoktinis sudavė nesmarkiai. Negali pasakyti, ar dukrai liko kokia sudavimo žymė, nes nežiūrėjo. Dukra nesisakė, kad skauda. Po to dukra iš karto nurimo, atsisėdo ant kėdės ir kartu baigė daryti namų darbus. Padėdamas daryti namų darbus N. L. dukrai pasakė, kad susitaikom. Sutuoktinis su dukra apsikabino ir abu susitaikė.

Iš 2025 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro įrašas (ID (duomenys neskelbtini)), skambučio pradžia 2025 m. balandžio 1 d. 18 val. 13 min. 11 s. Garso įrašo trukmė 1 min. 55 s. Įraše girdėti, kaip paskambinęs Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas T. J. praneša apie galimą smurto šeimoje atvejį. Pranešėjo teigimu, tėvas N. L. smurtavo prieš vaikus. Patikslina, kad mušė su diržu. Pažymi, kad informacija buvo gauta iš mokyklos.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2025 m. balandžio 1 d. 17.40 val. vykusio pokalbio metu E. L. specialistui pasakojo, kad: „ko gero mūsų mokyklos socialinė pasakė, kad atvažiuotumėte. Jei su broliu darome išdaigas, gauname iš diržo į subinytę abu nuo tėčio. <...> Paskutinį kartą tėtis mane mušė vakar iš diržo va čia (mergaitė parodė į kairį šoną virš dubens). Spėjau užpakalį patraukti, todėl gavau per šoną. Kai tėtis mušė, verkiau. Jis trenkė vieną kartą, sakė trenks du šimtus kartų, tačiau davė vieną kartą. Man skaudėjo, bet nelabai stipriai skaudėjo. Tėtis mane mušė va ten (mergaitė pirštu parodė į svetainę). Tėtis muša, kai neklausome, tai būna rečiau. <...> Mes abu su broliu bijome tėčio, kai neklausome.“

Iš 2025 m. balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti du Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos reagavusių specialistų nešiojamomis kameromis daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuotas specialisto T. J. ir E. L. pokalbis, kurio metu mergaitė specialistui pasako, kad vakar tėtis ją mušė diržu. Mergaitė spėjo patraukti sėdmenis, tad gavo diržu per šoną. E. L. teigimu, po smūgio sudavimo verkė. Paklausta, kiek kartų trenkė, mergaitė specialistui atsako, kad tėtis sakė, kad diržu suduos du šimtus kartų, bet sudavė vieną. Vaizdo įrašai patvirtinta vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje bei T. J. apklausos metu nurodytas aplinkybes.

Iš 2025 m. balandžio14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gauta E. L. 2025 m. balandžio 1 d. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 1 d. apie 19.16 val. GMP brigada į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių pristatė E. L., kuriai nustatė klinikinę diagnozę: nugaros apatinės dalies sumušimą. Gydytojo įraše nurodyta anamnezė: trauma 03.31 namuose, artimasis už neklausymą mergaitei sudavė diržu. Vakar skaudėjo nugaros apatinę dalį. Šiandien nugaros nebeskauda. Objektyvi būklė: nugaros apatinėje dalyje kairėje pusėje yra nedidelis nubrozdinimas, palpuojant neskausminga.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. L. padaryta poodinė kraujosruva juosmens kairėje pusėje paveikus kietu buku daiktu (paviršiumi), vienu trauminiu poveikiu, prieš 4–7 dienas iki apžiūros. Nustatytame sužalojime nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatytas sužalojimas griuvimui nebūdingas. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2025 m. balandžio 1 d. apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas koridorius, miegamasis, vaikų kambarys bei svetainė su virtuve, užfiksuojant juose esančius baldus bei įvairius daiktus. Aplinka tvarkinga. Apžiūrint miegamojo kambarį prie rytinės sienos esančioje spintoje ant kabyklos rastas ir paimtas apie 1 metro ilgio juodos spalvos odinis diržas su sagtimi.

Iš 2025 m. balandžio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas diržas yra dirbtinės odos, dvipusis. Viena pusė rudos spalvos, kita – juodos spalvos. Diržo ilgis – 1070 mm, plotis – 35 mm. Diržas prie sagties tvirtinamas specialiu odiniu laikikliu su varžtu. Sagtis – 50x45 mm dydžio, balto metalo, blizgi, su liežuvėliu.

Iš 2025 m. balandžio 10 d. nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta nukentėjusioji E. L., kuri nurodė, kad tėtis su ja elgiasi gerai, kad ji buvo atsigulusi ant kilimo, tačiau atėjęs tėtis liepė stotis, jai nieko nedarė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o to paties straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (kaltinamojo, liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kt.) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo N. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta, nes kaltinamasis 2025 m. kovo 31 d. vakare namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušė diržu mažametę dukrą E. L., diržu sudavė jai vieną smūgį į kairį šoną virš dubens, taip padarydamas E. L. poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusioji iš karto po įvykio su ja bendravusiems asmenims nurodė, kad tėtis ją mušė diržu ir kad tokiais N. L. veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios E. L. apklausos metu nurodytos aplinkybės vertinamos kritiškai, kaip prieštaraujančios kitiems objektyviems bylos įrodymams, taip siekiant, jog tėtis išvengtų gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Dėl to pagal sukeltas pasekmes ir nukentėjusiosios amžių kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo N. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji (per atstovą) būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę N. L. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas smurtinio pobūdžio tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, pasireiškęs smurtiniais veiksmais prieš mažametį vaiką), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, pasekmes (sukėlė fizinį skausmą savo dukrai ir nežymiai ją sužalojo), kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirba), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros) bausmę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros) (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). N. L. skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtas diržas, kaip nusikaltimo įrankis, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

N. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant N. L. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti įvykio vietos apžiūros metu paimtą diržą.

Išaiškinti N. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.