Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 59-79 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 10 d. priėmė nutarimą Nr. 59-79 netaikyti D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarimą grindžia tuo, kad D. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nutarime nurodo, kad D. K. pristatomas pakartotinai 2 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Jis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2017-02-09. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, teismas taip pat patvirtino Komisijos nutarimą, todėl Komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus, dalyvauti AA grupės susirinkimuose, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijos rekomendacijas įvykdė: geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lanko AA grupės susirinkimus. Asmuo anksčiau teistas 5 kartus. 2 kartus buvo taikytas laisvės apribojimas, sąlygas pažeidė (padarė naujus nusikaltimus). 1 kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė. Amžius pirmojo teistumo metu 24 metai. Dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta. Nuteistasis nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje. Alkoholio vartojimas ir savikontrolės praradimas įtakojo nusikaltimo padarymą praeityje. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis stengiasi bendrauti tik su tais nuteistaisiais, kurie savo ateities planus sieja su padoriu gyvenimo būdu. Asmuo teigia, kad nėra vartojęs jokių narkotikų. Iki laisvės atėmimo ir bausmės atlikimo metu nėra užfiksuoto elgesio, susijusio su narkotikų laikymu, vartojimu ar platinimu. Tačiau D. K. pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Alkoholį vartoti pradėjo nuo 15 metų amžiaus. Išgėrinėdavo su draugais. Be to, D. K. nusikaltimus, kurių metu naudojo smurtą, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Asmuo supranta alkoholio vartojimo įpročių ir savo nusikalstamo bei smurtinio elgesio ryšį. Teigia, kad iki laisvės atėmimo bandė „užsikoduoti“ nuo alkoholio vartojimo, tačiau po 3 mėnesių laikotarpio vėl ėmė gerti. Išreiškia motyvaciją nebevartoti alkoholio. Šiuo metu asmuo gydosi pataisos įstaigos Priklausomybių reabilitacijos grupėje; yra pabaigęs priklausomybių reabilitacijos programą; dirba su „12 žingsnių“ programa, turi „globėją“ iš AA. Po paleidimo iš pataisos įstaigos planuoja vykti gydytis į priklausomybių reabilitacijos centrą („Agapao“). D. K. geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, išklausyti pašnekovą, suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitokį požiūrį. Vertinimo metu asmuo elgiasi gana natūraliai, bendradarbiaujančiai. Dėl padarytų nusikaltimų atsakomybę prisiima pilnai. Nėra linkęs sumenkinti savo vaidmens nusikaltimų įvykdyme. D. K. teigia, kad nusikalsdavo impulsyviai, neapsvarstęs savo elgesio ir galimų pasekmių. Dažnai kartodavo tas pačias klaidas, prieš imdamasis veiksmų neįvertindavo ankstesnio patyrimo ar aplinkinių pastebėjimų. Spręsdamas konfliktus su kitais dažnai elgdavosi agresyviai. Paskutinio nusikaltimo metu agresyvų elgesį naudojo siekdamas seksualinio pasitenkinimo. Apskritai, agresyvus elgesys dažniausiai pasireikšdavo supykus ir / arba praradus savikontrolę. Tikėtina, kad alkoholio vartojimas sumažina asmens impulsų kontrolę bei paskatina agresiją (visi smurtiniai nusikaltimai yra įvykdyti esant apsvaigus nuo alkoholio). D. K. geba atpažinti ir išskirti kai kurias savo problemines sritis ir jaučia poreikį jas spręsti. Kaip pagrindinę savo problemą įvardina alkoholio vartojimą. Tačiau kiek stokoja įžvalgos apie impulsų kontrolės bei neigiamų emocijų įveikos problemas, taip pat kitas savo gyvenimo sritis (pvz., darbą, tarpasmeninius santykius ir pan.). Pastaruoju metu stengiasi ugdyti ir demonstruoja adekvačius problemų sprendimo įgūdžius. Supranta, kad visi jo veiksmai turi pasekmes. Gali įvardinti savo nusikaltimų pasekmes jam pačiam ir nukentėjusiesiems. Geba pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų. Priima naujas idėjas ir stengiasi praplėsti savo požiūrį. Gali įvardinti konkrečius ir realistiškus artimiausios ateities tikslus (pvz., tęsti darbą su „12 žingsnių“ programa; dirbti su „globėju“). Nuteistasis kriminalinį elgesį vertina gana kritiškai. Teigia, kad kriminalinės subkultūros nepalaiko. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, stengiasi laikytis nustatyto režimo. Pataisos įstaigos darbuotojus gerbia ir yra linkęs bendradarbiauti. Apskritai, asmuo remia visuomenės pažiūras. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia tam tikrus įsipareigojimus, teises ir atsakomybę.

Asmuo į Vilniaus pataisos namus atvyko 2016-05-19. Atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Nuteistasis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, nuobauda šiuo metu galioja: 2016-12-30 - lokalizacija, skirta nuobauda 1 mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos ir kanceliarijos prekes. Nuteistasis skatintas 3 kartus. Priskirtas paprastai grupei. D. K. dalyvavo: Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programose, nuo 2016-08- 16 iki 2016-08-26 dalyvavo mokymuose apie priklausomybes pagal 12 AA žingsnių filosofiją, dalyvauja „Pozityvaus užimtumo“ programoje“. Nuo 2016-06-15 iki 2016-11-27 dalyvavo IV etape Vilniaus pataisos namų reabilitacijos programoje ir užbaigė III etapą - pagrindinę priklausomybių terapiją. Šiuo metu lanko AA užsiėmimus. Nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d. dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“.

Asmuo turi 12 metų darbo stažą. Nuteistojo teigimu, jam bus suteiktas darbas ūkio srityje. Atlikdamas bausmę, įstaigoje nedirbo, kadangi buvo reabilitacijoje. Baigė 9 klases, turi pagrindinį išsilavinimą bei įgijęs staliaus, staliaus staklininko, dailidės specialybę.

D. K. finansiškai niekas nepadeda, neremia. Tėvai gyvena iš pensijos, todėl nuteistojo teigimu, tėvų pagalbos neprašo. Gauna pašalpą bei išmoką. Pažymoje dėl vykdomųjų raštų nurodoma, kad D. K. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 299,05 Eur, nemoka.

Nuteistasis išsiskyręs. Su buvusia žmona turi sūnų, ryšius palaiko, bendrauja telefonu, laiškais, pasimatymuose nelanko, nes nuteistojo teigimu, nėra finansinių galimybių. Socialinius ryšius palaiko su seserimi, tėvais, bendrauja laiškais ir telefonu. Tėvai vieną kartą lankė pasimatymuose. Nuteistojo teigimu, palaiko artimus ryšius su buvusia žmona, ateityje planuoja atkurti artimesnius santykius. Po bausmės atlikimo asmuo planuoja gyventi pas tėvą A. K.. Gautas teigiamas atsakymas, kad nuteistasis galės gyventi nurodytu adresu. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio apleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos yra gautas teigiamas atsakymas 2017-04-25 Nr. Š5-1879, patvirtinantis galimybę taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 52 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai - 32 balai. Rizika po praeito svarstymo nepakito.

Atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Atlikus nuteistojo seksualinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant SVR metodiką, nustatyta žema rizika.

Nors nuteistasis pilnai įvykdė pateiktas Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, stebima motyvacija keisti gyvenimo būdą - nebevartoti alkoholio, tačiau atsižvelgdama į pažangos nebuvimą mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką- 52 balus, į smurto riziką, bei šiuo metu turimą galiojančią nuobaudą, nedengiamą ieškinį ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, jog nuteistasis D. K. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Nuteistasis D. K. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad Komisija pateikė šablonišką išvadą, nevertindama realių faktinių aplinkybių. Jis negali būti atsakingas už tai, kad nėra žeminama nusikalstamo elgesio rizika, kadangi būtent pataisos namų administracija yra atsakinga už nuteistųjų užimtumą ir dalyvavimą socialinėse programose. Jis yra pilnai įvykdęs Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi motyvaciją keisti gyvenimo būdą, nebevartoti alkoholio. Prašo atsižvelgti, kad jam paskirta ir tebegaliojanti nuobauda už tai, kad užėjo į sekciją pas kitą nuteistąjį, tai pirmas jo režimo reikalavimų pažeidimas, už kurį, jo manymu, jis turėjo būti tik žodžiu įspėtas. Tris kartus atlikdamas bausmę buvo skatintas. Jo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, jo sąlygų jis nepažeidė. Jis turi specialybę, yra kvalifikuotas stalius. Turi 12 metų darbo stažą. Nors yra išsiskyręs, su buvusia žmona iki įkalinimo gyveno kartu, turi neįgalų 6 metukų sūnų. Jis buvo vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, uždirbantis jos išlaikymui pinigus. Buvusi žmona šiuo metu gauna tik 54 Eur pašalpą iš Vaikų fondo, kurios nepakanka šeimos pragyvenimui. Jai, auginančiai neįgalų vaiką, darbo susirasti neįmanoma. Vilniaus pataisos namai jam pačiam darbo suteikti negali, nes nėra laisvų darbo vietų. Būdamas įkalintas negali nei padėti šeimai, nei dengti priteisto ieškinio. Prašo atsižvelgti, kad deda visas pastangas pakeisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio. Suvokia, kad būdamas laisvėje turės atsiriboti nuo alkoholio vartojimo ir jį vartoti skatinančių veiksnių. Laisvėje ir toliau lankys AA užsiėmimus. Pripažįsta visus praeityje padarytus nusikaltimus, nuoširdžiai dėl jų gailisi. Laikysis laisvėje visų teismo skirtų įpareigojimų, dirbs, atlygins nukentėjusiosioms žalą, rūpinsis šeima, pradės dorą ir blaivų gyvenimą. Todėl prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Skundas netenkintinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Susipažinus su D. K. asmens bylos nustatyta, kad jis šiuo metu atlieka bausmę pagal 2016 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam už LR BK 149 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia: 2015-08-28. Bausmės vykdymo pabaiga: 2019-08-28. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2017-08-22. Neatliktos bausmės dalis 2017-05-04 buvo 2 metai 3 mėnesiai 21 diena.

Teismas laiko nepagrįstu nuteistojo D. K. teiginius, kad Komisija nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė lygtinio paleidimo.

Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Teismo vertinimu, nuteistasis lygtinio paleidimo taikymui turi atitikti visų privalomų LR BVK 157 straipsnyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų visumą, o ne tik tam tikras iš jų. D. K. lygtiniam paleidimui taikyti turi būti nustatyta šių keturių sąlygų visuma:

jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals,jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, ir yra likę ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki laiko, kai bus atlikta ½ bausmės.

D. K. priklauso vidutinei rizikos grupei - jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar vertinama 52 balais. Atitinkamai vertinant jo elgesį pataisos namuose turi būti neginčijamai nustatyta, kad ši rizika yra linkusi mažėti. D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2017-04-28 socialinio tyrimo išvadoje buvo įvertinta kaip vidutinė – 52 balais. Lygiai tokia pati pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta 2017-02-09 socialinio tyrimo išvadoje, pirmojo nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės svarstymo metu. Tokiu būdu nėra nustatyta privalomos lygtiniam paleidimui sąlygos – nefiksuota pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors nuteistasis skunde nurodė, kad už jo užimtumą ir dalyvavimą socialinėse programose yra atsakinga pataisos namų administracija, todėl jam negali būti perkelta atsakomybė už nusikalstamo elgesio rizikos nemažėjimą, tačiau pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama ne tik pagal socialinių programų ir užsiėmimų, kuriuose dalyvavo nuteistais, skaičių. Kvalifikuotų specialistų yra vertinamas ir paties nuteistojo elgesys, mąstymas, vertybinės nuostatos, asmenybės pokyčiai po dalyvavimo minėtose programose, kurie, matomai, nebuvo pakankami konstatuoti nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ne tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, bet ir smurtinio elgesio rizika yra tebevertinama kaip vidutinė.

Lygtinio paleidimo svarstymui reikšminga ir ta aplinkybė, kad nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė nepraėjus nei metams nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (buvo paleistas lygtinai) ir praėjus vos keturiems mėnesiams nuo lygtinio termino pabaigos. Lygtinis paleidimas jo atžvilgiu buvo pritaikytas teismui patenkinus nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, atsižvelgus į jo šeiminę padėtį (auginamą neįgalų vaiką), patikėjus pažadais spręsti alkoholio vartojimo problemas, vesti blaivų gyvenimo būdą, dirbti, rūpintis šeima (byla Nr. TS-8-843/215). Tačiau nuteistojo elgesys laisvėje parodė, kad minėti pažadai buvo tik deklaratyvūs. Kaip pažymėta nuosprendyje, iki nusikaltimų padarymo vėl buvo vartojamas alkoholis, nedirbama, nuteistasis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Nuteistasis atlieka bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. D. K. iš viso praeityje buvo teistas 6 kartus, penki teistumai galiojantys. Ankstesni teistumai taip ir neišnyko dėl sistemingai darytų nusikalstamų veikų. D. K. praeities teistumai savaime neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau neabejotinai yra reikšmingi jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimui. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. D. K. turi galiojančią drausminę nuobaudą (iš skundo turinio matyti, kad jis mano, kad nuobauda skirta nepagrįstai, tačiau įstatymo nustatyta tvarka jos neginčijo), socialinio tyrimo išvadose pažymima daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, veikiančių nuteistojo elgesį bei įtakojančių jo pakartotinę nusikalstamą riziką – tarp jų pykčio valdymo problemos, mažas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresoriams, šeiminių santykių problemos, impulsų kontrolės stoka bei alkoholio vartojimo problemos.

Visos šios aplinkybės neduoda teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę – sunkūs, smurtinio pobūdžio, padaryti bendrininkų grupėje. Yra likusi didelė neatlikta bausmės dalis.

Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sutinka su Komisijos išvada, kad jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarime Nr. 59-79 netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, be to nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nenusikals, yra pagrįsta, todėl nuteistojo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu, teismas,

nutarė:

netenkinti nuteistojo D. K. skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 59-79 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. K..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.