Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1. 2004 m. gruodžio 14 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 4 MGL dydžio bauda, bauda nesumokėta;

2. 2017 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2017 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista 13 parų areštu (bausmė atlikta),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2019 m. lapkričio 1 d. apie 19.50 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia panaudojo fizinį smurtą – natūralios odos šlepete sudavė vieną smūgį į galvos sritį, po to rankos delnu sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį savo šeimos nariui – sugyventiniui G. S., tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. S. sukeldama fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausta įtariamąja V. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 60-61, 64-65), kad nusikaltimo padarymo metu buvo labai neblaivi, todėl ne viską prisimena. Tarpusavio konflikto metu galėjo sugyventiniui smogti šlepete ir kumščiu per galvą, tuo sukelti jam fizinį skausmą. Neprisimena kiek smūgių sudavė sugyventiniui. Neblaivi galėjo smogti stipriai. Konfliktas su sugyventiniu įvyko dėl abiejų girtumo. Dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventiniui labai gailisi.

Nukentėjusysis G. S. parodė (b. l. 26-27, 30-31), kad 2019 m. lapkričio 1 d. po pietų atėjo kaimynas, atsinešė dvi pakuotes alaus. Visi trys gėrė alų. Išgertuvių metu sugyventinė V. S. tapo agresyvi, įžūli. Pradėjo spjaudyti, begeriant paėmė nuo žemės šlepetę ir sudavė jam į galvos sritį vieną smūgį bei penkis smūgius delnu į galvos sritį. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas T. M. parodė (b. l. 37-38), kad V. S. ir G. S. yra pažįstami, bendrauja apie pusę metų. 2019 m. lapkričio 1 d. po pietų jis nuėjo į svečius. Nusipirko ir nusinešė pas juos 12 butelių 1 litro alaus. Pas juos namuose trise kambaryje gėrė alų. Begeriant kambaryje tarp V. ir G. kilo žodinis konfliktas, nes jie prisiminė senas nuoskaudas, pradėjo aiškintis tarpusavio santykius. Žodinis konfliktas vyko keletą minučių.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. S. prisipažinimo, jos, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- 2019 m. lapkričio 1 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 4-5), kuriuo nustatyta, kad, 2019 m. lapkričio 1 d. apie 19.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilusio žodinio konflikto metu neblaivi V. S., kuriai nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, paėmusi nuo grindų natūralios odos šlepetę su ja sudavė vieną smūgį neblaiviam sugyventiniui G. S., kuriam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, į kairės pusės veido skruostą, taip pat rankos kumščiu sudavė apie penkis smūgius į veido sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą;

- įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės (b. l. 7-13), kuriais nustatyta, kad įvykio vieta yra sodyba, esanti (duomenys neskelbtini);

- 2019 m. lapkričio 1 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio R. O.-K. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 14-17), kuriuo nustatyta, kad, adresu (duomenys neskelbtini), rado sužalotą G. S.. Užfiksuoti sužalojimai kairėje veido pusėje. V. S. aiškino, kad sudavė į veidą G. S..

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes ji 2019 m. lapkričio 1 d. apie 19.50 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia panaudojo fizinį smurtą – natūralios odos šlepete sudavė vieną smūgį į galvos sritį, po to rankos delnu sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį savo šeimos nariui – sugyventiniui G. S., tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. S. sukeldama fizinį skausmą. Už V. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 70).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – sugyventinį. Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji V. S. praeityje teista, paskirtos baudos nemokėjo ir viešųjų darbų nevykdė (b. l. 40-45), bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 46-48), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašyta (b. l. 50), apklausos metu nurodė, jog nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 60). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2019 m. lapkričio 5 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 68). Kaltinamoji sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, ankstesnį kaltinamosios elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajai.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką V. S. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 3 d. 08.50 val. (b. l. 52-54) (BK 65-66 straipsniai).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. S. iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 1 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 3 d. 08.50 val., t. y. 2 (dvi) paras, jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Kaltinamajai V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. S., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Nuteistasis arešto bausme, kai suėmimas nevykdomas, privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m. (jei nuteistasis pilnametis vyras), arba į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (jei nuteistas nepilnametis), arba į Panevėžio pataisos namus, jei areštas paskirtas nepilnametėms ir pilnametėms moterims. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.