Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 8 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) individualios įmonės miško pjovėjas, teistas (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str.1d.,284 str.1d, 63str.1,4d.,64¹str.28 MGL dydžio (1054 Eur) bauda, sumokėta baudos dalis, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Zarasų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini)individualios įmonės pjūklininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir D. S. 2015 m. balandžio 24 d., apie 23.40 val., Zarasų rajone, Antalieptės seniūnijoje, Antalieptės miestelyje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. veikdami bendrininkų grupėje, V. B. priėjo prie nukentėjusiojo D. J. ir kumščiu sudavė vieną kartą jam į veidą, po ko prie nukentėjusiojo D. J. priėjo D. S. ir galva sudavė D. J. į veidą, tuo nukentėjusiajam D. J. dėl veido, lūpų sumušimo, viršutinio kairio pirmo kandžio pirmo laipsnio paslankumo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 metų neprisimena mėnesio ir dienos, galėjo būti ta, kur parašyta įtarime, kartu su D. S. ir Ž. S. bei kitais pažįstamais buvo Zarasų rajone, Antalieptės seniūnijoje, Antalieptės miestelyje toje vietoje kur vadinama „prie kanalo“. Toje vietoje buvo pavėsinės. Taip pat toje vietoje buvo pažįstami E. V., mergina vardu D., D. J.. Jie gėrė alkoholį, jautėsi gerokai išgėręs, ne viską prisimena. Buvo tamsu, nežino kiek buvo valandų, kai jis su Ž. S. ėjo keliuku, pamatė, kad eina D. J. ir Ž. S., paklausė D. kur jis eina, po ko Ž. pradėjo stumdytis su D., jis norėjo išskirti Ž. nuo J. ir vieną kartą kumščiu sudavė J. į veidą. Kas buvo toliau jis neprisimena, tik pamena, kad prie D. privažiavo E.. Dėl padaryto gailisi, priteistą žalą atlygins.

Parodymų patikrinimo metu V. B. parodė vietą kur buvo sužalotas D. J. ir patvirtino savo parodymus (b.l. 82-87).

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 metų pavasarį, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, Antalieptės kaime esančioje poilsiavietėje buvo su draugais V. B., D. K., broliu Ž.. Matė, kad buvo D., jis buvo su V. E., R. S.. Visi gėrė alkoholį. Jis jautėsi visiškai girtas. Buvo tamsu, kai vienu metu išgirdo kažkokį šurmulį, triukšmą ir su D. nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad buvo D. J., V. B., brolis Ž.. Pamatė, kad prie D. J. stovi V., jį laikė kažkokios merginos, nežino kokios ir jis suprato, kad vyko kažkoks konfliktas. Jis trenkė D. galva į jo veido sritį. Po to išėjo. Girdėjo, kad atvažiavo mašina, kas vyko toliau nežino. Gailisi, kad sudavė D., pats nežino dėl ko taip pasielgė, tik žino, kad buvo girtas ir tai galėjo turėti reikšmės jo veiksmams.

Parodymų patikrinimo metu D. S. parodė vietą kur buvo sužalotas D. J. ir patvirtino savo parodymus (b.l. 113-118).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2015-04-24, apie 23.00 val., kartu su draugais E. V., R. S., I. J. automobiliu atvyko prie pastato vadinamo „Baltasis namukas“, esančio Antalieptės mstl., Zarasų r., minėjo vasaros atidarymo pradžią. Buvo blaivus. Tarp jo ir tik iš matymo pažįstamų vaikinų, kaip vėliau sužinojo D. S., Ž. S. ir V. B., prasidėjo žodinis konfliktas, jie tiesiog „kabinėjosi“. Su draugais nusprendė važiuoti į namus. Draugai susėdo į automobilį, o jis nuėjo prie automobilio bagažinės. Tuo metu prie jo pribėgo V. B. su Ž. S. ir jį pastūmė. V. B. kumščiu trenkė vieną kartą į dešinį žandą. Po to pribėgo D. S. ir trenkė savo galva į jo veidą. Pajuto lūpos skausmą, klibantį viršutinį priekinį dantį. Visi jo draugai, t.y. S., V. ir I. išvažiavo kol jis ėmė kuprinę, ir gavosi taip, kad jie jį paliko, tačiau netoli nuvažiavę grįžo. Grįžę draugai, V. ir S. skyrė juos. Tuomet priėjo D. S. ir galva trenkė į jo veidą. Mano, kad buvo sumuštas tik iš chuliganiškų paskatų, nes nei su vienu iš minėtų vaikinų jokių konfliktų anksčiau nėra turėjęs. Dėl danties važinėjo į Zarasų miestą pas odontologą (b.l. 7-8, 12-13).

Parodymų patikrinimo metu D. J. patvirtino savo parodymus (b.l.15-22).

Liudytojas E. V. parodė, kad 2015 metų balandžio mėnesio pabaigoje, vakare, su pažįstamais D. J., R. S., I. J. buvo Antalieptės kaime Zarasų rajone, šiek tiek už Antalieptės kaimo, prie „balto namuko“. V. B., Ž., M. ir D. S., „mėtė“ jiems įvairias replikas, bet jie į tai nereagavo. Pabuvę kažkurį laiką nusprendė iš tos vietos išvažiuoti. Kiek pavažiavo, apsižiūrėjo, kad paliko D., todėl grįžo jo pasiimti. Kai grįžo, pamatė, kad prie D. yra V. B. ir Ž. S., girdėjo, kad šie vaikinai buvo gan agresyviai nusiteikę, jie buvo išgėrę. Matė kaip priėjo M. ir D. S.. Nustūmė V. buvo toliau nuo D.. Nematė kas sudavė D., tačiau automobilyje D. pasakojo, kad jam kliuvo ir kad iš burnos bėga kraujas, kliba dantis. Nuvežė D. namo (b.l. 40-42).

Liudytojas R. S. parodė, kad 2015 metų balandžio mėnesio pabaigojevakare, su pažįstamais D. J., E. V., I. J. buvo Antalieptės kaime Zarasų rajone, šiek tiek už Antalieptės kaimo, prie „balto namuko“. Toje vietoje buvo B., D. S. ir lyg S. S.. Jie kabinėjosi žodžiais. Daugiausia buvo kabinėtasi prie D., kad jis ne iš jų kaimo, o iš Dusetų. Pamanė, kad reikia iš ten išvažiuoti. Įsėdo į mašiną, kurią vairavo E., išvažiavo ir truputį pavažiavę pastebėjo, kad nėra D.. Sustojo, atstumas galėjo būti kokių 50-100 metrų ir laukė kol ateis D.. Pamatė, kad D. eina link mašinos, o D. vejasi trys vaikinai- B., D. ir S. S.. Pamatė, kad kažkas stumtelėjo D., kažką rėkė D., lyg išvarydami iš ten, kad jis neatvažiuotų. Jis su E. išlipo iš mašinos, prašė kad nereikia jokių konfliktų. Patraukė S. toliau nuo D., po ko pamatė, kad D. savo galva sudavė D. į veidą, ties burna. Pamatė, kad D. susiėmė už veido ir nuėjo į mašiną, iš D. burnos bėgo kraujas (b.l.43-45).

Liudytoja I. J. parodė, kad 2015 metų balandžio mėnesio pabaigoje buvo su draugais Zarasų rajone, Antalieptės kaime esančiame taip vadinamame „kanale“,kur yra vandens telkinys. Buvo atvažiavę pažįstami D. J., E. V., R. S.. Be to, toje vietoje buvo pažįstami V. B., Ž. S., D. S.. Vienu metu susiruošė važiuoti namo, įsėdo į E. V. automobilį, vėliau supratę, kad paliko D. J. grįžo. Matė kaip D. apsupę trys vaikinai. Išlipo iš automobilio nubėgo prie D.. Tuo metu buvo tamsoka, tik nuo mašinos galinių žibintų šviesa atsispindėjo. Matė, kad prie D. stovi V. B., Ž. ir D. S., matė, kad D. veidas kruvinas, iš nosies ir lūpų tekėjo kraujas. Matė, kad E. nuvedė D. į mašiną, o ji dar prieš tai stumtelėjo V. B. toliau nuo D.. Nematė kas sudavė D. ir nežino dėl ko (b.l.46-48 ).

Liudytojas Ž. S. parodė, kad 2015 metų pavasarį broliu D. , V. B., M. B., kažkokiomis merginomis Antalieptėje poilsiavietėje prie kanalo gėrė. Buvo girtas, todėl nelabai ką pamena. Tarpais miegojo. Kitą rytą brolis D. pasakė, kad naktį poilsiavietėje buvo muštynės. Kad neva pastūmė D. J., kad V. B. tame taip pat dalyvavo. Žino tik , kad po kelių dienų, būnant visiems: jam, D.i ir V. darbe, V. B. skambino D. J. ir jo klausė, kaip ten viskas buvo, nes ir jis pats po nakties nelabai ką prisiminė. Kiek suprato, jie norėjo tartis, tačiau jiems nepavyko (b.l.50-51).

2015-04-25 apžiūros metu gydytojas chirurgas H. S. nustatė, kad ant D. J. dešinės veido pusės ties skruostikauliu yra patinimas 3.0x3.0 cm. plote viršutinė ir apatinė lūpos patinusios, yra paviršinės žaizdelės. Kairys viršutinis I dantis kliba (b.l.25-26).

2015-05-26 VTMT Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 24/15(08) nurodyta, kad pil. D. J. konstatuoti sužalojimai: veido, lūpų sumušimas (dešinio skruosto kraujosruva, lūpų nubrozdinimai), viršutinio kairio pirmo kandžio pirmo laipsnio paslankumas. Sužalojimai visumoje ir atskirai kiekvienas iš jų priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l.33).

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad V. B. ir D. S. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nežymiai sužalojo D. J. ir jų veika pagal LR BK 284 str.1d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų V. B. ir D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.,9p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau vieną kartą teistas, už analogiškas veikas, teistumas neišnykęs, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas girtas, baustas administracine tvarka, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, seniūnijoje charakterizuojamas neigiamai, darbovietėje –teigiamai (b.l.54-73). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – laisvės atėmimą (LR BK 50 str.), artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (LR BK 61 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. B. dirba, gailisi dėl padaryto, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

V. B. Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str.1d.,284 str.1d, 63str.1,4d.,64¹str.28 MGL dydžio (1054 Eur) bauda (b.l.58-59), sumokėta baudos dalis, kuri išieškoma antstolio (b.l.63 ), V. B. dirba, išieškojimas vykdomas iš jo darbinių pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 str.2d.) , paskirta V. B. bausmė – bauda - šiai dienai vykdoma, todėl teismas šios bausmės nebendrina su naujai paskirta bausme.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas girtas, baustas administracine tvarka, Zarasų rajono savivaldybės VšĮ PSPC Psichikos sveikatos centro duomenimis į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitą neįrašytas, seniūnijoje ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b.l.92-104). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 48, 56 str. 1 d., 61 str.).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka (BPK 272 str.), todėl teismas, atsižvelgęs į LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtintą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamiesiems paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Nukentėjusysis D. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 1200 Eur neturtinės ir 120 Eur turtinės žalos atlyginimo (b.l. 162-163). Gavo iš Lietuvos draudimo 86,88 Eur draudimo išmoką (b.l.157).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, nes jis buvo sužalotas.

Nukentėjusysis nurodė, kad 125 Eur turtinę žalą sudaro išlaidos už sugadintą megztinį, danties gydymą, gydytojų konsultacijoms, transporto išlaidos. Teismo manymu šios išlaidos nėra didelės ir nors įrodytos dokumentais tik iš dalies (b.l. 164), tačiau jos patvirtinamos byloje surinkta medžiaga, jog nukentėjusysis turėjo kelionės išlaidų ne tik pas gydytojus, bet ir į policijos komisariatą, teismą. Nustatyta, kad jam padarytas veido, lūpų sumušimas (dešinio skruosto kraujosruva, lūpų nubrozdinimai), viršutinio kairio pirmo kandžio pirmo laipsnio paslankumas, kad po sužalojimo D. J. bėgo kraujas ir dėl to jis susitepė drabužius krauju. Todėl iš kaltinamųjų priteistina D. J. 125 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Bylos nagrinėjimo metu D. J. pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (b.l.151), kuriame nurodyta, kad dėl pažeisto danties jis ateityje turės nemažai išlaidų. Tačiau byloje šiuo metu nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis tikrai turės jo nurodomas išlaidas, nežinoma, ar jis iš viso kreipsis į kokias nors gydymo įstaigas. Todėl šiuo nuosprendžiu negali būti tenkinamas jo pradinis reikalavimas dėl galimų būsimų išlaidų priteisimo. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiajam reikalauti iš nuteistųjų atlyginti jo realiai turėtas gydymo išlaidas ateityje. Iškilus būtinumui kreiptis į gydymo įstaigą dėl dantų pakeitimo, dėl turėtų gydymo išlaidų atlyginimo D. J. galės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 1 d.). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

Nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė fizinę traumą: jam buvo sumušta nosis, praskelta lūpa, išnarintas dantis, dėl ko galimai reikės ne kartą kreiptis į odontologus, galimai dėti implantą. Jis buvo vadinamas necenzūriniais žodžiais, patyrė patyčias ir pažeminimą. Dėl sužalojimo kentė skausmą veido srityje, vengė rodytis viešoje vietoje, jautė didelį diskomfortą dėl žandikaulio ir klibančio danties skausmo. Negalėjo gyventi įprastą gyvenimą, bendrauti, dėl kelionių prarado nemažai pamokų, negalėjo normaliai maitintis.

Tačiau teismas konstatuoja, kad vien neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajam padaryta labai didelė neturtinė žala. Padarytas nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, padaryto nusikaltimo pasekmės nėra nesugrąžinamos. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamieji prisipažino kaltais ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti žalą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir siekdamas išlaikyti skirtingų (nukentėjusiojo ir kaltinamųjų) interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, teismas laiko, jog nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 1200 Eur neturtinės žalos yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 500 Eur.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu devyneriems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti solidariai iš V. B. ir D. S. 500 Eur nukentėjusiajam D. J. neturtinės žalos atlyginimui ir 125 Eur turtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.