- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- e2-211-405/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00269-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Advokatai
- Rasa Steponavičienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. Ž. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Ž. ieškiniu prašo pripažinti, kad butas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Ieškovė D. Ž. paaiškino, kad užsienyje mirė jos senelis – mamos tėvas, kuris paliko jos motinai, seseriai ir jai pinigų – svarų. Tais laikais tai buvo labai daug pinigų. Pinigai buvo banke, dalį ji buvo paėmusi, bet dalis buvo likusi. Sąskaitoje buvo apie milijoną, tik neprisimena, kokia tai valiuta skaičiuojant. Už paveldėtus pinigus įsigijo automobilį, butą, žemės sklypą, remontavo butą, pirko baldus. Tuo metu darbo užmokesčiai buvo maži, ji augino sūnų iš pirmos santuokos, todėl savo lėšų sukaupusi neturėjo. Susituokusi ji su vyru gyveno pas savo motiną, po to įsigijo butą ir jame apsigyveno. Santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl sutuoktinio priklausomybės. Tiksliai neprisimena, nuo kada su sutuoktiniu nebegyveno kartu. Butą pirko už savo lėšas sau, tačiau dėl nežinojimo to teisiškai nesutvarkė. Turto įgijimo metu ji dirbo gamykloje „Modulis“ buhalterės pareigose, gaudavo apie 80 rublių darbo užmokesčio. Pirkimo–pardavimo sutartis sudarė ir turtą įregistravo viena, sutuoktinis nedalyvavo. Su sutuoktiniu pajamos buvo atskiros, tik maistą bendrai pirkdavo, komunalinius mokesčius mokėjo ji Jos įsigytas turtas jos sutuoktiniui nepriklausė, turtą įsigijo ji viena savo reikmėms, todėl prašo ieškinį patenkinti.
Ieškovės atstovė adv. padėjėja R. S. nurodė, kad ieškovė 1991 m. liepos 27 d. buvo sudariusi santuoką su O. Ž., kuris 2004 m. sausio 11 d. mirė, tačiau šalys dar 1997 m. gegužės 8 d. santuoką nutraukė. Nutraukiant santuoką nebuvo sprendžiamas turto padalijimas, kadangi įgytas turtas buvo ieškovės nuosavybė, tokios nuomonės buvo ir ieškovės sutuoktinis. Tai, kad turtas įgytas išimtinai ieškovės asmeninėmis lėšomis, pagrindžiama rašytiniais įrodymais. Teismo posėdyje netgi mirusiojo tėvai patvirtino aplinkybę, kad jiems buvo žinoma apie tai, kad ieškovė turėjo paveldėtų pinigų ir už juos pirko minėtą ginčo turtą, todėl jų sūnus ir jie jokių pretenzijų niekada neturėjo. Ieškovė 1993 m. balandžio 2 d. ir 1993 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudarė išimtinai savo vardu, sutuoktinis šiuose sandoriuose nedalyvavo ir galima daryti prielaidą, kad tuo metu ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis išreiškė valią, kad turtas būtų įgytas ieškovės nuosavybėn. Tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl šio turto priklausymo, nebuvo reiškiami reikalavimai į šį turtą. Byloje pateikti papildomi įrodymai apie tai, kad ieškovės sutuoktinis savo gyvenamosios vietos minėtame ginčo bute nebuvo deklaravęs. Sutuoktiniai pragyveno beveik 6 m. jų santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl buvusio sutuoktinio polinkio vartoti alkoholį. Iš tikrųjų jau po kelių santuokos metų buvo matyti, kad gyvenimas nesiklosto, ieškovės sutuoktinis tai išeidavo, tai sugrįždavo. Susidarė situacija, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo išspręstas turto padalijimo klausimas, jie laikė, kad tas turtas įgytas būtent ieškovės ir ieškovės vardu jis buvo įregistruotas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pateikti įrodymai sudaro prielaidą ieškinį tenkinti, dėl ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismui. Prašo iš VĮ Turto banko nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad ieškovė D. Ž. 1991 m. liepos 27 d. sudarė santuoką su O. Ž.. Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu 1993 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1993 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu – į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Iš ištuokos liudijime esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės D. Ž. ir O. Ž. santuoka nutraukta 1997 m. gegužės 8 d. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad O. Ž. mirė 2004 m. sausio 11 d.
LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl byloje vadovaujamasi šiuo metu galiojančio CK normomis. Pagal LR CK 3.87 str. sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nepadalytas arba bendroji jungtinė nuosavybė nepasibaigia kitokiu būdu. CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kad, be kita ko, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, šio straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, be kita ko, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.
Sutuoktinis, manantis, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 38 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).
Ieškovė byloje įrodinėja, kad nekilnojamasis turtas – butas ir žemės sklypas, nors ir įsigytas santuokoje, įsigytas už jos asmenines lėšas, kurias ji paveldėjo, todėl šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinami ieškovės paaiškinimai, kad, įgydama butą ir žemės sklypą, banke turėjo iki santuokos sudarymo gautų Anglijos svaro sterlingų. Iš Advokatų kolektyvo „Injurkolegija“ 1988 m. gruodžio 29 d. rašto nustatyta, kad „Injurkolegija“ ieškovę (iki santuokos D. K.) informavo apie tai, kad 1998 m. gruodžio 2 d. „Injurkolegoja“ pervedė ieškovės vardu į TSRS Ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos respublikinį banką valiutinės „B“ tipo sąskaitos atidarymui 17,970-87 svarų sumą. Šiame rašte nurodomas bankas 1990 m. liepos 10 d. išdavė patvirtinimą apie tai, kad banke D. K. (t. y. ieškovės) vardu atidaryta sąskaita sumai – 16125,68 Anglijos sv. Taip pat Lietuvos ekonominių ryšių su užsieniu banko pirmininkė ieškovę (tuo metu D. K.) informavo apie tai, kad nuo kovo 15 d. (metai nenurodyti) ryšium su banko likvidavimu sustabdytos visos operacijos, sąskaitos likutis 10032,48 Angl. svaro sterlingų (Lietuvos banko valdybos pirmininko 1990 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1 3 p. nuspręsta TSRS ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos respublikinio banko likvidacinės komisijos pirmininką įpareigoti iki 1991 m. vasario 15 d. pateikti Lietuvos bankui likvidacinį aktą, todėl tikėtina, kad informacija ieškovei apie Anglijos svaro sterlingų likutį sąskaitoje pateikta 1991 m.). Lietuvos komercinio banko bankas „Vytis“ pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (1994 m. balandžio 28 d.) patvirtinama, kad D. Ž. išduota 281 Anglijos svaro sterligų (236711,59 talonai).
Atsižvelgus į minėtus duomenis, laikomos įrodytomis aplinkybės, kad ieškovė, santuokos metu sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, banke turėjo iki santuokos asmeninės nuosavybės teise įgytų piniginių lėšų, šių lėšų likutis užfiksuotas ir po nekilnojamojo turto įsigijimo (1994 m. balandžio 28 d. pavedimas), todėl tikėtina, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartis buvo atsiskaityta ieškovės asmeninėmis lėšomis.
Sprendžiant, ar ieškovės nurodomo nekilnojamojo turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti turtą ne bendrosios jungtinės sutuoktinių, bet asmeninės nuosavybės teise, atsižvelgiama į byloje gautų įrodymų visumą.
Liudytoja L.Ž. – buvusio ieškovės sutuoktinio motina, nurodė, kad jai buvo žinomos aplinkybės, kad ieškovė paveldėjo didelę pinigų sumą, taip pat buvo žinoma, kad, būdama santuokoje su jos sūnumi, įsigijo butą. Sūnus prie buto pirkimo neprisidėjo, nes neturėjo lėšų. Sūnus jai niekada nesakė, kad butas priklauso ir jam. Iš liudytojos R. V. paaiškinimų nustatyta, kad ji bendravo su ieškove ir žinojo apie gautą palikimą, taip pat liudytojai žinoma, kad už paveldėtus pinigus įsigytas visas turtas, automobilis, suremontuotas butas. Ieškovei įsigijus butą. Jos sutuoktinis gyveno tik periodiškai, nebuvo kalbama apie tai, kad butas priklauso ir ieškovės sutuoktiniui. Liudytoja V. V. nurodė, kad su ieškove pažįstamos ilgą laiką, draugavo šeimomis ir jai žinoma, kad visas turtas, tame tarpe butas, žemės sklypas, įsigytas ieškovės, nes ji gavo palikimą iš senelio. Visą laiką tiek butu, tiek žemės sklypu rūpinosi ieškovė, vėliau - ir jos sūnus.
Liudytojų parodymais patvirtinama ne tik aplinkybė, kad butas ir žemės sklypas įsigytas ieškovės lėšomis, bet ir tai, kad turtas ieškovės įsigytas aiškiai išreiškiant valią įsigyti jį savo nuosavybėn. Iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų galima spręsti, kad, ieškovei įsigyjant turtą, santykiai su sutuoktiniu nebuvo geri, nes jis nedirbo, girtavo, ieškovė turėjo sūnų ir norėjo užtikrinti sau ir sūnui iš pirmos santuokos gyvenimo sąlygas, tuo tarpu jos sutuoktinis turo įsigijimo metu kartu su ieškove gyveno tik epizodiškai. Kaip nustatyta iš ieškovės, liudytojos L. Ž. paaiškinimų, ieškovės sutuoktinis O. Ž. niekada nereiškė pretenzijų dėl buto ir žemės sklypo nuosavybės, nelaikė šio turto savo nuosavybe ir pretenzijų dėl jo neturėjo, nutraukiant santuoką šis turtas nebuvo dalijamas, kadangi abu sutuoktiniai laikė, kad turtas priklauso ieškovei.
Be to, iš ieškovės, liudytojos L. Ž. paaiškinimų, pateiktų ir teismo išreikalautų duomenų apie santuokoje ieškovės ir jos sutuoktinio gautas pajamas nustatyta, kad ieškovės gautas darbo užmokestis nebuvo pakankamas nekilnojamajam turtui įsigyti, ieškovė bendrų su sutuoktiniu lėšų neturėjo, nes sutuoktinis lėšų neturėjo, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokų negavo.
Byloje nustatyta, kad, ieškovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą, ieškovės valia buvo išreikšta jį įsigyti asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise, nes apie tai buvo žinoma liudytojams, sutuoktinis dėl to neprieštaravo, nutraukiant santuoką, kaip nustatyta iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. rašto, turtas nebuvo dalijamas ir šia aplinkybe patvirtinama, kad O. Ž. nepretendavo į turtą, laikė jį ieškovės D. Ž. asmenine nuosavybe, O. Ž. 2004 m. sausio 11 d. mirus, jo įpėdiniai į minėtą turtą teisių nereiškė, tuo pripažindami, kad O. Ž. ieškovės įsigytas turtas nepriklausė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo pripažinti, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise.
Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 3.87, 3.88, 3.89 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.