Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. E., jo atstovui advokatui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) (3 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 14 d., apie 19.46 val., Kaune, Taikos pr. 80A esančioje degalinėje „Neste“, R. E., pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išduota vardine „Neste“ kuro kortele, įsipylė 46,57 l benzino, kurio vertė 50,76 Eur. Šiais veiksmais R. E. įvykdė smulkią vagystę.

Be to, 2016 m. gegužės 29 d., apie 21.47 val., Kaune, Taikos pr. 80A esančioje degalinėje „Neste“, R. E., pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išduota vardine „Neste“ kuro kortele, įsipylė 15,29 l benzino, kurio vertė 16,70 Eur. Šiais veiksmais R. E. įvykdė smulkią vagystę.

Be to, 2016 m. birželio 23 d., apie 09.57 val., Kaune, Jonavos g. 110 esančioje degalinėje „Neste“, R. E., pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išduota vardine „Neste“ kuro kortele, įsipylė 12,58 l benzino, kurio vertė 13,84 Eur. Šiais veiksmais R. E. įvykdė smulkią vagystę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. E. kaltės dėl pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad kol jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jo santykiai su darbdaviu buvo geri. Visi nesutarimai prasidėjo po to, kai jis įmonei sukūrė internetinę svetainę bei negavęs atsiskaitymo už ją, išėjo iš darbo ir svetainę išjungė. Dirbant įmonėje jis darbo reikalais važinėdavosi su jam priklausančiu automobiliu VW Passat pagal su įmone sudarytą panaudos sutartį. Automobilio kuras buvo dyzelinas. Jam buvo išduota kuro kortelė, su kuria jis užsipildavo kurą. Keletą kartų, kai jo automobilis buvo sugedęs, R. E. buvo paėmęs mamos automobilį, kurio kuras yra benzinas ir juo važinėjosi atlikdamas įmonės jam pavestas užduotis. Jis nežinojo ir jam nebuvo paaiškinta, kad R. E. negali darbo reikalais naudotis kitu automobiliu. R. E. vadovo nebuvo informavęs nei apie savo automobilio gedimus, nei apie tai, kad darbo reikalais važinėjasi kitu automobiliu. Kur ir kokiais reikalais išvažinėjo protokoluose nurodyta kurą negali nurodyti, nes neprisimena, kadangi jam būdavo pavedama eilė įvairiausių reikalų: siuntinių išsiuntimai, vykimai į Vilnių pavyzdžių paėmimui ir pan. Visą kurą išnaudojo tik vykdydamas darbo užduotis.

Nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. G. paaiškino, kad R. E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį dirbo pardavimų asistentu. Jis darbines funkcijas galėjo vykdyti tiek įmonės buveinėje, tiek namuose. Kadangi darbinių funkcijų atlikimui R. E. reikėdavo važiuoti automobiliu, todėl tarp R. E. ir įmonės buvo sudaryta jam priklausančio automobilio panaudos sutartis ir tuo automobiliu R. E. naudojosi vykdydamas įmonės jam pavestas darbines funkcijas. Automobilio kuras buvo dyzelinas. Jam buvo išduota kuro kortelė, kuro įmonės vardu ir įmonės reikmėms pirkimui. R. E. nėra nurodęs vadovui, kad jo automobilis būtų buvęs sugedęs ir nėra prašęs leidimo ar informavęs vadovą dėl kito automobilio darbinių funkcijų atlikimui naudojimo. Įmonės vadovui iš degalinės gavus PVM sąskaitas faktūras, buvo pastebėta, jog tris kartus buvo piltasi ne dyzelino, o benzino, todėl dėl kuro vagystės buvo kreiptasi į policiją. Be to buvo piltasi dyzelino ir tuomet, kai R. E. jau nebeatlikinėjo jokių darbinių užduočių. Šiuo metu R. E. yra atlyginęs visą įmonei padarytą žalą. R. E. 2016 m. birželio 13d. pateikė prašymą atleisti iš darbo ir nuo tos dienos jis nebeatliko jokių įmonės darbinių užduočių ir nebedirbo. Darbdavys, nenorėdamas veltis į darbo ginčą, už likusias dvi savaites jam sumokėjo darbo užmokestį ir jį atleido.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad R. E. jo vadovaujamoje įmonėje dirbo pardavimų asistentu. Kadangi jo darbas nebuvo ofisinis ir reikėdavo važiuoti, todėl įmonė su juo sudarė R. E. priklausančio automobilio panaudos sutartį bei jam buvo išduota kuro kortelė, kad kiekvieną kartą užsipylus kuro, nereikėtų rinkti čekių. Jo automobilio kuras buvo dyzelinas. Apie tai, kad automobilis būtų buvęs sugedęs ar R. E. darbo reikmėm būtų naudojęs kitą automobilį, A. Ž. nebuvo informavęs. Kai iš degalinės buvo gautos PVM sąskaitos faktūros, buvo pastebėta, kad buvo pilta benzino, kai tokiu kuru varomo automobilio įmonėje nėra. Be to patikrinus įmonėje turimus duomenis bei susirašinėjimą su R. E. dėl darbo užduočių atlikimo, buvo pastebėta, kad apie pusantro mėnesio iki jo atleidimo, jis nebeatliko jokių užduočių. 2016 m. birželio 13d. jis parašė prašymą dėl išėjimo iš darbo ir iki atleidimo įmonėje iš viso nebuvo pasirodęs. Vėliau bandant bendrauti su R. E. bei užklausus dėl benzino pylimo, jis su jais nebendravo ir jokio paaiškinimo nepateikė. Iki šiol išlaidos už benziną įmonės buhalteriniuose dokumentuose nėra apskaitytos, nes kol kas nėra tam pagrindo.

Byloje dėl 2016 m. birželio 14d. pažeidimo surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 t., b. l. 1), raštas dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos (1 t., b. l. 2-3), darbo sutarties kopija (1 t., b. l. 4-5), automobilio panaudos sutarties kopija (1 t., b. l. 6-7), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas dėl darbo priemonės skyrimo (1 t., b. l. 8), PVM sąskaita – faktūra (1 t., b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 16).

Byloje dėl 2016 m. gegužės 29 d. pažeidimo surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 t., b. l. 1), raštas dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos (2 t., b. l. 2-3), darbo sutarties kopija (2 t., b. l. 4-5), automobilio panaudos sutarties kopija (2 t., b. l. 6-7), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas dėl darbo priemonės skyrimo (2 t., b. l. 8), PVM sąskaita – faktūra (2 t., b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (2 t., b. l. 16).

Byloje dėl 2016 m. birželio 23 d. pažeidimo surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (3 t., b. l. 1), raštas dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos (3 t., b. l. 2-3), darbo sutarties kopija (3 t., b. l. 4-5), automobilio panaudos sutarties kopija (3 t., b. l. 6-7), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas dėl darbo priemonės skyrimo (3 t., b. l. 8), PVM sąskaita – faktūra (3 t., b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (3 t., b. l. 16).

Iš byloje esančio 2016 m. gruodžio 21d. susitarimo dėl žalos atlyginimo bei mokėjimo nurodymo matyti, kad R. E. atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą bendrą 296 Eur žalą dėl kuro, įsigyto laikotarpyje nuo 2016-05-29 iki 2016-07-04 „Neste“ kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo asmeninėms reikmėms. (1t., b. l. 37, 38) Iš 2016-06-13 R. E. prašymo matyti, kad jis prašė nuo 2016 m. liepos 1d. atleisti jį iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 127 str. 1d. (1t., b. l. 44). Iš automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties nutraukimo matyti, kad šia sutartimi buvo nutraukta 2015 m. rugsėjo 1d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. E. sudaryta jam priklausančio automobilio panaudos sutartis. (1t., b. l. 45)

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, veika negali būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas. Veika, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Kaip matyti iš administracinių teisės pažeidimų bylose surinktų įrodymų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. E. 2016 m. gegužės 4 d. pradėjo dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų asistentu. R. E. asistento pareigose dirbo iki 2016 m. birželio 30 d. Tarp R. E. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria R. E. priklausantis automobilis VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas naudotis panaudos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 09 07 įsakymas patvirtina, kad R. E. buvo išduota vardinė „Neste“ kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuro įmonės vardu ir įmonės reikmėms pirkimui. Kuras apskaitomas automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas darbo reikalais įmonės reikmėms pagal panaudos sutartį, pasirašytą 2015 09 01. Automobilio VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas kuras – dyzelinas, tuo tarpu PVM sąskaitų faktūrų detalizacijos patvirtina, kad, pasinaudojant R. E. išduota vardine „Neste“ kuro kortele, 2016-05-29, 2016-06-14 ir 2016-06-23 įmonės vardu nupirkta benzino, kurio bendra vertė 81,30 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija paties fakto, jog įsipylęs kuro į jo mamai nuosavybės teise priklausantį automobilį, už jį sumokėjo darbovietės automobiliui skirta vardine kuro kortele, tačiau teigia tai padaręs, nes tarnybinis automobilis buvo sugedęs, o benziną pylėsi į kitą automobilį ir juo važinėjo darbo reikalais. Teismo vertinimu, tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija laikytina neįtikėtina, todėl atmetama, kadangi ji neatitinka byloje surinktų įrodymų. Iš bylose esančios automobilio panaudos sutarties matyti, kad šalys pripažino, jog automobilis yra techniškai tvarkingas, be defektų ir tinkamas eksploatacijai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 09 07 įsakymo matyti, kad R. E. buvo išduota vardinė „Neste“ kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), tik kuro įmonės vardu ir įmonės reikmėms pirkimui bei ja pilamas kuras apskaitomas tik automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas darbo reikalais įmonės reikmėms pagal panaudos sutartį, pasirašytą 2015 09 01. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. parodymų matyti, kad apie tai, kad automobilis būtų buvęs sugedęs ar R. E. darbo reikmėm būtų naudojęs kitą automobilį, A. Ž. nebuvo informavęs ir A. Ž. tokio leidimo R. E. nebuvo davęs. Administracinėn traukiamas asmuo R. E. pripažino, jog jis vadovo nebuvo informavęs apie automobilio VW Passat gedimus ar būtinybę pasinaudoti kitu automobilio ir tam vadovo leidimo nebuvo gavęs. Iš R. E. paaiškinimo matyti, kad jis negalėjo nurodyti kokias konkrečias įmonės jam pavestas darbines funkcijas 2016-05-29, 2016-06-14 ir 2016-06-23 jis atliko. Iš liudytojo A. Ž. parodymų matyti, kad iš degalinės gavus PVM sąskaitas faktūras ir pastebėjus, kad buvo pilta benzino, kai tokiu kuru varomo automobilio įmonėje nėra bei patikrinus įmonėje turimus duomenis bei susirašinėjimą su R. E. dėl darbo užduočių atlikimo, buvo pastebėta, kad apie pusantro mėnesio iki jo atleidimo, jis nebeatliko jokių užduočių. 2016 m. birželio 13d. jis parašė prašymą dėl išėjimo iš darbo ir iki atleidimo įmonėje iš viso nebuvo pasirodęs, ką patvirtina byloje esantis 2016 06 13 R. E. prašymas. Netikėti liudytojo A. Ž. parodymais nėra pagrindo, nes jie patvirtinami byloje surinktais įrodymais, todėl minėto liudytojo parodymai pripažįstami patikimais R. E. kaltės įrodymais. Iš byloje esančio 2016 m. gruodžio 21d. susitarimo dėl žalos atlyginimo bei mokėjimo nurodymo matyti, kad R. E. atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą bendrą 296 Eur (tame tarpe ir 81,30 Eur) žalą dėl kuro, įsigyto laikotarpyje nuo 2016-05-29 iki 2016-07-04 „Neste“ kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo asmeninėms reikmėms. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog R. E. 2016-05-29, 2016-06-14 ir 2016-06-23, pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išduota vardine „Neste“ kuro kortele, įsipylė benzino savo reikmėm ir šiais veiksmais R. E. įvykdė tris smulkiąsias vagystes.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj galiojusio ATPK (negalioja nuo 2017-01-01), įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkte numatyta, kad: „1. Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. 2. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 2) kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) <...>. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.“

R. E. padarė administracinius teisės pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d., jo padarytos veikos buvo kvalifikuotos pagal ATPK 50 straipsnį, kurio sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad ANK 108 straipsnyje nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą R. E. padaryti administraciniai teisės pažeidimai perkvalifikuojami iš ATPK 50 straipsnio į administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 straipsnyje.

R. E. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nebaustas), bei daro išvadą, jog R. E. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijoje – baudos. Kadangi iš byloje esančių rašytinių duomenų bei nukentėjusiojo atstovo paaiškinimo matyti, kad įmonės vadovo reikalavimu R. E. atlygino įmonei padarytą žalą, skirtinų baudų dydis nustatytinas nežymiai viršijant sankcijoje numatytą nuobaudos minimumą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Taigi, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. G. teismui pateiktų prašymo bei sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas matyti, kad advokatui už suteiktas teisines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 250 Eur (100 Eur už pareiškimo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną parengimą ir 150 Eur už atstovavimą administracinio teisės pažeidimo byloje). Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš R. E..

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 666 straipsniu

nutaria:

R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, pripažinti padarius tris administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:

– už 2016-06-14 padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 108 straipsnyje, – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą;

– už 2016-05-29 padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 108 straipsnyje, – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą;

– už 2016-06-23 padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 108 straipsnyje, – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Iš R. E. priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063219584; 16063220541; 16063219857. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.