- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-474/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria byla Nr. 2-1196-368/2010 dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai perduota Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. Š. 2010-07-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2008-10-12 apie 23 val. į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), be jo sutikimo, savavališkai įsiveržė 5 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Aplinkos ministerijos ŠRAAD) darbuotojai, kurie filmavo jo nuosavybę ir atliko gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų kratą, grasino jam. Kadangi tokiais pareigūnų veiksmais buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnyje, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, padarė išvadą, kad ši byla dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo yra teisminga administraciniam teismui. Kadangi byla buvo iškelta bendrosios kompetencijos teisme, todėl teismas CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu perdavė bylą Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas P. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą perduoti Specialiajai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti. Nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog byla yra teisminga administraciniam teismui, kadangi ieškinyje nurodytų subjektų neteisėti veiksmai gali būti kriminalinio pobūdžio. Žala atsirado ne dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, kadangi abejotina, ar nurodyti asmenys vykdė viešąjį administravimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, atsiliepimu į skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas žalą sieja su Aplinkos ministerijos ŠRAAD darbuotojų veiksmais, t. y. tuo, jog pareigūnai 2008-10-12 atlikdami savo pareigas nustatė, kad ieškovas ir kitas asmuo pažeidė aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 24, 25 punktus. Ieškovui ir kitam su juo buvusiam asmeniui buvo surašyti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, paskirtos administracinės nuobaudos, suskaičiuota žala gamtai, kurios pažeidėjai neginčijo ir atlygino žalą. Pagal Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 patvirtintus Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatus – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas yra viešasis juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir tuo remdamiesi atliko reidą, tai yra viešojo administravimo veiksmus, ieškovo atžvilgiu. Todėl teismas teisingai sprendė, jog byla yra teisminga administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiruoju skundu yra ginčijamas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria konstatuota, jog ieškovo P. Š. ieškinys yra teismingas administraciniam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog teismas teisingai nustatė, kad ši byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl pagrįstai, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, bylą pagal šį ieškinį perdavė administraciniam teismui.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia, jog atsakovas Lietuvos valstybė atlygintų jam Aplinkos ministerijos ŠRAAD pareigūnų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad 2008-10-12 apie 23 val. į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), savavališkai įsiveržė 5 Aplinkos ministerijos ŠRAAD darbuotojai, 2 iš jų buvo uniformuoti, kurie filmavo jo nuosavybę ir atliko gyvenamųjų bei negyvenamųjų patalpų kratą, grasino jam, todėl buvo pažeistos ieškovo konstitucinės teisės į būsto, privataus gyvenimo neliečiamybę. Teismas, iškėlęs bylą nustatė, jog ieškovas reikalauja atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl pareigūnų, vykdančių įstatymo priskirtas aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas veiksmų, todėl vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu perdavė ją administraciniam teismui. Ieškovas prašo perduoti Specialiajai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti. Teisėjų kolegija netenkina paminėto apelianto prašymo, kadangi šis klausimas gali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, nes teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ginčo teismingumo.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Taigi šių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, o jų kompetencija bei nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 15 straipsniuose. Šiose įstatymo nuostatose yra nurodyti pagrindiniai nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui.
Kaip žinoma, žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų ir pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., CK 1.138 str. 6 p.). Išimtis iš šios taisyklės yra tuomet, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje, t. y. kuomet ginčo teisiniams santykiams taikytinos ratione materiae yra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Tuomet ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).
Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas reikalavimą kildina iš to, kad Aplinkos ministerijos ŠRAAD darbuotojai, pažeisdami konstitucines teises įsiveržė į jam priklausančias patalpas ir atliko kitus neteisėtus veiksmus. Pagal Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 patvirtintus Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatus jo pagrindinė funkcija – vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Ši kontrolė yra vykdoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu (toliau AAVKĮ). Pagal šį įstatymą aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – specialių valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tai Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias, tokią kontrolę, išskyrus kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje, Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai (AAVKĮ 2 str. 3, 4 p., 6 str. 1 p.). Šių pareigūnų teisės ir pareigos yra numatytos AAVKĮ 12 straipsnyje. Tai reiškia, jog Aplinkos ministerijos ŠRAAD pareigūnai, vykdydami jiems įstatymais priskirtas funkcijas, yra viešojo administravimo subjektai, veikiantys viešojo administravimo srityje.
Kaip matyti iš ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių (ieškinio pagrindo), ieškovas teigia, jog neturtinė žala jam buvo padaryta 2008-10-12 apie 23 val., t. y. tą pačią dieną ir valandą, kai buvo surašytas 2008-10-12 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 565, tų pačių pareigūnų (b. l. 18-19). Nei ieškiniu, nei atskiruoju skundu nėra ginčijama aplinkybė, kad neturtinė žala ieškovui 2008-10-12 buvo padaryta ne šių viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais. Be to, pats ieškovas, atsakovu šioje byloje nurodydamas valstybę, kuriai, jo teigimu, šiame ginče privalo atstovauti Aplinkos apsaugos ministerija, teigia, jog prašomą priteisti žalą jam padarė savivaliaujantys Departamento darbuotojai. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas nėra priskirtinas ikiteisminio tyrimo įstaigoms, todėl atmestini apelianto argumentai dėl CK 6.272 straipsnio nuostatų taikymo.
Minėta, kad Aplinkos ministerijos ŠRAAD, kurio pareigūnų neteisėtų veiksmų pagrindu, ieškovo teigimu, jam buvo padaryta ši žala, yra viešojo administravimo subjektas, kuris veikdamas teisės aktais priskirtoje aplinkos apsaugos kontrolės srityje ir vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 str. 4, 8 d.). Dėl to pagrįsta teismo išvada, kad šis reikalavimas yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o ne administraciniam teismui, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, ieškovo P. Š. atskirasis skundas netenkinamas (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.