Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. Š., N. K. ir VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji iki jos motinos L. Š. mirties gyveno ir šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad motina mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties laukėsi, mokėti mokesčių neturėjo už ką, tačiau bute tvarkėsi. Bute gyveno ir mamos mirties metu. Po motinos mirties naudojosi bute esančiais mamai priklaususias baldais, buitine technika. Po motinos mirties, praėjus mėnesiui, išvyko pagyventi pas pusseserę į Trakus, tačiau vėliau grįžo gyventi į butą.

Liudytoja L. L., Kėdainių r. sav. administracijos Pelėdnagių sen. seniūno pavaduotoja parodė, kad J. iki mirties gyveno su savo mama, šiuo metu ji taip pat gyvena šiame bute. Po mamos mirties ji buvo išvykusi kitur, kada grįžo tiksliai nežino, gal 2010 ar 2011 m. Jai nėra žinoma, ar pareiškėja mirties dieną gyveno su mama jos bute.

Suinteresuotas asmuo N. Š. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (el. b. l. 80-81).

Suinteresuotas asmuo N. K. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (el. b. l. 102). Teismui 2019 m. spalio 28 d. pateiktas N. K. el. raštas, kuriame nurodoma, ji atsisako priimti mamos L. Š. palikimą. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (popierinės bylos b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įstatymas numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad L. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10, 12). Pareiškėja J. R. ir suinteresuoti asmenys N. Š. ir N. K. yra palikėjos vaikai (el. b. l. 9, 10). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po palikėjos L. Š. mirties liko nekilojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. deklaravusi (duomenys neskelbtini), ji sutampa su palikėjos iki mirties buvusia deklaruota gyv. vieta (el. b. l. 14, 15). Kėdainių r. sav. administracijos Pelėdnagių seniūnijos 2019 m. rugsėjo 30 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėja su šeima po mamos mirties ir iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), tvarko reikalus, susijusius su šio buto administravimu ir išlaikymu (el. b. l. 16), šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir daugiabučio namo savininkų bendrijos 2019 m. spalio 2 d. pažyma (nurodoma, kad J. R. po mamos mirties tvarkė ir prižiūrėjo butą). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Gražina Slavinskienė 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu atsisakė iš pareiškėjos priimti pareiškimą palikimui priimti, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas (el. b. l. 18). Su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi VĮ „Turto bankas“, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (el. b. l. 19).

Iš pareiškėjos J. R. pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, taip pat byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja J. R. po palikėjos (jos motinos) L. Š. mirties (duomenys neskelbtini). per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Nustatyta, kad pareiškėja iki jos motinos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), ten ji nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d., buvo deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja patvirtino, kad po motinos mirties ji liko gyveno jos bute (vėliau buvo trumpam išvykusi). Tai, kad pareiškėja po jos motinos mirties gyveno ir šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei moka už jį mokesčius, patvirtina ir byloje esanti seniūnijos bei daugiabučio namo bendrijos pažymos. Be to pareiškėja patvirtino, kad po jos motinos mirties taip pat naudojosi bute esančiais palikėjos baldais, buitine technika. Taigi pareiškėja su palikėjos turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo pagal testamentą tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos valstybei priteistina 5,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos motinos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,51 Eur (penkis eurus 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.