Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1565-716/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
1-1565-716/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22094-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
G. S.
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Valdas Burneikis
Kategorijos
  • 1.2.5.4.2Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1565-716/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22094-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai,kaltinamajai G. S.,kaltinamosios gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,nukentėjusiajai V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2017 m. gegužės 7 d. apie 19.30 val., namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilių girtumas), paėmusi nuo lauke stovėjusio stalo virtuvinį peilį ir laikydama jį rankoje bei sakydama, kad nužudys, grasino nužudyti V. B., tokiu būdu sudarydama nukentėjusiajai V. B. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

G. S. teisme parodė, kad buvo namuose, po to išėjo į lauką. Jos vaikinas liko namie. Prie stalo lauke sėdėjo V., J. ir J.. Susipykusi su vaikinu ji atėjo ir atsisėdo pas jas. Pradėjo ginčytis. Visko nepamena, bet nieko nenužudė, nieko nesužalojo. Lyg tai J. sakė, kad ji dažnai pykstasi su savo vaikinu, todėl sakė netriukšmauti. Nepamena, kad rankose laikytų peilį, kad grąsintų, bet pripažįsta, kad galėjo taip būti.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji V. B. apklausta tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 7 d. kartu su sese J. B. atvažiavo aplankyti motiną J. B., kuri gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šalia namo esančiame priestate atskirai gyvena jų su J. pusbrolis A. B. kartu su savo sugyventine G. S.. Abudu jie niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. 2017 m. gegužės 7 d. apie 19.30 val., ji sėdėjo prie stalo, kuris yra lauke prie namo su motina J. ir seserimi J.. Pribėgo G., kuri šaukėsi pagalbos. G. veidas buvo kruvinas, lūpos ir nosies srityje matėsi kraujas, patinimas. G. paaiškino, kad sugyventinis neleidžia jos į namus. Paklausus G., kodėl jos veidas kruvinas ir ji purvina, G. atsakė, kad pati susižalojo. G. buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, vos stovėjo ant kojų, griuvinėjo, sunkiai kalbėjo. Jos padėjo G. atsikelti, padėjo nusivalyti, išsiprausti, vėliau pasodino prie stalo, pavaišino maistu. Bendraujant J. pasiūlė G. susirinkti daiktus ir išvažiuoti pas save gyventi, kadangi tarp G. ir A. vyksta nuolatiniai konfliktai. Į pasiūlymą G. sureagavo neadekvačiai, pradėjo rėkti, kad niekur nevažiuos, kad myli A. ir jokių konfliktų tarp jų nebūna, apkeikė J. necenzūriniais žodžiais. Ji užstojo seserį, paprašė, kad G. nusiramintų. Tuo metu G. atsistojo, pasiėmė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir priėjus prie jos pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu. G. grasino, kad nužudys ją, jeigu neleis gyventi kartu su A.. Kadangi G. buvo stipriai neblaivi, ji ją pastūmė, po to atėmė peilį. G. neapsiramino, nubėgo ir paėmė kirvį. Kirviu pradėjo daužyti priestato, kuriame buvo užsidaręs A., langus. Nusiraminus, G. voliojosi ant žemės, kaltino visus nebūtais dalykais. G. piktnaudžiauja alkoholiu ir dažnai būna neprognozuojama. Ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, patyrė stresą, jai padaryta žala (b. l. 18-19).

Liudytoja J. B. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 7 d. kartu su seserimi V. B. atvažiavo pas savo mamą J. B. į svečius adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtame name motina gyvena kartu su savo seserimi T.. Šalia namo priestate gyvena A. B. kartu su savo sugyventine G. S.. Jiedu niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, nuolatos konflikuoja. Apie 19.30 val. jai su šeimos nariais sėdint prie stalo, atbėgo G., buvo išsipurvinusi, veidas kruvinas. G. paprašė pagalbos, paaiškino, kad A. neleidžia jos į vidų, užsirakinęs viduje. G. buvo neblaivi, vos pastovėjo ant kojų, kalbėjo nerišliai, koordinacija sutrikusi. Ji su seserimi padėjo G. atsistoti, nusiprausti veidą, po to pasodino prie stalo, pamaitino. Bendraujant su G., ji pasiūlė jai išsikraustyti, kad vengtų konfliktų su A.. Po pasiūlymo G. apšaukė ją necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad niekur neišvažiuos. V. norėjo ją apginti, įsiterpė į judviejų pokalbį. G. staiga pašoko, paėmė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir priėjo prie V.. Priėjusi, pradėjo V. grasinti, kad su ja susidoros. V. nestipriai pastūmė G. ir atėmė iš jos peilį. Tačiau G. nenusiramino ir ir nubėgo į malkinę, iš kurios paėmė kirvį, su kuriuo pradėjo daužyti priestato, kuriame tuo metu buvo užsirakinęs A., langą ir jį sudaužė. Buvo iškviesta policija. G. lyg nusiramino, bet pradėjo voliotis ant žemės, kalbėjo apie nebūtus dalykus. A. po to paaiškino, kad G., būdama neblaivi, sukėlė žodinį konfliktą, ir jis užrakino priestato duris, neįleido jos į vidų. G. bandė į vidų patekti pro atvirą langą, tačiau A. ją pastūmė ir G. nugriuvo ant žemės. Nugriuvusi, ant žemės voliojosi ir rėkė. Iš A. žodžių, jis fizinio smurto prieš G. nenaudojo. Ji asmeniškai to nematė. Ji labai pergyvena dėl sesers, V. sveikatos ir gyvybės, kadangi G. yra neprognozuojama. Įvykio metu pati nenukentėjo (b. l. 22-23).

Liudytoja J. B. tyrimo metu parodė kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namas priklauso jai ir jos seserims - T. B. ir K. B.. Jos sesers sūnus A. B. prie namo pasistatęs priestatą, kuriame gyvena kartu su sugyventine G. S.. Nei G., nei A. niekur nedirba, abu išgerentys. 2017 m. gegužės 7 d. pas ją atvažiavo dukterys J. B. ir V. B.. Vakare, apie 19.30 - 20.00 val., joms trims sėdint prie stalo, esančio šalia namo, iš priestato pusės visa purvina, kruvinu veidu priėjo G., prašydama pagalbos. G. paaiškino, kad A. neįsileidžia jos į būstą. Ji su dukterimis padėjo G. apsiprausti, pasisodino prie stalo, prie kurio bendravo, valgė, šiek tiek išgėrė šampano. Kaip tiksliai prasidėjo konfliktas tarp V. ir G., nepamena. Ji pamena tą momentą, kai G. pagriebė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir jį rankose laikydama pasakė, kad susidoros su V.. V. tuo momentu stūmtelėjo G. ir atėmė iš jos peilį. G. buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Po kažkiek laiko, G. vėl nuėjo prie namo priestato, kuriame buvo A., paprašė, kad įleistų, bet A. jos neįsileido. Tada G. nuėjo į malkinę, pasiėmė kirvį ir su juo priėjo prie namo priestato. Jai pasirodė, kad G. nori kirvį įmesti į priestato vidų. G. kirviu sudaužė priestato langą, kapojo lango palangę. G. sudaužė vieną langą, ketino sudaužyti ir likusius, bet V. G. stumtelėjo ir ši nukrito ant žemės. Tuomet ji paėmė kirvį ir jį paslepė už malkinės. Po to G. apsiverkė, pradėjo toliau bartis su V.. G. taip pat pasakė, kad tas, kuris iškvies policiją, mirs. V. iš jos telefono paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Maždaug po 30 min. atvyko policijos ekipažas ir GMP. Policijos pareigūnai išsivežė G. ir A.. Nei ji, nei jos dukros įvykio metu fiziškai nenukentėjo. Tai nebe pirmas kartas, kai G. taip pasielgė, būdama neblaivi jiems grasino. Ji dėl išdaužto lango pretenzijų neturės, jokio civilinio ieškinio nereikš (b. l. 25-16).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta - dalinai aptverta namo teritorija, esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtoje vietoje, namas yra vienas, šalia kitų gyvenamųjų namų nėra. Namo teritorija neapšviesta šviesomis, dėl to teritorija buvo apžiūrėta pasinaudojant žibintu. Namo teritorijoje yra gyvenamojo namo pastatas, atvira malkinė, pavėsinė. Pavėsinėje, kuri nėra uždara, ant stalo yra virtuvinis peilis su juoda rankena. Priestate, lango stiklas yra išdaužtas, stiklo šukės mėtosi ant žemės šalia lango. Priešais priestato esančioje malkinėje, ant malkų rastas padėtas kirvis. Apžiūros metu paimtas peilis, kuris supakuotas į plastikinį maišą (b. l. 8-12).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas peilis, kurio bendras ilgis yra 32,3 cm, peilis yra vienašmenis, geležtės ilgis nuo smaigalio iki kaklelio briaunos yra 21 cm, ant geležtės yra užrašas "Koch Messer", geležtė sidabrinės spalvos, peilio rankena yra juodos spalvos, plastikinė, 13,5 cm. ilgio, rankena sutvirtinta trimis kniedėmis (b. l. 13-14).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017-05-07 d. 21.06 val. G. S. buvo nustatytas 2,74 ‰ girtumo laipsnis (b. l. 29).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad G. S. grasino nužudyti V. B. ir ši turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. G. S. teisme kaltę pripažino, tiksliai aplinkybių neprisiminė dėl girtumo. Tarpusavyje atitinkančių nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų pagrindu teismas nustatė, kad G. S. paėmusi ir laikydama rankose peilį grasino nužudyti V. B.. Būtent peilio turėjimas ir išsakytos kaltinamosios frazės, jos būsena įvykio metu buvo pagrindas V. B. manyti, kad jai gresia realus pavojus ir grasinimų įvykdymas, dėl ko nukentėjusioji patyrė realų išgąstį ir stresą. Minėti teismo duomenys pakankami G. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltei pagrįsti. Įvertinus duomenų visumą teismas pripažįsta, kad G. S. veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi teisme. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką G. S. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas tiek pačios kaltinamosios, tiek teismo vertinimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui

Pagrindo atleisti G. S. nuo atsakomybės nenustatyta. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, G. S. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę. G. S. veikdama tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, ji neteista, tačiau bausta administracine tvarka, pažeidimus daro būdama neblaivi, yra nedirbantis ir neturi pragyvenimo šaltinio, netekėjusi, bet gyvena su draugu. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį teismas G. S. skiria švelniausią sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę.

Kaltinamajai tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamoji G. S. tyrimo metu buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., todėl šis laikas įskaitomas į bausmę.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui (viso 90 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu G. S. paskirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui (viso 60 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. kaip atliktas 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas