Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-373/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
1-56-373/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Kaltinamasis
R. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-56-373/2019
Teisminių procesų Nr. 1-01-1-43729-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,sekretoriaujant Rasai Fedinienei,dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei,kaltinamajam R. Č.,gynėjui advokatui D. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. 2018-09-09, apie 20.14 val. kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio (alkoholio matuokliu nustatytas 2,64 promilių neblaivumas), vairavo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis R. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018-09-08 važiavo iš Rusijos, įvažiavęs į Latviją gėrė alkoholinį kokteilį. 2018-09-09 ryte apie 4.30 val. išgėrė alaus 4,5 procento stiprumo ir apie 19 val. išvažiavo į Lietuvą. Apie 20.14 val. prieš Uteną pamatė tolumoje traktorių, stabdė ir mašina apvirto. Pripažįsta, kad vairavo būdamas vartojęs alkoholio, bet abejoja alkotesterio parodymais, nes mano, kad negalėjo būti toks didelis girtumas.

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas S. K., policijos pareigūnas, parodė, kad į areštinę buvo pristatytas kaltinamasis, kuriam iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, atrodė neblaivus.

Liudytojas P. Š., kurio parodymai buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2018-09-09 apie 20.00 val. važiavo į Uteną ir matė apvirtusį vilkiką. Nuo vilkiko vairuotojo sklido alkoholio kvapas, atrodė neorientuotas, nesigaudė aplinkoje. Vairuotojas sakė, kad sprogo vilkiko rato padanga, tačiau apžiūrėjęs nerado sprogusios padangos (b.l. 42).

Liudytojas V. S., kurio parodymai buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad, kaip policijos pareigūnas, buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą. Nuo vairuotojo R. Č. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nerišliai, atrodė neblaivus. Paklausus ar jis yra vartojęs alkoholio, vairuotojas sakė, kad gėrė prieš parą ir nespėjo išsiblaivyti (b.l. 47- 48).

Ekspertas R. L., pateikęs informaciją apie galimą alkoholio kiekį R. Č. kraujyje (b.l.100) parodė, kad jo žiniomis alkotesteris sukalibruotas taip, jog jo rodomas rezultatas būna artimas alkoholio koncentracijai kraujyje, promilės ne būtinai turi sutapti, nes skirtingos terpės, bet reikšmės artimos. Jis galimą alkoholio koncentraciją R. Č. kraujyje skaičiavo atsižvelgdamas į tai, kad žmogaus organizmas per valandą suskaido nuo 0,1 iki 0,25 promilių alkoholio, t.y. per valandą tiek alkoholio pasišalina iš organizmo. Pagal R. Č. parodymus apie jo suvartotą alkoholio kiekį ir vartojimo laiką, jis sulaikymo momentu turėjo būti visiškai blaivus. Jis neturėjo duomenų apie R. Č. sveikatą, tačiau alkoholio skaidymo nuo 0,1-0,25 promilių per valandą intervalas būdingas visiems aktyviems ir gebantiems vairuoti asmenims.

Specialistė A. K., atlikusi R. Č. medicininę apžiūrą girtumui nustatyti (b.l.97), parodė, kad kaltinamajam nustatė požymius, būdingus girtam žmogui, nes jis eidamas svyravo, buvo stebimas galūnių, liežuvio, vokų tremoras, buvo uždaras, sąmoningas, orientuotas, dėmesys išsiblaškęs, jautėsi alkoholio kvapas. Išvadą parašė remdamasi alkotesterio parodymais.

R. Č. 2018-09-09, 20.33 val. alkoholio matuokliu, kurio patikra galiojo iki 2018-09-23, nustatytas 2,64 promilių girtumas (b.l. 77, 79).

2018-09-09, 21.00 atlikus R. Č. medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti, konstatuota vidutinė alkoholio intoksikacija (b.l. 97).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktos informacijos matyti, kad R. Č. dėl jo nurodyto suvartoto alkoholio kiekio laikotarpiu nuo 2018-09-08, 16 val. iki 2018-09-09, 4.30 val., iš organizmo turėjo pasišalinti 1,25 – 3,13 prom. alkoholio ir 2018-09-09, 4.30 val. jo kraujyje galėjo būti 0,00 – 0,48 prom. alkoholio. Jam 2018-09-09, 4.30 val. suvartojus 0,75 l. 4,5 laipsnių stiprumo alaus, alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti 0,41- 0,89 prom. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje daugiausiai per 9 val. turėjo būti suskaidyta, todėl 2018-09-09 20.33 val. turėjo būti lygi nuliui (b.l. 100).

Alkotesterio, kuriuo buvo matuojamas kaltinamojo girtumas, naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad prietaisas rodo asmens alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (b.l.83).

VšĮ EMPREKIS duomenimis krovininio automobilio (duomenys neskelbtini)460 XF105.460 FAR 6x2 vidutinė kaina Lietuvoje – 31600 EUR (b.l. 36).

VĮ „Regitra duomenimis vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „RSH“ (b.l. 35).

Kaltinamasis pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas vartojęs alkoholio, bet mano, kad pagal jo suvartotą alkoholio kiekį ir praėjusį laiko tarpą iki vairavimo, jo organizme negalėjo būti tokia didelė alkoholio koncentracija. R. Č. atsisakė duoti kraujo laboratoriniam tyrimui, todėl alkoholio koncentracija jo kraujyje šiuo būdu nenustatyta.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsiranda tam, kas vairavo kelių transporto priemonę <...> būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018) tokia įstatymo formuluotė nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai reiškia, kad visos byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatomos duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1- 4 dalyse nurodytus reikalavimus (įrodymais). Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės) patvirtintos LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) reglamentuoja kitus girtumo nustatymo būdus. Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punktas numato neblaivumo nustatymą, kai tai daroma metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai.

R. Č. buvo tikrinamas alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (b.l.77), kuriam atlikta metrologinė patikra (b.l.79). Policijos pareigūnų veiksmai 2018-09-09 tikrinant R. Č. blaivumą buvo atliekami nepažeidžiant Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkte nurodytų reikalavimų, todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo.

R. Č. alkotesteriu nustatytas sunkus, 2,64 promilių, girtumas. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus eksperto R. L., specialistės A. K. paaiškinimus, liudytojų parodymus, medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti duomenis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktą informaciją apie alkoholio pasišalinimą iš kaltinamojo organizmo, alkotesterio naudojimo instrukcijos duomenis apie tai, kad prietaisas rodo asmens alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis, kitą bylos medžiagą, nėra abejonių, kad kaltinamojo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilių alkoholio.

Jo veika vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilių alkoholio, sudaro BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Jis nusikalto būdamas neteistas, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, nusikaltimo padarymo metu dirbo.

R. Č., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis), kurios dydis atsižvelgiant į iš esmės teigiamus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo šios bausmės už nesunkų nusikaltimą vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).

Įvertinus R. Č. skirtinos baudos dydį, tai, kad jis nedirba, nustatytinas vienerių metų 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių skyrimo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio, važiavo keliu, kuriame eismas pakankamai judrus, sukėlė eismo įvykį ir tuo kėlė didelį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytinas atitinkantis šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį.

Taip pat kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Jis, būdamas neblaivus, vairavo UAB „RSH“ priklausantį vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. Č. šią transporto priemonę vairavo atlikdamas darbines pareigas. Byloje nenustatyta, kad jo darbdavys žinojo ar turėjo pagrindo tikėtis, jog jis vilkiką vairuos, būdamas neblaivus. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant konfiskuojamas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas, ši transporto priemonė nekonfiskuotina. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vilkiko DAF vidutinė kaina Lietuvoje – 31600,00 EUR.

Sprendžiant dėl iš kaltinamojo konfiskuotinos valstybės naudai automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos būtina atsižvelgti į konstitucinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018, 2K-262-489/2017) pažymėta, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas neteistas, dirbantis, turi dvi galiojančias nuobaudas už nežymų greičio viršijimą. Jis vairuotos transporto priemonės nebeturės galimybės panaudoti nusikalstamais tikslais. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo. Jam už padarytą veiką taikoma ne tik bausmė, bet ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad visos vilkiko vertės konfiskavimas būtų neproporcinga bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams prieštaraujanti priemonė. Kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti konfiskuojant ne visą vilkiko vertę, o dalį jo vertės – 7000 EUR.

Kardomoji priemonė

R. Č. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti 90 MGL (4500 EUR) dydžio baudą.

Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2018-09-09 iki 2018-09-10, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirti 88 MGL (4400 EUR) dydžio baudą, kurią jis per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti R. Č. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš R. Č. 7000,00 eurų valstybės naudai.

R. Č. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Laima Dumskienė