- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- e2-3259-940/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01020-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- F. Č., M. Č.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms I. M., M. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams F. Č., M. Č., dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo laikinai apriboti tėvų valdžią F. Č. ir M. Č., jų nepilnamečio sūnaus D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš F. Č. išlaikymą sūnui po 150,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeisti iš M. Č. priteistą išlaikymą po 58,00 Eur ir padidinti jį iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovės paaiškino, kad nepilnametis D. iš atsakovės šeimos buvo paimtas dėl itin traumuojančios aplinkos.
F. Č. turi tinkamas gyvenimo sąlygas, yra dirbanti, bendradarbiauja su socialine darbuotoja, rūpinasi savo sūnumi R., tačiau tarpusavio santykiai su sūnumi D. yra įtempti. Bendravimas su motina vaikui kelia neigiamas emocijas ir išgyvenimus, dėl galimai šeimoje buvusio psichologinio ir fizinio smurto, kas neigiamai atsiliepia jo psichologinei būsenai, sveikatai, mokslo rezultatams. Vaikas nuosekliai išsako norą likti gyventi su močiute, kur jaučiasi saugus. Užsiminus apie galimybę grįžti gyventi pas mamą išsako suicidines mintis, bijo, kad jam grįžus gyventi pas mamą, jo atžvilgiu gali būti smurtaujama.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė nevengia kaltinti vaiko dėl šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamasis yra R. R. (atsakovės draugas, kito sūnaus tėvas), nors ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal pačios atsakovės pareiškimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.
Nors atsakovė vykdo socialinio darbuotojo rekomendacijos, lanko tėvystės įgūdžių grupes, tačiau kyla klausimas ar ji įstengė, kaip asmenybė iš esmės pasikeisti. Šiuo atveju taikytų priemonių intensyvumas bei trukmė yra akivaizdžiai nepakankamos tam, kad atsakovė būtų galėjusi įgyti lig šiolei neturėtų socialinių įgūdžių, arba jų įgyti pakankamai, kad sūnus vėl norėtų gyventi su ja.
Atsakovas M. Č. teikia sūnui išlaikymą, su juo bendrauja telefonu, ryšys nėra nutrūkęs, tačiau šiuo metu neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, kurios pilnai atitiktų nepilnamečio D. poreikius.
Atsakovai šiuo metu nėra pasirengę sudaryti saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų savo nepilnamečiui sūnui D. augti su vienu iš tėvų, todėl prašo teismo laikinai apriboti tėvų valdžią F. Č. ir M. Č. jų nepilnamečio sūnaus D. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Atsakovas M. Č. su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad norėtų auginti sūnų, tačiau neturi tam buitinių sąlygų. Šiuo metu nedirba. Stengiasi pagal galimybes bendrauti su vaiku, palaikyti ryšį. Sutinka mokėti ir šiuo metu teikia didesnį – 150 Eur dydžio, išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovė F. Č. su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu berniukui yra saugu grįžti gyventi į šeimą. Nori, kad sūnus gyventų su ja. Pripažįstą, kad anksčiau netinkami elgėsi savo sūnaus atžvilgiu, tačiau situacija yra iš esmė pasikeitusi. Su draugu R. R. išskyrė ir kartu nebegyvena. Mano, kad sūnui nėra sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos pas globėją ir vaikas yra netinkamai auklėjamas, todėl nesutinka, kad būtų jai laikinai apribota motinos valdžia.
Tarp jos ir sūnaus kyla konfliktai, nes ji (atsakovė) nori, kad sūnus daugiau mokytųsi, gal būt yra griežtesnė ir reiklesnė nei globėja.
Dirba, gauna pastovias pajamas – apie 500 Eur, taip pat 30 Eur išmoką už vaiką iš Socialinės paramos skyriaus. 150 Eur išlaikymą teikia sūnui R. vaiko tėvas R. R.. Visos pajamos per mėnesį yra apie 680 Eur. Už buto nuomą moka 60 Eur ir apie 140 Eur sudaro mokesčiai už elektrą, vandenį šildymą ir kt. Sumokėjus mokesčius pragyvenimui jai ir sūnui lieka apie 480 Eur. Dėl to pagal gaunamas pajamas, galėtų sūnui D. Č. teikti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo laikinai riboti motinos valdžią jos atstovaujamajai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Byloje nustatyta, kad D. Č. yra atsakovų sūnus. F. Č. turi dar vieną sūnų R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovės šeima nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą.
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariate 2017-02-03 buvo gauta informacija dėl smurto artimoje aplinkoje panaudojimo prieš mažametį vaiką D. Č.. „Liteko“ duomenimis dėl šio įvykio Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. R. (atsakovės sūnaus R. tėvas) kaltinamas fizinio skausmo D. Č. sukėlimu.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-15 įsakymu Nr. A-102 nepilnamečiui D. Č. nustatyta laikinoji globa ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja G. B..
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-24 įsakymu Nr. A-154 F. Č. šeima įrašyta į Panevėžio miesto socialinės rizikos šeimų apskaitą, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.
Nuo 2017 m. vasario mėnesio atsakovei F. Č. yra teikiamos socialinės paslaugos Panevėžio socialinių paslaugų centre.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovė iki 2014 metų gyveno (duomenys neskelbtini), tuomet dažnai vartojo alkoholį, nesirūpino sūnumi D., galimai prieš jį naudojo fizinį smurtą, dėl ko Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-02 įsakymu Nr. A-304 nepilnamečiui D. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini). Nepilnametį D. laikinosios globos metu lankė tėtis M. Č.. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-04 įsakymu Nr. A-1042 laikinoji globa buvo panaikinta, nepilnametis perduotas tėvo M. Č. priežiūrai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp atsakovų dėl F. Č. kaltės. Nepilnamečio D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, iš F. Č. priteistas išlaikymas sūnui D. po 87,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi nepilnamečio D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o M. Č. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui po 58,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Liudytojos D. A. teigimu D. pats kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių, nes bijojo mamos sugyventinio. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės namuose buitinės sąlygos yra geros, ji tinkamai rūpinasi savo sūnumi R.. Liudytoja R. A. patvirtino, kad atsakovė taiko visas rekomendacijas, naudojasi socialinėmis paslaugomis. Atsakovė nevartoja alkoholio, tinkamai ugdo mažametį sūnų R.. Per tą laiką, kai buvo teikiamos socialinės paslaugos atsakovė labai pasikeitė, patobulėjo. Ji padarė didelę pažangą, sustiprėjo jos motinos įgūdžiai.
Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė F. Č. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai. D. Č. diagnozuoti emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje; specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai.
(duomenys neskelbtini) gimnazija nepilnametį D. Č. charakterizuoja iš esmės teigiamai. Pamokas lanko gerai, praleistos pamokos yra pateisintos dėl ligos ar kitų aplinkybių. Pažangumas yra patenkinamas, turi neigiamą matematikos dalyko vertinimą. Berniukas lanko pailgintą dienos grupę, mopedų-kartingų būrelį. Nepilnamečiui teikiama psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. Berniukas buvo vertintas Panevėžio rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, jam nustatytas kompleksinis sutrikimas - specifiniai mokymosi (rašymo) bei dėmesio sutrikimai, rekomenduota pritaikyti palengvintas kalbų srities programas. Vertinimo metu pastebėta, kad nepilnametis yra lėtesnio mąstymo ir jam reikalinga daugiau laiko užduotims atlikti.
Atsakovė domisi sūnaus ugdymo procesu, bendrauja su vaiku telefonu, nuvyksta jį aplankyti pas laikinąją globėją.
Atsakovas gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra tik 14 kv. m., be patogumų, buities ir gyvenimo sąlygos skurdžios, trūksta švaros ir tvarkos. M. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su sūnumi D. dažniausiai bendrauja telefonu, pagal galimybes aplanko, siunčia globėjai po 150,00 Eur kas mėnesį sūnaus išlaikymui, šiuo metu neturi sąlygų auginti sūnaus ir neprieštarauja dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tarp vaiko ir jo tėvų nėra artimo ryšio. Berniukas išreiškia aiškų norą gyventi su močiute, nes bijo pas mamą grįžti, jaučiasi nesaugus. Teismas neturi pagrindo nesiremti psichologės A. K., kuri teikia psichologines konsultacijas D. Č., nuomone išdėstyta raštu. Vaikas taip pat nurodo, kad norėtų gyventi su mama ir broliu, bet jei jie gyventų kaime ir be mamos draugo R. R.. Pažymėtina, kad tiek psichologei, tiek ieškovo atstovams berniukas išsako tas pačias baimes, kad nesijaučia saugus būdamas su mama, jį gąsdina mamos elgesys, bijo šeimoje vėl patirti smurtą, mama priekaištauja dėl iškeltos baudžiamosios bylos R. R.. Bylos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad berniukas iš šeimos buvo paimtas (svarbu pažymėti, kad ne pirmą kartą) dėl itin traumuojančios aplinkos.
Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
Tam, kad pokyčiai taptų stabiliais turi praeiti tam tikras laiko tarpas, todėl būtina įsitikinti, kad F. Č. elgesys ir gyvenimo būdas yra negrįžtamai pasikeitę ir ji tinkamai gali rūpintis sūnaus D. auklėjimu, būti jam doro elgesio pavyzdžiu, ir gali užtikrinti saugią aplinką. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė turi nuolatinį darbą, lankė tėvystės įgūdžių kursus, konsultacijas, neatsisako specialistų, socialinių darbuotojų pagalbos, domisi sūnaus D. emocine būkle, sveikata, mokslo rezultatais, tačiau konstatuoti, kad situacija iš esmės yra pasikeitusi ir stabili, šiai dienai byloje įrodymų nepakanka (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Teismas daro išvadą, kad atsakovė rodo pastangas vykdyti motinos pareigas, bet šiuo metu dar nėra pilnai pasirengusi sudaryti saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai rūpintis savo sūnumi D.. Atsakovei sudėtinga ramiai ir konstruktyviai spręsti iškilusias šeimoje problemas, konfliktus, ieškoti kompromisų dėl vaiko auklėjimo. Be to, nors atsakovė nurodė, kad šiuo metu gyvena viena ir yra išsiskyrusi su R. R., tačiau kartu pažymi, kad norėtų, jog jis sugrįžtų ir sutiktų su juo susitaikyti, nes myli. Nurodo, kad jei sūnus D. būtų jai grąžintas, tada nebebendrautų su R. R., bet tuo pačiu pažymi, kad paskutiniu metu jos ir R. R. santykiai yra geresni, stiprėja jos sūnaus R. ir jo tėvo R. R. ryšys ir tuo ji labai džiaugiasi. Pažymėtina, įvertinant ir tą aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, jog D. Č. būtent ir sukelia nesaugumo jausmą šeimoje galimai patirtas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas, baimė, kad gali vėl tekti gyventi kartu su R. R., kuris yra kaltinamas fizinio skausmo D. Č. sukėlimu.
Atsakovas nors ir palaiko ryšį su sūnumi, teikia išlaikymą, tačiau taip pat nededa pakankamai pastangų, kad susikurtų tokias gyvenamo sąlygas, kurios yra būtinos vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.).
Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovai iki šiol netinkamai vykdė savo, kaip tėvų pareigas nepilnamečiui vaikui D. Č. – jo neauklėjo, nesudarė sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Nors šioje byloje yra neginčijamų įrodymų, kad atsakovai su sūnumi bendrauja, tėvų ir sūnaus santykiai nėra nutrūkę, pagal galimybes jį lanko, skambina. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad padėtis dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo negali pasikeisti. Bylos duomenų analizė, liudytojų nurodytos aplinkybės, teismui leidžia tikėti, kad pritaikius prevencinę priemonę, t.y. laikinai apribojus tėvų valdžią, atsakovai galbūt labiau stengsis pasikeisti ir susigrąžinti sūnų į šeimą. Teismas mano, kad tikslinga susidariusioje situacijoje taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą abiem tėvams.
CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovų laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.
Atsakovams laikinai apribojus motinos ir tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).
CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.).
Atsakovas sutinka ir neginčija prašomo priteisti iš jo nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydžio. Byloje nustatyta, kad jis ir šiuo metu teikia sūnaus išlaikymui 150 Eur. Atsakovas šiuo metu nedirba, turi įgijęs suvirintojo specialybę, duomenų apie kitą atsakovui priklausantį turtą ar pajamas, išlaikytinius, teismas neturi. Esant šioms aplinkybėms, pakeistinas iš M. Č. priteistas išlaikymo dydis (58,00 Eur) priteisiant nepilnamečiui D. Č. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.200 str.).
Atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas - apie 500 Eur, taip pat 30 Eur išmoką už vaiką, 150 Eur išlaikymą teikia sūnui R. vaiko tėvas R. R.. Atsakovės pajamos per mėnesį siekia apie 680 Eur. Registruoto turto savo vardu neturi. Už buto nuomą moka 60 Eur ir apie 140 Eur sudaro mokesčiai už elektrą, vandenį šildymą ir kt. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimus du išlaikytinius, nepilnamečio amžių ir jo poreikius, reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas 120 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. Č., nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.200 str.). Teismas sprendžia, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius, bei yra proporcinga atsakovės turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).
Laikinai apribojus tėvų valdžią, byla dėl nuolatinės globos nustatymo neinicijuojama (CK 3.276 str., 3.255 str., 3.257 str. 6 p.).
Atsakovei F. Č. byloje buvo teikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Atsižvelgiant į atsakovo procesinį elgesį, aplinkybes, kad atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nurodė, kad pats geranoriškai teikia išlaikymą po 150 Eur sūnui, ką patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-03-09 raštas), ieškovo atstovės I. M. paaiškinimai, bylinėjimosi išlaidos iš jo valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 400-409 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovų F. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės F. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti 2011 m. spalio 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5373-837/2011 iš atsakovo M. Č. nepilnamečiui sūnui D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtam vaiko globėjui.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.