Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-06-13 · Administracinė byla Nr. I-339-289/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-13
Bylos Nr.
I-339-289/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Lietuvos Respublikos, Marytė Švažienė, Gražvydas Poškus
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. I-339-289/2008
Procesinio sprendimo kategorija:6.2.1.; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,pirmininkaujant teisėjui Virginijui Stankevičiui,dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Marytei Švažienei ir Gražvydui Poškui,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjui A. B.,dalyvaujant pareiškėjo A. B. atstovei O. B.,dalyvaujant pareiškėjo atstovės O. B. atstovei advokato padėjėjai I. M.,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei D. U.,

nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. B. atstovės O. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2007 m. spalio 16 d. sprendimo Nr.5245 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2346 „Dėl Fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo“ panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo A. B. atstovė O. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2007 m. spalio 16 d. sprendimą Nr.5245 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (9.8)I-2346 „Dėl Fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo“.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė O. B. teismo posėdžio metu prašė panaikinti VSDFV sprendimą, nes jis nėra teisėtas. Nurodė, jog su savo vyru negyveno, buvo išsiskyrę ir ji viena augino vaiką. O. B. teigė, jog alimentų vaiko išlaikymui vyras nemokėjo. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog vyras R. B. yra pripažintas mirusiu ir R. B. mama yra mirusi. Atstovė teismo posėdyje nurodė, jog mirus vyrui liko jo motinos žemė, ir sūnui A. B. priėmus palikimą, jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atstovė teigė, jog R. B. mamos žemė nepriklausė jos buvusiam vyrui R. B..

Atstovės O. B. atstovė advokato padėjėja I. M. nurodė, jog A. B. vardu buvo paduotas skundas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2007 m. spalio 16 d. sprendimo ir VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo. Nurodė, jog VSDFV Šiaulių skyriaus 2007 m. spalio 16 d. sprendimas neteisėtas, kadangi priimant šį sprendimą nebuvo taikytas senaties terminas, nors vėliau šis sprendimas paties VSDFV Šiaulių skyriaus buvo patikslintas, t.y. perskaičiuotos įmokos iki laikotarpio, kol A. B. tėvas R. B. buvo pripažintas mirusiu. Pažymėjo, kad A. B. nesutinka su įmokų apskaičiavimu dėl senaties termino ir delspinigių apskaičiavimo. Atstovė pažymėjo, jog iš VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktų pažymų matosi, kad delspinigiai buvo skaičiuoti už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2004 m. Atstovė advokato padėjėja I. M. pažymėjo, jog savo sprendime VSDFV nurodė, kad dėl priverstinio išieškojimo yra skaičiuojamos įmokos nuo 2001 m. vasario 15 d. iki 2004 m. birželio 3 d., todėl šie nenurodyti tokios apimties delspinigiai priverstinai išieškomi. Dėl išdėstytų reikalavimų prašė skundą tenkinti ir panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2007 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 5245 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (9.8)I-2346 kaip neteisėtus.

Atsiliepimas

Atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus atstovė D. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog R. B. įmonė įregistruota 1997 metais. Pažymėjo, jog nuo šios įmonės įregistravimo įmonės savininkas įmokų nemokėjo, todėl kaip individualios įmonės savininkui jam kas ketvirtį buvo skaičiuojamos įmokos. Atsakovo atstovė nurodė, jog mokėtina suma, sumokant dalį įmokų, buvo mažinama, o delspinigiai buvo priskaičiuoti nuo pat pradžių – nuo 1997 metų. Nurodė, jog tuo metu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas delspinigiai buvo skaičiuojami netaikant termino kol bus sumokėtos įmokos. Atstovė nurodė, jog nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja delspinigių skaičiavimo tvarka. Pažymėjo, jog nuo šios datos delspinigiai buvo skaičiuojami 180 dienų. VSDFV Šiaulių skyriaus atstovė pažymėjo, jog R. B. įmonei nebuvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas. Ji pažymėjo, jog jei įmonei būtų suteiktas likviduojamos įmonės statusas, tai delspinigiai būtų skaičiuojami vieną kartą 180 dienų ir jų skaičiavimas po to būtų sustabdytas ir nutrauktas, tačiau, kadangi įmonė buvo kaip veikianti, kiekvieną ketvirtį delspinigiai skaičiuojami 180 dienų, esant naujam priskaitymui, naujai sumai nuo tos sumos vėl skaičiuojama 180 dienų. Atstovė nurodė, jog tiek įmokoms, tiek delspinigiams nebuvo taikomas 5 metų senaties terminas. Atstovė D. U. pabrėžė, jog šitas įmokų išieškojimo ir delspinigių senaties terminas taikomas įvykiams atsiradus po 2005 m. sausio 1 d., todėl iki tol priskaičiuotoms įmokoms ir delspinigiams senaties terminas negalėjo būti taikomas. Atstovė nurodė, jog pagal LR civilinio kodekso 5.52 str. palikimo priėmėjas atsako visu savo, ne tik paveldėtu, turtu už palikėjo skolas nepriklausomai nuo to ar jis žinojo apie šitas skolas, ar ne. Atsakovo atstovė nurodė, jog R. B. sūnus A. B., priėmęs palikimą, privalo atsakyti už palikėjo skolas ir priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog VSDFV pati sumažino šitą sumą todėl, kad buvo atiduotas sprendimas vykdyti antstoliams dėl 6859 Lt sumos, tačiau, įvertinus ir gavus visus dokumentus apie tai, 2004 m. gegužės 4 d. R. B. buvo paskelbtas nežinia kur esančiu, po to, praėjus tam tikram laikui – mirusiu. Atstovė pažymėjo, kad sumažėjo išieškoma suma, kuria buvo patikslintas VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas ir sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliams dėl 3640,12 litų sumos (2862,12 Lt įmokų ir 778 Lt delspinigių). Pažymėjo, jog iki šios dienos ši suma nėra išieškota, tik minėtai žemei yra uždėtas areštas. Atstovė paaiškino, jog 778 Lt delspinigiai yra paskaičiuoti už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2004 metų, įmokos yra priskaičiuotos taip pat nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. – 181 Lt 50 ct, 1998 m. buvo 190 Lt, 1999 m. – 1008 Lt, 2000 m. – 200 Lt, o 2005 m. – 932 Lt. Atstovė D. U. nurodė, jog už laikotarpį nuo 1997 m. įsiskolinimas yra padengtas ir išeina, jog lieka skola nuo 2001 metų, o delspinigiai mokami nuo 1997 metų. Atstovė nurodė, jog įmokos yra dengiamos pagal Valstybinio socialinio draudimo nuostatas, todėl jeigu yra gauta nepilna suma, ja padengiamos įmokos, po to kas lieka – delspinigiams. Atsakovo atstovė nurodė, jog iki 1998 m. gruodžio mėnesio nebuvo jokio pervedimo, todėl susideda bendra suma įmokų ir kas ketvirtį tam tikros sumos prisideda. VSDFV Šiaulių skyriaus atstovė nurodė, jog antstoliai pervedė dalį pinigų, nes buvo parduotas kažkoks R. B. turtas. Atstovė pažymėjo, jog VSDFV Šiaulių skyrius nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei, kadangi tai yra draudėjo pareiga pamačius, kad įmonėje yra tokia situacija, jog yra keltinas bankrotas. Nurodė, jog VSDFV Šiaulių skyrius turi kelis sprendimus grąžintus kaip neradus turto. Atstovė pažymėjo, jog mirus skolininkui nebuvo ruošiami dokumentai dėl skolų pripažinimo beviltiškomis. Atsakovo atstovė teigė, jog tokie dokumentai yra ruošiami, jei nėra palikimo. Pažymėjo, jog VSDFV Šiaulių skyrius atsiėmė vykdomąjį dokumentą, kol nenustatyta ar yra turto, ar nėra. Atsakovo atstovė prašė palikti sprendimą nepakeistu.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, yra gautas atsiliepimas. Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr.17-447) 32 straipsniu, galiojusiu valstybinio socialinio draudimo įmokų R. B. įmonei apskaičiavimo metu, buvo nustatyta, kad apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.171-6295) 169 straipsnio 7 dalimi (įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Atsiliepime nurodoma, jog socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Atsiliepime teigiama, jog suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kadangi pagal VSD įstatymą senaties terminas taikomas tik po 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skoloms, tą patvirtina ir teismų praktika: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr.A18-802/2007 ir nutartis byloje Nr.A14 – 1406/2006, todėl nėra teisinio pagrindo R. B. įmonės skoloms Fondo biudžetui taikyti senaties terminą. Atsiliepime pažymima, jog pagal LR CK 5.52 straipsnį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Nurodė, jog dėl to, kad pareiškėjas apie R. B. įmonės skolas sužinojo jau po palikimo priėmimo, neatleidžia jo nuo turtinės atsakomybės už minėtas įmonės skolas. Prašė pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo atstovės O. B. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo Nr.5245 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka iš R. B. įmonės turto į Fondo biudžetą skolą, ir trečiojo suinteresuoto asmens 2008 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2346 „Dėl fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo“, kuriuo Šiaulių VSDFV sprendimas buvo paliktas galioti. Pažymėtina, jog 2008 m. kovo 6 d. Šiaulių VSDFV, atsižvelgdamas į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 4 d. sprendimą dėl R. B. pripažinimo nežinia kur esančiu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl R. B. pripažinimo mirusiu, patikslino įsiskolinimą. 2008 m. kovo 12 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l.8) nurodoma, jog R. B. įmonės įsiskolinimas VSDFV Šiaulių skyriui sudaro 2862,12 Lt įmokų ir 778 Lt delspinigių, įsiskolinimas buvo apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 15 d. iki 2004 m. birželio 3 d.

Pareiškėjo A. B. skunde nurodoma, jog apie R. B. įmonės skolas A. B. niekada nebuvo informuotas, net ir tuo metu, kuomet jo tėvas R. B. buvo paskelbtas nežinia kur esančiu. A. B. nurodė, jog į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta priimant sprendimą VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina, jog pagal LR CK 5.52 str. įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Taigi nors paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2007 m. balandžio 20 d. buvo išduotas tik žemės sklypui (b.l.17), o R. B. įmonė paveldėjimo teisės byloje nebuvo nurodyta, nuo turtinės atsakomybės už minėtas įmonės skolas pareiškėjas A. B. negali būti atleidžiamas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami individualių įmonių savininkai ir jiems nustatyta tvarka prilyginti asmenys, o už šiuos asmenis įmokos turi būti mokamos nuo įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Individualių įmonių savininkai valstybinio socialinio draudimo įmokas turi mokėti patys (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 6 p., 34 str. 3 d. 1 p.). 1997 metais įregistruotai R. B. individualiai įmonei apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos savanoriškai nebuvo sumokėtos, todėl atsirado pagrindas jas išieškoti.

Pareiškėjo skunde nurodoma, jog jo atžvilgiu turėtų būti taikytinos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos ir R. B. įmonės turimoms valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemokoms turėtų būti taikomas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Teisės norma, kuria grindžiama ši pozicija, yra įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio ,,Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą“ 7 dalyje. Ji nustato, kad ,,Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas.“ Ši teisės norma įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. (Valstybinio socialinio draudimo 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymas Nr.IX-2535).

Pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę jos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir “Valstybės žiniose” paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Minėtame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme, paskelbtame 2004 m. lapkričio 26 d. “Valstybės žiniose”, nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme nenustatyta išimčių dėl 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios mokesčio išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo. Kadangi nei aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato minėtos nuostatos retroaktyvaus taikymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, įtvirtinanti materialinės teisės normą dėl mokesčio išieškojimo senaties termino, laikytina įsigaliojusia nuo 2005 m. sausio 1 d. ir negali būti taikoma retroaktyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A6 – 975/2006).

Nustačius išieškojimo senaties terminą nuo 2005 m. sausio 1 d. negali būti panaikinta iki šios datos galiojusi teisės aktu nustatyta nuostata, kad senaties terminas netaikomas. Priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių tęstinumas ir stabilumas. Todėl penkerių metų senaties terminas turi būti taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d. ir negali būti taikomas santykiams atsiradusiems iki šios datos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A18 – 802/2007).

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, jog „remiantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str., delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip už 180 dienų, tačiau iš patikslinto sprendimo matosi, kad jie taip pat skaičiuojami nuo 2001 m. vasario 15 d. iki 2004 m. birželio 3 d., todėl ir delspinigių paskaičiavimas netaikant LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų yra nepagrįstas ir neteisėtas.“

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintos 2007 m. kovo 28 d. Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos 34 punkte nurodoma, jog tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius paveda atlikti pakartotinį patikrinimą, delspinigiai nuo nesumokėtų ar pavėluotai sumokėtų mokesčių, kurie apskaičiuoti atsižvelgiant į patikrinimo akte aprašytus pažeidimus, turi būti skaičiuojami bendra tvarka, t. y. iki naujojo (pakartotinio) patikrinimo akto surašymo dienos, ir toliau skaičiavimas tęsiamas Mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 2 dalyje nustatyta tvarka, kuri aprašyta Baudų skyrimo ir delspinigių metodikos 32 punkte. Taigi iš esmės analogiška delspinigių skaičiavimo tvarka taikytina ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimo atveju ir neprieštarauja LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. nuostatoms.

Taigi daroma išvada, jog delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai ir teisėtai, R. B. įmonės turimoms valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemokoms 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikytinas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai priėmė 2007 m. spalio 16 d. sprendimą Nr.5245 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir tretysis suinteresuotas asmuo pagrįstai priėmė 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (9.8)I-2346 „Dėl Fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. atstovės O. B. skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2007 m. spalio 16 d. sprendimo Nr.5245 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir VSDFV prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos 2008 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2346 „Dėl Fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus StankevičiusKolegijos teisėjai Marytė ŠvažienėGražvydas Poškus