Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-02-10 · Administracinė byla Nr. eI4-486-872/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
eI4-486-872/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03720-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB “Dainavos elektra”
Atsakovas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI4-486-872/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03720-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Danieliui Urbonui,atsakovės atstovėms A. S., J. M., S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB, Bendrovė) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“; 2) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. lapkričio 12 d. posėdyje Tarybos priimtą nutarimą „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020-10-16 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“ klaidos ištaisymo“; 3) įpareigoti Tarybą iš naujo įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentus dėl reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertės pripažinimo bei atsižvelgiant į apskaitytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertę iš naujo nustatyti viršutines kainų ribas (nekoreguojant viršutinių kainų ribų dedamųjų dėl kurių nėra ginčo); 4) priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš Tarybos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog Taryba 2020 m. spalio 16 d. surašė pažymą Nr. 05E-844 (toliau – ir 2020 m. spalio 16 d. pažyma) ir priėmė 2020 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 16 d. nutarimas). Taryba taip pat minėtu nutarimu įpareigojo Bendrovę per vieną mėnesį nuo nutarimo įsigaliojimo Tarybai pateikti patikslintas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. faktines ilgalaikio turto likutines vertes (RAB) pagal atskirus metus atskirai vidutinei ir žemai įtampai (išskiriant Elektros energijos skirstymo veiklos turto likutinę vertę (RAB) bei patikslintas 2018-2019 faktines nusidėvėjimo sąnaudas (nuo RAB) pagal atskirus metus atskirai elektros energijos skirstymo paslaugai VĮ tinklais ir elektros energijos skirstymo paslaugai ŽĮ tinklais (išskiriant Elektrso energijos skirstymo veiklos turto nusidėvėjimo sąnaudas nuo RAB dalį).

Po Bendrovės pateiktų pastabų Taryba 2020 m. lapkričio 12 d. surašė pažymą Nr. O5E-963 ir priėmė nutarimą „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020-10-16 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“ klaidos ištaisymo“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas), kuriuo buvo ištaisytas skundžiamo 2020 m. spalio 16 d. nutarimo 1 punktas bei atitinkamai pareiškėjai nustatytos skirstymo paslaugos kainos viršutinės ribos 2021 metams: 1) vidutinės įtampos tinklais – 1,058 ct/kWh be PVM; 2) žemos įtampos tinklais – 1,801 ct/kWh be PVM bei skundžiamo 2020 m. spalio 16 d. nutarimo 2 punktas, kuriuo Taryba įpareigojo Bendrovę per vieną mėnesį nuo nutarimo įsigaliojimo Tarybai pateikti: 1) patikslintas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. faktines ilgalaikio turto likutines vertes (RAB) pagal atskirus metus atskirai vidutinei ir žemai įtampai (išskiriant Elektros energijos skirstymo veiklos turto likutinę vertę (RAB); 2) patikslintas 2018–2019 m. faktinės nusidėvėjimo sąnaudas (nuo RAB) pagal atskirus metus atskirai elektros energijos skirstymo paslaugai VĮ tinklais ir elektros energijos skirstymo paslaugai ŽĮ tinklais (išskiriant Elektros energijos skirstymo veiklos turto nusidėvėjimo sąnaudas nuo RAB dalį).

Pareiškėja pateikė Tarybai duomenis apie planuojamas 2021 m. nusidėvėjimo sąnaudas, kurios skaičiuojamos nuo 2 854 590 Eur ir siekia 36 088 Eur VĮ (vidutinės įtampos) tinkluose ir 41 837 Eur ŽĮ (žemos įtampos) tinkluose. Patvirtinus Bendrovės 2019 m. galutines finansines ir reguliuojamos veiklos ataskaitas ši suma buvo patikslinta ir 2019-01-01 dienai sudarė 3 417 556 Eur. Bendrovės ilgalaikio turto vertė 2019-01-01 dienai bendrai sudarė 3 519 511 Eur. Taip pat pažymėjo, jog reguliuojamoje veikloje yra naudojama tik dalis ilgalaikio turto, nes dalis minėto turto nepriskirta reguliuojamai veiklai. Tačiau Taryba tokios licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nepripažino ir nevertino.

Pareiškėja įrodinėja, jog Bendrovė niekuomet nėra atlikusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03E-468 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.4.6 punkte apibrėžiamo turto perkainojimo bei išdėstė argumentus dėl neigiamų ekonominių pasekmių Bendrovei, kurios atsirastų, jei Taryba vertintų, jog Bendrovė yra atlikusi turto perkainojimą. Pareiškėja ne kartą yra išsakiusi atsakovei argumentus dėl Tarybos ydingo požiūrio aiškinant Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintą normą. Tačiau Taryba laikosi pozicijos, jog Bendrovė neva yra atlikusi turto perkainojimą pagal Tarptautinių apskaitos standartų (toliau – ir TAS) arba Verslo apskaitos standartų (toliau – ir VAS) reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, pagrindinis nesutarimas tarp Tarybos ir Bendrovės yra dėl to, kokia verte turėtų būti traktuojamas turtas, kurį Bendrovė įsigijo 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutarties pagrindu. Išvadą apie neva atliktą licencijuojamoje veikloje naudojamo turto perkainojimą Taryba padarė todėl, kad nusprendus didinti Bendrovės įstatinį kapitalą, naujai išleistos Bendrovės akcijos buvo apmokėtos nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, prieš tai atlikus turto vertinimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ir ABĮ). Turto vertinimo pareigą numatė imperatyvi ABĮ 45 straipsnio 5 dalis, todėl jos įvykdymas (apmokant akcijas) negali būti prilyginamas visiškai kitą teisinę prigimtį turinčiai ir kitų teisės aktų reglamentuojamai procedūrai – turto perkainojimui. Turto vertinimą atliko ne pati Bendrovė, o jos naujai išleidžiamas akcijas įsigyjantis kitas juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Turtas, kuriuo buvo apmokėtos naujai išleistos Bendrovės akcijos, iki akcijų apmokėjimo niekuomet nebuvo Bendrovės nuosavybe ir nebuvo įtrauktas į Bendrovės apskaitą – Bendrovė turtą įgijo 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutarties (toliau – ir 2018 m. sausio 19 d. sutartis) pagrindu ir įgijo būtent ta verte, kuri nurodyta šioje sutartyje (3 000 000 Eur). Taryba neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, jog Bendrovė perkainojo licencijuojamoje veikloje naudojamą turtą (juk Bendrovė niekaip negalėjo perkainoti turto, kurio apskaitoje neturėjo iki gaudama šį turtą už naujai išleistas akcijas). Bendrovė už 2018 m. sausio 19 d. sutartyje numatytos vertės turtą suteikė atitinkamą skaičių Bendrovės akcijų. Pareiškėja turėjo pagrindą manyti, jog atitinkamą skaičių savo akcijų suteikia už būtent 2018 m. sausio 19 d. sutartyje nurodytos vertės turtą (3 000 000 Eur). Bendrovė, neatlikusi turto perkainojimo, turėjo pagrindą manyti, jog Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo metu įgytas turtas nebus laikomas perkainotu. Bendrovė turėjo pagrindą remdamasi turto verte, planuoti gautiną grąžą už perleistas akcijas, o taip pat ir planuoti savo veiklą, pajamas, lėšų kaupimą investicijoms ir pan. Tai suponuoja teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir kiti kertiniai teisinės valstybės principai. Bendrovė galėjo pagrįstai manyti, jog įgyto turto vertė nebus iškraipyta dėl Tarybos nepagrįstai plečiamai aiškinamo ir taikomo Aprašo 13.4.6 punkto.

Bendrovė nėra atlikusi licencijuojamoje veikloje naudojamo turto perkainojimo, todėl Taryba neturėjo pagrindo pareiškėjui taikyti Aprašo 13.4.6 punkto ir 2018 m. sausio 19 d. sutarties negalėjo interpretuoti kaip turto perkainojimo. Bendrovė, neatlikusi turto perkainojimo pagal TAS arba VAS ar kitus reikalavimus, galėjo pagrįstai tikėtis, jog Bendrovės licencijuojamoje veikloje naudojamas turtas bus pripažintas įgijimo verte ir Bendrovei nustatant viršutines kainų ribas bus pripažinta būtent tokia vertė. Taryba, neturėdama jokių duomenų, jog Bendrovė pagal TAS arba VAS nuostatas būtų atlikusi turto perkainojimą, neturėjo pagrindo daryti išvados, jog toks perkainojimas buvo atliktas.

Taryba skundžiamais Nutarimais ne tik nepagrįstai nustatė viršutines kainų ribas, tačiau nepagrįsta ir neteisėta yra dar ir 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria Taryba nutarė įpareigoti Bendrovę per vieną mėnesį nuo Nutarimo įsigaliojimo Tarybai pateikti patikslintas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. faktines ilgalaikio turto likutines vertes (RAB) pagal atskirus metus atskirai vidutinei ir žemai įtampai (išskiriant Elektros energijos skirstymo veiklos turto likutinę vertę (RAB); taip pat patikslintas 2018-2019 m. faktinės nusidėvėjimo sąnaudas (nuo RAB) pagal atskirus metus atskirai elektros energijos skirstymo paslaugai VĮ tinklais ir elektros energijos skirstymo paslaugai ŽĮ tinklais (išskiriant Elektros energijos skirstymo veiklos turto nusidėvėjimo sąnaudas nuo RAB dalį).

Pareiškėja pažymi, jog šioje byloje nustačius, kad Taryba netinkamai interpretuoja Bendrovės reguliuojamoje veikloje naudojamo Turto vertę, neegzistuotų pagrindas ir atlikinėti minėtoje nutarimo dalyje nurodomas korekcijas bei vykdyti Tarybos įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, naikintina ir minėtoji 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visiškai. Papildomai pažymėjo, jog ginčijami nutarimai turi būti panaikinti dėl pačios jų esmės; LVAT 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendime analogiški argumentai dėl Aprašo nuostatų taikymo, be to savarankiškas pagrindas naikinti nutarimus – šioje byloje tikslinami nutarimai dėl kainų ribų 2020-2024 metams, nors teisme jau yra nagrinėjamos dvi naujos bylos, kuriose vėlesniais nutarimais atsakovė nustatė labai panašias kainų ribas. Atsakovės pateikti nauji įrodymai jokios įtakos šiam ginčui neturi.

Atsiliepimas

Atsakovė Taryba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Taryba 2019 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. O3E-568 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020–2024 metams nustatymo“ (toliau – Tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. O3E-568) ir Tarybos 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. O3E-691 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3E-568 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020-2024 metais nustatymo“ klaidos ištaisymo“ (toliau – Tarybos 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. O3E-691) nustatė pareiškėjai skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą: 1) VĮ tinklais – 1,067 ct/kWh be PVM; 2) ŽĮ tinklais – 2,531 ct/kWh be PVM.“.

2019 m. spalio 18 d. Tarybos viešojo posėdžio protokolu Nr. O2E-48 Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius (toliau – Elektros skyrius) buvo įpareigotas, koreguojant pareiškėjos kainų viršutines ribas 2021 metams, įvertinti Elektros energijos skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos tinklais ir visuomeninio tiekimo pareiškėjos leidžiamas pajamas, kurios gali būti koreguojamos dėl pareiškėjos tinkamai pagrįstų remonto sąnaudų, savų ir technologinių reikmių atskyrimo, balansavimo sąnaudų vertinimo pokyčių už 2019 metus.

Pareiškėja 2020 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku (reg. Nr. R1-13151) (toliau – Raštas) pateikė Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 1-4 priedus, aiškinamąjį raštą bei prašymą įvykdyti 2019 m. spalio 18 d. Tarybos viešojo posėdžio protokolo Nr. O2E-48 nutarimą, įpareigojantį Elektros skyrių, koreguojant pareiškėjos kainų viršutines ribas 2021 metams, įvertinti Elektros energijos skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais ir visuomeninio tikimo pareiškėjos leidžiamas pajamas, kurios gali būti koreguojamos dėl pareiškėjos tinkamai pagrįstų remonto sąnaudų, savų ir technologinių reikšmių atskyrimo, balansavimo sąnaudų vertinimo pokyčių už 2019 m. Pareiškėja 2020 m. spalio 12 d. elektroniniu laišku (reg. Nr. R1-13573) pateikė Metodikos 13 priedą. Elektros skyriaus prašymu 2020 m. spalio 14 d. elektroniniais laiškais (reg. Nr. R1-13740), pareiškėja patikslino duomenis kainų viršutinių ribų korekcijos nustatymui.

Vadovaujantis Metodikos nuostatomis, įvertinus pareiškėjos Raštu bei el. laiškais pateiktus duomenis, Taryba pakoregavo Elektros energijos skirstymo paslaugų VĮ ir ŽĮ tinklais kainų viršutines ribas. Taryba Skundžiamu 2020 m. spalio 16 d. nutarimu nustatė pareiškėjai skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2021 metams: 1) vidutinės įtampos tinklais – 1,048 ct/kWh be PVM; 2) žemos įtampos tinklais – 1,790 ct/kWh be PVM bei įpareigojo pareiškėją per vieną mėnesį nuo nutarimo įsigaliojimo Tarybai pateikti patikslintas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. faktines ilgalaikio turto likutines vertes (RAB) pagal atskirus metus atskirai vidutinei ir žemai įtampai (išskiriant Elektros energijos skirstymo veiklos turto likutinę vertę (RAB) bei patikslintas 2018–2019 m. faktinės nusidėvėjimo sąnaudas (nuo RAB) pagal atskirus metus atskirai elektros energijos skirstymo paslaugai VĮ tinklais ir elektros energijos skirstymo paslaugai ŽĮ tinklais (išskiriant Elektros energijos skirstymo veiklos turto nusidėvėjimo sąnaudas nuo RAB dalį)

Žemesnės instancijos teismas

Taryba Skundžiamu 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu ištaisė skundžiamo 2020 m. spalio 16 d. nutarimo 1 punktą bei pareiškėjai nustatė skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2021 metams: 1) vidutinės įtampos tinklais – 1,058 ct/kWh be PVM; 2) žemos įtampos tinklais – 1,801 ct/kWh be PVM.

Pažymi, jog pareiškėja iš esmės skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir savo patikslintą skundą byloje Nr. eI-5820-809/2019 dėl (proc. Nr. 3-61-3-03903-2019-0) dėl Tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3E-568 ir 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. O3E-691 nutarimo teisėtumo. Taip pat pažymi, jog koreguojant viršutinės skirstymo paslaugos kainą Pareiškėjai į leidžiamas pajamas buvo įtrauktos planuojamos 2021 metų nusidėvėjimo sąnaudos. Viršutinės skirstymo paslaugos kainos koregavimui Pareiškėja Raštu Tarybai pateikė planuojamas 2021 m. nusidėvėjimo sąnaudas, kurios skaičiuojamos nuo 2 854 590 Eur ir siekia 36 088 Eur VĮ tinkluose ir 41 837 Eur ŽĮ tinkluose.

2020 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5E-844, kuria remiantis buvo patvirtintos skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinės ribos 2021 metams, buvo pažymėta, jog Elektros skyrius, vadovaudamasis Aprašo 13.4.6 papunkčiu, numatančiu, kad Pareiškėjai, vykdančiai ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį, dėl turto perkainojimo, atlikto pagal Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) arba verslo apskaitos standartų (VAS) reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d., 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Pareiškėją, prašydamas pateikti patikslintus duomenis kainų viršutinės ribos nustatymui, nevertinant atlikto turto perkainojimo. Pareiškėjai atsisakius koreguoti duomens pagal Aprašą, Elektros skyrius vienareikšmiškai nustatė Pareiškėjos ilgalaikio turto vertę (634 488 Eur, atitinkamai iš jų 180 354 Eur VĮ ir 454 134 Eur ŽĮ), nuo kurios turi būti skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos.

2020 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5E-844 taip pat buvo nurodyta, jog Teisme nagrinėjama administracinė byla pagal Bendrovės patikslintą skundą dėl Tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3E-568 ir Tarybos 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. O3E-691 panaikinimo (ginčo esmė – Pareiškėja nesutinka su reguliuojamoje veikloje naudojamo turto verte nustatant VĮ ir ŽĮ tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutines ribas). Atsižvelgus į tai, kad teisminis ginčas (galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas) dėl Pareiškėjos ilgalaikio turto vertės nustatymo dar nėra pasibaigęs, Elektros skyrius 2021 metų nusidėvėjimo sąnaudas vertino pagal Elektros skyriaus 2019 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5-528 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020–2024 metams nustatymo” (toliau – 2019 m. spalio 16 d. pažyma Nr. O5-528) nustatytą Bendrovės ilgalaikį turtą, prie jo pridėjus įgyvendintas investicijas ir atėmus per 2020 m. paskirstytas sąnaudas ir per 2020 m. parduotą, perleistą ir nurašytą turtą. Pareiškėjai į leidžiamas pajamas įtraukiamos planuojamos 2021 metų nusidėvėjimo sąnaudos, kurios skaičiuojamos nuo 620 146 Eur, atitinkamai iš jų 175 175 Eur VĮ ir 444 971 Eur ŽĮ. Nusidėvėjimo sąnaudos 2021 m. įvertintos 14 342 Eur, atitinkamai 5 179 Eur VĮ ir 9 163 ŽĮ.

Aplinkybė, jog Elektros skyrius 2021 metų nusidėvėjimo sąnaudas vertino pagal 2019 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5-528 nustatytą Bendrovės ilgalaikio turto vertę tik patvirtina, jog šio ginčo išnagrinėjimui esminę reikšmę turės įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5820-809/2019 (proc. Nr. 3-61-3-03903-2019-0).

Pareiškėja pradėjo vykdyti licencijuojamą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio teikimo veiklą nuo 2018 m. birželio 1 d. Pareiškėja (ankščiau buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” perėmė reguliuojamas veiklas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 18/01/15 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų perėmimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja iki 2018 m. vasario 12 d. pateikti prašymą Tarybai (tuometinei VKEKK) dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijų galiojimo išdavimo; iki 2018 m. sausio 20 d. sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl elektros energijos skirstymo veikloje naudojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo / perėmimo; iki 2018 m. vasario 8 d. sudaryti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikę elektros skirstomojo tinklo (elektros tinklo) sutartį bei prisiimti kitus svarbius įsipareigojimus.

Pareiškėjos įstatinis kapitalas Tarybos 2018 m. kovo 23 d. duomenimis buvo lygus 5 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidino pareiškėjo įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur, už akcijas įnešdamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių įrenginių (tuo tarpu perduotas turtas pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliacinėje apskaitoje sudarė 95 000 Eur, o kartu su neperduotu turtu 390 000 Eur). Taryba 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. R2-(E)-1803 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštas) nurodė, kad Skyrius 2017 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. O5E-265 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 metams perskaičiavimo“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliuojamo turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 389,39 tūkst. Eur. Taryba pakartotinai 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 prašė pateikti įrenginių įvedimo į eksploataciją datą bei istorinę įsigijimo vertę, t. y. neperkainotą vertę. Pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 (reg. Nr. R1-8685), kuriuo buvo tikslinamas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektas pagal Tarybos pastabas, nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81 Eur, nes ne visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas perduotas pareiškėjui.

Bendrovei pateikus elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektą 2019 metams (pareiškėjo 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. 06-01 (toliau – ir Projektas 2019 metams)), Taryba 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu koreguoti Projektą 2019 metams. 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu pareiškėjui Taryba nurodė, jog Skyrius 2017 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. O5E-265 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 metams perskaičiavimo“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliuojamo turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 389 390 Eur. Vadovaudamasis 2018 m. sausio 19 d. sutartimi pareiškėjas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 000 000 vnt. Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šias akcijas į pareiškėjo turtą įnešė kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Minėtos pažymos grafoje „(F)“ nurodyta, jog nepriklausomas turto vertintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pareiškėjo Turto dalies vertinimą pagal ABĮ. Vadovaujantis Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas 2) 15.3.6 punktu, pareiškėjui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį, dėl turto perkainojimo, atlikto pagal Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (toliau – ir TFAS) arba VAS reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d. Todėl, turto vertė turėtų būti pakoreguota prie 2017 m. gruodžio 31 d. neperkainotos vertės pridedant naujai per 2018 m. į eksploataciją įvestas investicijas, kurios suderintos su Taryba (derinimo metu buvo Komisija) bei eliminuojant 2018 m. nusidėvėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 20.1 punktu, skaičiuojant kainų viršutines ribas kiekvienais metais yra įvertinamas nusidėvėjimo kaštų dydis, kas reiškia, kad ankstesniais laikotarpiais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainas buvo įtraukiama licencijuojamoje teritorijoje esančio ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) vertė. Pareiškėjai perėmus veiklą pagal 2018 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 18/01/15 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų perėmimo“, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) vertės skaičiavimas nepakito ir tęsiamas toliau pagal reguliacinę vertę.

Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė pakoreguotą kainų projektą dėl 2019 m. viršutinių kainų ribų nustatymo, neatsižvelgęs į Tarybos pastabas, susijusias su licencijuojamoje veikloje naudojamo turto ekonomiškai pagrįsta verte elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekimo veikloms, nurodytą 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte. Taryba pakartotinai šias ir kitas pastabas dėl kainodaros pareiškėjui teikė 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 25 d. raštas). Taryba pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, kad viršutinių kainų ribų Projektą 2019 metams pakoreguotų dėl reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto (RAB) vertės. 2018 m. rugsėjo 25 d. rašte pakartotinai akcentuota, jog vadovaujantis Aprašo 2 15.3.6. punktu, pareiškėjui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį, dėl turto perkainojimo, atlikto pagal TFAS arba VAS reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d. Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu dar kartą atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog turto vertės, kurią pareiškėjas nurodė kainų Projekte 2019 metams, t. y. 2 927 976 Eur, Taryba nevertino, nustatydama skirstymo ir visuomeninio tiekimo kainų viršutines ribas 2019 m. Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pareiškėjo turto vertė turi būti pakoreguota prie 2017 m. gruodžio 31 d. neperkainotos vertės pridedant naujai per 2018 m. į eksploataciją įvestas investicijas, kurios suderintos su Taryba (derinimo metu buvo Komisija) bei eliminuojant 2018 m. pareiškėjo turto nusidėvėjimą.

Analogiška situacija susiklostė ir Tarybai skaičiuojant bei nustatant pareiškėjui skirstymo ir visuomeninio tiekimo kainų viršutines ribas 2020 m. Atsakingas Tarybos darbuotojas 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku nurodė pareiškėjui nevertinant atlikto turto perkainojimo pateikti pakoreguotus duomenis kainų viršutinių ribų nustatymui dėl: 1) prognozuojamos RAB vertės 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. įvertinus 2019 m. sausio 1 d. faktinę RAB vertę (95 105 Eur), nusidėvėjimą per 2019 m. bei faktiškai įgyvendintas investicijas 2018 m. ir 2019 m., kurios pateiktos per bendrai derinamų investicijų sąrašą, eliminuojant lizingu pirktus automobilius; 2) prognozuojamas nusidėvėjimo sąnaudas 2020 m.; 3) atitinkamai pakoreguoti prognozes 2020–2024 m. Taryba minėtu elektroniniu laišku priminė, kad vis dar laukia pareiškėjo pakoreguotų elektros energijos skirstymo veiklos ataskaitų už 2018 m. I pusmetį, 2018 m. II pusmetį bei 2019 m. I pusmetį. Pareiškėjo atsakingas darbuotojas 2019 m. spalio 10 d. elektroniniu paštu informavo Tarybą, kad po pokalbio su pareiškėjo akcininkais, Bendrovės pozicija dėl turto vertės išlieka nepakitusi ir yra priimtas sprendimas duomenų nekoreguoti.

Taryba reguliuoja pareiškėjui elektros energijos viršutinių kainų ribas vadovaudamasi nepriklausomomis audito ataskaitomis, o vadovaujantis pareiškėjo pateikta nepriklausomo auditoriaus UAB „Nexia JK“ (toliau – ir Auditorius) išvada dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų, kurioje RAB, susijęs su reguliuojama pareiškėjo elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla, taip pat yra lygi 95 045 Eur, o ne 3 000 000 Eur.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Prašė nutraukti bylos nagrinėjimą, nes ginčijami nutarimai nebėra aktualūs, kadangi po LVAT 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo buvo priimti nauji nutarimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2021 metams. Bendrovė nesutinka su Tarybos atliktu ekonomiškai pagrįstos ilgalaikio turto vertės (RAB) apskaičiavimu ir siekia, kad Taryba iš naujo perskaičiuotų ginčo viršutines kainų ribas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Taryba 2020 m. spalio 16 d. nutarimu nustatė pareiškėjai skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2021 metams: VĮ tinklais – 1,048 ct/kWh be PVM ir ŽĮ tinklais – 1,790 ct/kWh be PVM bei įpareigojo pareiškėją per vieną mėnesį nuo nutarimo įsigaliojimo Tarybai pateikti patikslintas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. faktines ilgalaikio turto likutines vertes (RAB) pagal atskirus metus atskirai vidutinei ir žemai įtampai (išskiriant Elektros energijos skirstymo veiklos turto likutinę vertę (RAB) bei patikslintas 2018–2019 m. faktinės nusidėvėjimo sąnaudas (nuo RAB) pagal atskirus metus atskirai elektros energijos skirstymo paslaugai VĮ tinklais ir elektros energijos skirstymo paslaugai ŽĮ tinklais (išskiriant Elektros energijos skirstymo veiklos turto nusidėvėjimo sąnaudas nuo RAB dalį).

Taip pat Taryba 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo buvo ištaisytas skundžiamo 2020 m. spalio 16 d. nutarimo 1 punktas bei atitinkamai pareiškėjai nustatytos skirstymo paslaugos kainos viršutinės ribos 2021 metams: VĮ tinklais – 1,058 ct/kWh be PVM ir ŽĮ tinklais – 1,801 ct/kWh be PVM.

Pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, jog Taryba viršutines skirstymo paslaugos kainų ribas pareiškėjai nustatė netinkamai traktuodama pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę. Taip pat pareiškėja nesutinka su Tarybos pozicija, jog pareiškėja yra atlikusi reguliuojamoje veikloje naudojamo turto perkainavimą pagal Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) arba verslo apskaitos standartų (VAS) reikalavimus. Jos teigimu, tokiu būdu buvo pažeisto teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principai bei pareiškėjos teisėti interesai.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylas dėl Tarybos priimtų sprendimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Tarybos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Taryba nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Tarybos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytu procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (žr. pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010, 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018 ir kt.).

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, VKEKK Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. sausio 1 d., toliau – ir Metodika), Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas, patvirtintas VKEKK 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-468 „Dėl Elektros energetikos įrenginių įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) bei kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo principai nustatomi šiame įstatyme ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą (įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Taryba, be kita ko, elektros energijos skirstymo paslaugų teikėjams nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų reguliavimas. Šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalis numato, jog viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas. Viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos nustatomos 5 metų reguliavimo laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti keičiamas motyvuotu Tarybos sprendimu. Apie tokį sprendimą Taryba privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Atitinkamas Tarybos sprendimas dėl reguliavimo laikotarpio pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau, kaip pasibaigus ankstesniajam reguliavimo laikotarpiui.

Metodikos 19 punktas nustato, jog įmonių reguliuojamų paslaugų kainų viršutinės ribos nustatomos 5 metų reguliavimo periodui. Šių Įmonių leistinas metinis pajamų lygis nustatomas susumavus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus konkrečiai paslaugai teikti. Reguliuojamos paslaugos kaštams priskiriami ekonomiškai pagrįsti kaštai, būtini Įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti. Būtini kaštai suprantami kaip kaštai, kurių nepatyrusi Įmonė negalėtų saugiai ir efektyviai vykdyti reguliuojamos veiklos bei su ja susijusių teisės aktų įpareigojimų. Finansinės-investicinės veiklos kaštai nepriskiriami prie reguliuojamos veiklos kaštų. Metodikos 20 punktas numato, kad ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai kapitalo kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į nusidėvėjimo kaštų dydį, paslaugai priskirtino reguliuojamo turto vertę (RAB) bei į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Minėtos Metodikos 20-21 punktai detaliai nustato į ką atsižvelgiama apskaičiuojant ekonomiškai pagrįsti (būtini) metinius kapitalo kaštus kiekvieniems metams.

Aprašas reglamentuoja energetikos įmonių apskaitos atskyrimą, sąnaudų paskirstymą bei su apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu susijusius reikalavimus. Pagal Aprašo 13.4.6 papunktį elektros energetikos įmonei, vykdančiai ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti infrastruktūrinių įmonių ir didelę įtaką rinkoje turinčių įmonių ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį dėl turto perkainojimo atlikto pagal Tarptautinių apskaitos standartų arba Verslo apskaitos standartų reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d.

Taigi, Apraše įtvirtintinta imperatyvi nuostata, jog draudžiama nustatant Tarybai viršutines elektros skirstymo ir tiekimo kainų ribas į paslaugų kainas įskaičiuoti perkainotą ilgalaikį turtą.

Pareiškėjos teigimu, ji niekada nėra atlikusi turto perkainojimo pagal Aprašo 13.4.6 papunktį. Tarybai skaičiuojant į leidžiamas pajamas įtraukiamas planuojamas 2020 m. nusidėvėjimo sąnaudas, Taryba nepagrįstai konstatavo, jog likutinė reguliuojamos veiklos ilgalaikio turto vertė 2019 m. sausio 1 d. sudarė 95 105 Eur. Pareiškėjos manymu, jos ilgalaikio turto vertę Taryba privalėjo pripažinti 3 385 855 Eur, o ne 95 105 Eur. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimą atliko ne pati pareiškėja, o jos naujai išleidžiamas akcijas įgyjantis kitas juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Į bylą pateikta pareiškėjos UAB „Dainavos energija“ 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios matyti (ką nustatė ir Taryba (2018 m. kovo 23 d. duomenimis)), jog pareiškėjos įstatinis kapitalas buvo lygus 5 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidino pareiškėjos įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur, už akcijas įnešdamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių įrenginių. Pareiškėja nepaneigė faktinės aplinkybės, jog perduotas turtas pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliacinėje apskaitoje sudarė 95 000 Eur, o kartu su neperduotu turtu 390 000 Eur. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Taryba 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu R2-(E)-1803 (toliau – ir Raštas) nurodė, kad Skyrius 2017 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. O5E-265 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 metams perskaičiavimo“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliuojamo turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 389,39 tūkst. Eur“. Į bylą pateikti pareiškėjos ir atsakovo susirašinėjimai patvirtina, jog Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 prašė „pateikti įrenginių įvedimo į eksploataciją datą bei istorinę įsigijimo vertę, t. y. neperkainotą vertę.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 (reg. Nr. R1-8685), kuriuo buvo tikslinamas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektas pagal Tarybos pastabas, nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81, nes ne visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas perduotas pareiškėjai.

Pagal Metodiką, nustatant kainas Taryba vertina praėjusių metų faktinius duomenis.

Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalis numato, jog energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas ir auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis būtų pateikta Tarybai ir paskelbta šių įmonių interneto svetainėse arba Tarybos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonės neturi savo interneto svetainės.

Pagal Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Energetikos įmonėms, diegiant energetikos inovacijas, su šia veikla susijusios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų interesus, kad inovacijomis būtų siekiama energetikos sektoriaus efektyvumo, lankstumo ir tvarumo.

Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies 2 punkte numatyta, kad elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos licencijos turėtojas, be kita ko, privalo užtikrinti perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo kitų veiklos rūšių elektros energetikos sektoriuje šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, vadovaujantis Energetikos įstatymo 16-1 straipsnio nuostatomis, ir kiekvienais metais licencijos turėtojo interneto svetainėje Tarybos nustatyta tvarka skelbti duomenis apie elektros energijos persiuntimo sąnaudas. Taip pat Elektros energetikos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatorius ir visuomeninis tiekėjas privalo atskirai tvarkyti su elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo veikla, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo veikla ir kita, su elektros energetika nesusijusia veikla, susijusią apskaitą.

Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 69 straipsnio 1 dalyje atitinkamai numatyta, kad, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, Taryba atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas ir nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis. Šiuo teisiniu reglamentavimu yra imperatyviai nustatyta, jog į reguliuojamos veiklos sąnaudas, atitinkamai ir į kainas vartotojams, įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti (t. y. įtvirtintas kainų apskaičiavimas remiantis sąnaudų pagrįstumo principu), be to, šios įstatyminės nuostatos įpareigoja Tarybą imperatyviai laikytis jose suformuluotų kainų nustatymo kriterijų, kurių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į valstybės saugomus energijos vartotojų interesus bei derinant šiuos interesus su energetikos įmonių interesais. Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnyje yra nurodoma, jog vienas iš principų, kuriuo grindžiamas elektros energetikos sektoriaus veiklos valstybinis valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrole, yra elektros energijos prieinamumo ir pakankamumo vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą principas. Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatos toliau detalizuojamos Metodikoje. Atitinkamai Metodikos preambulėje nurodyta, kad šis poįstatyminis teisės aktas parengtas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi, kuriose akcentuojamas būtinųjų sąnaudų vertinimo principas.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-5820-809/2019 (naujas bylos Nr. eI4-1402-809/2020) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03903-2019-0) pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, kurioje buvo prašoma: 1) panaikinti Tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 05E-528; 2) panaikinti Tarybos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 05E-624; 3) įpareigoti Tarybą iš naujo įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentus dėl licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės pripažinimo bei atsižvelgiant į apskaitytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, iš naujo nustatyti skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos viršutines kainų ribas (nekoreguojant viršutinių kalinų ribų dedamųjų dėl kurių nėra ginčo). Minėtoje administracinėje byloje teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2595-968/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkino, panaikino Tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. O3E-568 ir 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. O5E-624 bei įpareigojo Tarybą klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų kainų viršutinių ribų 2020–2024 metams nustatymo išnagrinėti iš naujo.

LVAT minimoje byloje (Sprendimo 28 punktas) nurodė, jog nėra ginčo dėl to, jog Bendrovė ginčo viršutinių kainų ribų derinimo proceso metu Tarybai (jos Skyriui) pateikė pakankamai argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad: 1) Bendrovė niekada nevykdė reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto perkainojimo Aprašo 13.4.6 punkte nurodytu būdu; 2) šio turto didžiosios dalies vertė nustatyta, įgyvendinant ABĮ 45 straipsnio 5 dalies (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-750 redakcija) imperatyvų reikalavimą („Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka“) ir šią prievolę įgyvendino ne pareiškėjas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš pasirašant 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutartį, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkainuotu reguliuojamoje veikloje naudojamu ilgalaikiu turtu apmokėjo Bendrovė išleistas 3 000 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominalioji vertė lygi 1 Eur; 3) iš 2018 m. sausio 19 d. sutarties turinio matyti, kad šio turto didžiosios dalies vertė, kuria Bendrovė iš esmės grindė savo poziciją dėl Tarybai pateiktų, jos nuomone, ekonomiškai pagrįstų reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimų pagrįstumo, nustatyta, remiantis 2017 m. rugpjūčio 4 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. KN-17-084.

Be to, LVAT sprendimo 29 punkte pažymėjo, jog iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu atliktam reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto didžiosios dalies perkainavimui negali būti taikomas Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintas draudimas, nes, esant tokioms aplinkybėms, kurios susiklostė nagrinėjamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytinas specialiuoju subjektu Aprašo 13.4.6 punkto prasme, o šio turto vertės nustatymas ABĮ 45 straipsnio 5 dalies pagrindu, nelaikytinas Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintu ilgalaikio turto paskirstymu reguliuojamiems „verslo vienetams ir paslaugoms (produktams)“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija (Sprendimo 30 punktu) konstatavo, jog Taryba 2019 m. spalio 16 d. pažymoje nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovės pateikti reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimai buvo atlikti pažeidžiant Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintą draudimą, ir kad tai yra pakankamas pagrindas šių paskaičiavimų nevertinti. Vadinasi, Taryba Nutarimus priėmė nepateikusi pakankamų motyvų, dėl ko, jos nuomone, Bendrovės pateikti reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimai (t. y. 3 385 855 Eur) yra nepagrįsti. Todėl Nutarimai, kuriuose nustatytos ginčo viršutinės kainų ribos, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Pažymėtina, jog teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi ši nagrinėjama byla atsakovo prašymu buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta minėta administracinė byla Nr. eI4-1402-809/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03903-2019-0) pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Tarybai dėl 2019 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 05E-528 ir 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 05E-624 panaikinimo.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismo vertinimu, pareiškėja tiek administracinėje byloje Nr. eI4-1402-809/2020, tiek šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje skundo reikalavimus grindžia iš esmės tais pačiais argumentais - tarp Tarybos ir pareiškėjos ginčas kilo dėl to, kokia verte turi būti traktuojamas turtas, kurį pareiškėja įsigijo 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutarties pagrindu, o šios aplinkybės buvo vertinamos nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI4-1402-809/2020, kadangi turėjo esminę reikšmę priimant Tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. O3E-568 bei 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. O3E-691 nutarimą. Be to, Elektros skyrius 2021 metų nusidėvėjimo sąnaudas vertino pagal 2019 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5-528 nustatytą Bendrovės ilgalaikio turto vertę.

Byloje nustatyta, jog 2020 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5E-844, kuria remiantis buvo patvirtintos skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinės ribos 2021 metams, buvo pažymėta, jog Elektros skyrius, vadovaudamasis Aprašo 13.4.6 papunkčiu, numatančiu, kad Pareiškėjai, vykdančiai ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį, dėl turto perkainojimo, atlikto pagal Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) arba verslo apskaitos standartų (VAS) reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d., 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti patikslintus duomenis kainų viršutinės ribos nustatymui, nevertinant atlikto turto perkainojimo. Pareiškėjai atsisakius koreguoti duomens pagal Aprašą, Elektros skyrius vienareikšmiškai nustatė pareiškėjos ilgalaikio turto vertę (634 488 Eur, atitinkamai iš jų 180 354 Eur VĮ ir 454 134 Eur ŽĮ), nuo kurios turi būti skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos.

Be to, 2020 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5E-844 taip pat buvo nurodyta, jog teisme nagrinėjama administracinė byla pagal Bendrovės patikslintą skundą dėl Tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3E-568 ir Tarybos 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. O3E-691 panaikinimo (ginčo esmė – Pareiškėja nesutinka su reguliuojamoje veikloje naudojamo turto verte nustatant VĮ ir ŽĮ tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutines ribas). Atsižvelgus į tai, kad teisminis ginčas (galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas) dėl pareiškėjos ilgalaikio turto vertės nustatymo dar nėra pasibaigęs, Elektros skyrius 2021 metų nusidėvėjimo sąnaudas vertino pagal Elektros skyriaus 2019 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5-528 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020–2024 metams nustatymo” (toliau – 2019 m. spalio 16 d. pažyma Nr. O5-528) nustatytą Bendrovės ilgalaikį turtą, prie jo pridėjus įgyvendintas investicijas ir atėmus per 2020 m. paskirstytas sąnaudas ir per 2020 m. parduotą, perleistą ir nurašytą turtą. Pareiškėjai į leidžiamas pajamas įtraukiamos planuojamos 2021 metų nusidėvėjimo sąnaudos, kurios skaičiuojamos nuo 620 146 Eur, atitinkamai iš jų 175 175 Eur VĮ ir 444 971 Eur ŽĮ. Nusidėvėjimo sąnaudos 2021 m. įvertintos 14 342 Eur, atitinkamai 5 179 Eur VĮ ir 9 163 ŽĮ.

Taigi, aplinkybė, jog Elektros skyrius 2021 metų nusidėvėjimo sąnaudas vertino pagal 2019 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5-528 nustatytą Bendrovės ilgalaikio turto vertę tik patvirtina, jog šio ginčo išnagrinėjimui esminę reikšmę turi įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5820-809/2019 (proc. Nr. 3-61-3-03903-2019-0).

Teismo vertinimu šiai nagrinėjamai bylai yra svarbūs minimame LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendime teisėjų kolegijos konstatuoti prejudiciniai faktai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu atliktam reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto didžiosios dalies perkainavimui negali būti taikomas Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintas draudimas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytinas specialiuoju subjektu Aprašo 13.4.6 punkto prasme, o šio turto vertės nustatymas ABĮ 45 straipsnio 5 dalies pagrindu, nelaikytinas Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintu ilgalaikio turto paskirstymu reguliuojamiems „verslo vienetams ir paslaugoms (produktams)“. Be to, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, jog Taryba 2019 m. spalio 16 d. pažymoje nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovės pateikti reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimai buvo atlikti pažeidžiant Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintą draudimą, ir kad tai yra pakankamas pagrindas šių paskaičiavimų nevertinti. Vadinasi, Taryba Nutarimus priėmė nepateikusi pakankamų motyvų, dėl ko, jos nuomone, Bendrovės pateikti reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimai (t. y. 3 385 855 Eur) yra nepagrįsti. Be to, LVAT nurodė, jog Taryba Nutarimus priėmė apskritai nevertinusi Bendrovės nurodytos reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės, kurios didžioji dalis nustatyta 2017 m. rugpjūčio 4 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. KN-17-084, pagrįstumo.

Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė naujus įrodymus – vėlesnes Tarybos pažymas ir Nutarimus, tačiau tai teismo vertinimu yra visiškai nauji teisės aktai, todėl nėra pagrindo jų vertinti šioje byloje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje reglamentuota individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz., LVAT 2015 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).

Pažymėtina, jog galiojančiame teisiniame reglamentavime (Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 69 straipsnio 1 dalyje) įtvirtinti imperatyvai neatleidžia Tarybos nuo pareigos tinkamai motyvuoti, kodėl ji nesutinka su reguliuojamo subjekto (šiuo atveju Bendrovės) argumentuota ir įrodymais pagrįsta pozicija dėl jai pateiktų ilgalaikio turto vertės skirstymo veiklai paskaičiavimų pagrįstumo (pvz., kodėl, Tarybos nuomone, konkrečiai 2017 m. rugpjūčio 4 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. KN-17-084 nurodytos ir atitinkamai pagrįstos reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės nagrinėjamu atveju pažeidžia vartotojų teises bei teisėtus interesus ir (arba) neatitinka protingumo kriterijų ar pan.). Taigi, Tarybai iš įstatymų kylančių vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos imperatyvų kyla pareiga pakartotinai įvertinti paminėto turto vertės pagrįstumą ir jos įtaką ginčo viršutinėms kainų riboms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijami Nutarimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme suformuluotų reikalavimų bei priimti pažeidžiant numatytus objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitus bendruosius teisės principus, todėl sudaro pagrindą juos panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, ginčijami 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimai panaikintini bei Taryba įpareigotina klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų kainų ir viršutinių ribų 2021 metams nustatymo išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovės 959,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 936,54 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Įvertinus tai, jog pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra racionalios, pagrįstos ir būtinos, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistinos 959,04 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“ klaidos ištaisymo“.

Įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų kainų viršutinių ribų 2021 metams nustatymo išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 959,04 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 04 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė