Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė I. S. nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi. Paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė reikalavimą į MB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „F. B.“. Perimant skolą susipažino su dokumentais, buvo paaiškinta, kad D. Š., atstovaudamas MB „(duomenys neskelbtini)“, kreipėsi dėl paraiškos pildymo projekto finansavimui gauti. UAB „F. B.“ atliko visus darbus, t. y. supildė įmonės deklaracijas, paraišką, visus dokumentus, nurodė, kuriuos dokumentus reikalinga pateikti. Susirašinėjo elektroniniu paštu, bendravo žodžiu. UAB „F. B.“ pagrindinė veikla yra konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla, jie padeda įmonėms, kurios kreipiasi, parengti dokumentus finansavimui gauti. UAB „F. B.“ atliko visus tuos darbus, pateikė deklaracijas, dokumentai buvo parengti tinkamai, paraiška priimta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau įmonė finansavimo negavo, nes neužteko lėšų visiems, kas teikė paraiškas. Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nebuvo gauta. UAB „F. B.“ už tinkamai atliktus darbus išrašė sąskaitą faktūrą, kurios MB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė. Rašytinė sutartis buvo pateikta atsakovei, tačiau atsakovė sutarties nepasirašė. Paraišką rengė, nes žodžiu sutarė rengti dokumentus, be to buvo terminai, kurių pradinis kreditorius nenorėjo praleisti. Atsakovė žadėjo sumokėti. Susitarimas buvo žodinis. Tarp šalių buvo bendraujama, MB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė įgaliojimą MB „F. B.“ vardu atlikti veiksmus, pateikė papildomus dokumentus paraiškai. Dokumentus teikė D. Š.. Po pateikimo Nacionalinei agentūrai išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Nesitarė, kad apmokės tik gavus finansavimą. Po derybų ir MB „F. B.“ padarytų nuolaidų buvo sutarta 1815 Eur su PVM. Atsakovė pripažįsta, kad buvo toks sutartas mokėjimas, tik savaip jį interpretuoja. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sutarta, kad jei praeina mokės vieną sumą, o jei nepraeina - tai kitą. Buvo sutarta, kad atsakovė sumokės už paraiškos suruošimą ir paraiškos pateikimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. B. nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Po teismo posėdžio, t. y. per EPP sistemą gautas (pasirašytas el. parašu 2020-02-28, 12:27:24 val.) atsakovo atstovo A. B. prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „F. B.“ buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl paslaugų atlikimo – verslo konsultacijų ir projekto dokumentacijos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ parengimo. Šiuo susitarimu UAB „F. B.“ įsipareigojo paruošti atsakovei dokumentaciją ir pateikti ją Nacionalinei mokėjimų agentūrai. UAB „F. B.“ išrašė sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už verslo konsultacijas ir verslo plano parengimą, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo. 2019-05-20 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „F. B.“ perleido ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į skolą iš MB „(duomenys neskelbtini)“.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė pateikė teismui PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodytas mokėjimo terminas, kuris bylos nagrinėjimo teisme metu yra pasibaigęs. Nors pateikta PVM sąskaita – faktūra atsakovės atstovo nepasirašyta, tačiau byloje yra pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai, t. y. susirašinėjimai elektroniniu paštu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo atstovo D. Š., kurie įrodo, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai ir sąskaita išrašyta pagrįstai už atliktas paslaugas. Žodiniu susitarimu UAB „F. B.“ įsipareigojo paruošti užsakovui - atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentaciją: nustatytos formos paraišką, paraiškos priedus, verslo planą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad žodžiu buvo sutarta mokėti už suteiktas paslaugas tik tuo atveju, jei įmonė gaus finansavimą. Šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, teikimo, todėl šalių santykiai kvalifikuotini kaip paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 straipsnis).

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pradinis kreditorius savo intelektine veikla sukūrė dokumentą – projektą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse, kuris buvo pateiktas Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Paslaugų teikėjas įvykdė žodinėje sutartyje sulygtą paslaugą, tačiau atsakovės atstovas nesutinka už ją apmokėti motyvuodamas tuo, kad pagal šalių žodinį susitarimą atsakovė neturėjo mokėti už projekto parengimą, jei įmonė negaus paramos. Teismas pažymi, kad nors tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „F. B.“ rašytinė sutartis nebuvo sudaryta ir pasirašyta, tačiau akivaizdu, kad buvo žodinis susitarimas tarp šalių rengti projektą paramai gauti, atsakovės atstovas siuntė pradiniam kreditoriui reikiamus dokumentus, kad būtų parengtas projektas. Iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad atsakovės įgaliotas atstovas D. Š. susirašinėjo su pradinio kreditoriaus atstovu A. R., siuntė jam reikalingus dokumentus projektui ruošti. Pradinis kreditorius UAB „F. B.“ yra pelno siekianti įmonė, todėl akivaizdu, kad tikėjosi už atliktą darbą gauti atlyginimą ir tikėtina, kad dėl tokio atlyginimo buvo su atsakove iš anksto susitarę.

Iš byloje esančių duomenų bei ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei šalių procesinių dokumentų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „F. B.“ verčiasi konsultacine verslo ir kito valdymo veikla. MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. Š. kreipėsi į UAB „F. B.“ su užsakymu dėl projekto dokumentacijos parengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paramai gauti. Ieškovas su atsakove rašytinės sutarties nesudarė, tačiau atsakovės veiksmai rodė, kad ji ketina naudotis pradinio kreditoriaus teikiamomis paslaugomis. Tai įrodo ir atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. B. 2018 m. lapkričio 28 d. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo A. R. ir I. B. pasirašyti ir pateikti vertinančioms institucijoms visą projekto „MB (duomenys neskelbtini) serviso veiklos pradžios projektas“ priemonės Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ dokumentaciją, reikalingą vertinimui. Be to, MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. Š. elektroniniu paštu 2018 m. lapkričio 28-29 dienomis susirašinėjo su UAB „F. B.“ atstove I. B. dėl įrangos sąrašo, komercinių pasiūlymų, lėšų ir garantinio rašto, buvo reikalaujama pateikti pinigines lėšas skolinančios bendrovės balansą arba išrašą apie turimas lėšas iš banko. Visa tai įrodo, kad pradinis kreditorius UAB „F. B.“ rengė dokumentaciją projekto, dėl kurio ir buvo 2018 m. lapkričio 28 d. suteiktas įgaliojimas bei visą dokumentaciją 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento paramos administravimo skyriui. Be to, pradinio kreditoriaus atstovas elektroninio susirašinėjimo metu (sausio 23 dieną) nurodė, kad nesulaukia mokėjimų, kuriuos atsakovės atstovas turėjo atlikti prieš du mėnesius. Atsakovas atsakyme nurodydamas, jog „paspręs klausimą artimiausiu metu“, teismo vertinimu sutiko ir neprieštaravo, jog jam yra suteiktos paslaugos ir yra skolingas už jas.

Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik pasirinkti – sudaryti ar nesudaryti sutartį, bet gali nevaržomai sutartyje įtvirtinti bet kokias šalių sutartas sąlygas, jeigu jos neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad žodžiu su pradiniu kreditoriumi buvo susitarę, jog už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas sumokės tik tuo atveju, jei gaus paramą. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, kadangi atsakovė nepateikė nei rašytinių, nei kitokių įrodymų, kurie pagrįstų tokias aplinkybes. Tai, kad atsakovė atsisakė apmokėti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą pradiniam kreditoriui už atliktą paslaugą, t. y. parengtą projektą paramai gauti, visiškai nepaneigia prievolės sumokėti už sulygtą ir atliktą paslaugą.

Nusistovėjusi sutarčių sudarymo praktika patvirtina, kad sutartis sudaroma šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Ši nusistovėjusi bendroji taisyklė įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.162 str. 1 d. (“Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais”). Kaip matyti iš CK 6.162 str. 1 d., sutartis nebūtinai turi būti sudaroma šalims apsikeičiant oferta ir akceptu – sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai, pakankamai patvirtinantys jų ketinimus. Pavyzdžiui, šalys gali pradėti vykdyti sutartį dar derybų eigoje net ir nesusitarus dėl visų jos sąlygų. Todėl sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, bet konkliudentiniams šalių veiksmams pakankamai patvirtinant, jog jos turėjo rimtus ketinimus sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarties sudarymui ir galiojimui pakanka, kad šalys susitartų dėl jos esminių sąlygų.

Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Aiškindamas šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas" v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas" v. UAB „Beitateksas", bylos Nr. 3K-3- 203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin" v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-151/2010; kt.). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant.

Nesutiktina su atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe ir ji vertintina kritiškai, kad su pradiniu kreditoriumi MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta, kad už suteiktas paslaugas bus apmokėta tik tuo atveju, jei projektas pateks į antrąjį atrankos etapą, t. y. apmokėti už pradinio kreditoriaus paslaugas tik tuo atveju, jeigu parengta paraiška bus priimta ir pereis į kitą etapą, kas reiškia, jog atsakovės supratimu, apmokėjimas pradiniam kreditoriui galimas, tik esant pasiektam atsakovės norimam rezultatui. Toks atsakovės žodinio susitarimo bei susiklosčiusiems tarp pradinio kreditoriaus UAB „F. B.“ ir atsakovės teisiniams santykiams interpretavimas, teismo nuomone, prieštarauja ne tik sutarčių, tame tarpe ir atlygintinų paslaugų, esminiams principams bei nusistovėjusiai praktikai (CK 6.38, 6.154 straipsniai), bet ir logikai. UAB „F. B.“ yra pelno siekianti bendrovė ir jos pagrindinis tikslas yra gauti pajamas iš savo veiklos, todėl mažai tikėtina, kad bendrovė galėjo teikti konsultavimo ir projekto pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai nemokamas paslaugas. Kita vertus, UAB „F. B.“ atstovai, suteikdami MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas be pasirašytos sutarties turėjo suvokti, kad prisiima riziką dėl neapmokėjimo už suteiktas paslaugas. Lygiai taip pat atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“, teikdamas paraišką paramai gauti negalėjo būti visiškai tikras, kad gaus finansavimą savo projektui, todėl lygiai taip pat rizikavo dėl galimų nuostolių sumokant paraiškos rengėjui, t. y. pradiniam kreditoriui UAB „F. B.“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „F. B.“ buvo aktyvus ir dėjo visas pastangas suruošti paraišką bei projektą bei pateikti visą projekto dokumentaciją Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nes kaip nurodė ieškovės atstovė, jog buvo nustatyti terminai paraiškai teikti. Tai rodo, kad pradinis kreditorius, net ir neturėdamas pasirašytos sutarties, dėjo visas pastangas, kad atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ paraiška paramai gauti būtų pateikta laiku.

CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Teismas pažymi, kad atsakovė savo noru sudarė susitarimą su pradiniu kreditoriumi, žinojo pradinio kreditoriaus paslaugų kainą, su ja susipažino ir su ja sutiko bei bendradarbiavo su pradiniu kreditoriumi, kad būtų paruoštas projektas paramai gauti. Atsakovė galėjo tinkamai ir laiku, prieš sudarydama susitarimą, įvertinti susitarimo nuostatas bei paslaugų kainą. Atsakovė savo pareigos atsiskaityti laiku nevykdė. Esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas ir pagrįstas, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1815 Eur skola už suteiktas paslaugas.

CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 254 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Ieškovė 2019-05-20 Reikalavimo perleidimo sutartimi iš pirminės kreditorės UAB „F. B.“ perėmė 1815 Eur skolą. 2019 m. liepos 16 d. pranešime, išsiųstame MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kreditoriaus pasikeitimo nurodė šias 254 Eur išlaidas, kaip skolos išieškojimo išlaidas, o ne kaip išlaidas už teisinę pagalbą. Vertindamas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, teismas konstatuoja, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, kadangi ieškovė užsiima skolų išieškojimu, tai yra ši veikla yra viena iš jos ūkinės – komercinės veiklos rūšių. Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Dėl šios priežasties išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei – komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovės veikla atsakovės atžvilgiu, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 254 Eur patirtas skolos išieškojimo išlaidas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės patirtas 300 Eur išlaidas už advokatės pagalbą rengiant procesinius dokumentus, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies – 87,8 proc., bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 263,40 Eur (300 Eur x 87,8 proc.) išlaidos už advokato pagalbą ir 41 Eur (47 Eur x 87,8 proc.) žyminis mokestis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1815 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, 263,40 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 40 ct) už teisines advokato paslaugas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.