- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-126-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- I., Vilniaus
- Ieškovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės taryba, E. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir I. M. dėl apskrities viršininko įsakymo pripažinimo negaliojančiu, jo pagrindu sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir E. P.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. liepos 7 d. įsakymą Nr.(duomenys neskelbtini) dalyje, kuria V. N. nuspręsta parduoti 334 kv.m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 1998 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kur V. N. parduota 334 kv.m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti 1998 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliktą teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre; 4) pripažinti negaliojančia 1998 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kur S. M. parduota 334 kv.m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti 1998 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliktą teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
Ieškinio užtikrinimui R. L. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iš anksto nepranešus atsakovei I. M., areštuoti jos vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtas žemės sklypas yra ginčo objektas byloje, jis registruotas atsakovės I. M. vardu. Sklypui nėra taikomi suvaržymai, todėl yra reali galimybė šį žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovas byloje prašo taikyti restituciją, pirmenybę teikiant restitucijai natūra, todėl, atsakovei pardavus ginčo objektu esantį žemės sklypą, restitucijos taikymas natūra pasidarytų negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovo R. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovės I. M. vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad byloje prašoma taikyti restituciją, pirmenybę teikiant restitucijai natūra, o minėtas žemės sklypas registruotas atsakovės vardu ir jai pardavus ginčo objektu esantį žemės sklypą tretiesiems asmenims, restitucijos taikymas natūra pasidarytų negalimas, teismas padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė I. M. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė, nepranešęs apie jų taikymą atsakovei, nors pagal CPK 148 straipsnį nepranešti atsakovui galima tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra tik sąžiningas turto įgijėjas. Jei atsakovė perleistų savo nuosavybės teise valdomą sklypą kitam asmeniui, ko ji daryti neketina ir teismui nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai, tas asmuo atsirastų analogiškoje padėtyje kaip ir atsakovė. Pasikeitęs žemės savininkas taptų atsakovu šioje byloje su tokia pačia teisių apimtimi kaip ir atsakovė. Teismas nutartyje tik pacitavo CPK 144 straipsnį, tačiau visiškai nemotyvavo savo sprendimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nedalyvaujant atsakovei, užkirto jai galimybę teikti prašymus dėl užstato galimiems nuostoliams užtikrinti, dėl laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, taip pat dėl pačių laikinųjų apsaugos priemonių netikimo šiai situacijai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės interesai, taikant laikinąsias apsaugos priemones jai nepranešus, nebuvo pažeisti, o ir atsakovė nepateikia motyvų, kaip teismo veiksmai pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus bei jų taikymo tvarką. Atsakovė neginčija fakto, kad areštuotas nekilnojamasis turtas yra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje, taip pat neginčija aplinkybės, kad byloje prašoma taikyti restituciją, pirmenybę teikiant restitucijai natūra. Atsakovės motyvai dėl jos, kaip sąžiningos įgijėjos, atmestini, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje jau yra konstatavęs ieškovo reikalavimų pagrįstumą bei restitucijos taikymo atsakovės atžvilgiu galimumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės nuosavybės teisės buvo įregistruotos tik prasidėjus teismo procesui, kas rodo atsakovės veiksmų nesąžiningumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galimybė prašyti užtikrinti galimus nuostolius dėl jų taikymo ar pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį neišnyko.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo atsakovės I. M. (apeliantės) vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tokia teismo išvada yra pagrįsta jau vien tuo požiūriu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, todėl tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu.
Iš patikslintame ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas iš esmės siekia išsipirkti prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), priskirto žemės sklypo dalį, kuris (sklypas) registruotas atsakovės vardu. Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija apskrities viršininko įsakymą bei jo pagrindu sudarytus žemės pirkimo-pardavimo sandorius, prašydamas juos pripažinti negaliojančiais ir panaikinti teisinę registraciją. CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti jo vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų. Vadinasi, tuo atveju, jei teismas pripažins ieškovo ginčijamus sandorius negaliojančiais (tenkins ieškinį), atsiras būtinybė taikyti restituciją daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmenybę teikiant restitucijai natūra. Pirmosios instancijos teismas tokio ieškinio užtikrinimui ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui, kadangi ginčo sklypo areštas duotuoju atveju yra akivaizdžiai teisingas ir tikslingas, nes, neareštavus jo, atsakovė turėtų realią galimybę sklypą perleisti tretiesiems asmenims, kas apsunkintų ar padarytų neįmanomą galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Be to tokios teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškovo siekiamiems reikalavimams ir nevaržo atsakovės interesų daugiau nei būtina apginti teisėtą interesą.
Apeliantės motyvai, kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta apie tai jai nepranešus, t.y. pažeidžiant CPK taisykles, atmestini, kadangi prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai. CPK 148 straipsnio 1 dalis leidžia teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui (atsakovams) išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę pačiam teismui, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą konkrečiu atveju tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nedalyvaujant atsakovei, užkirto jai galimybę teikti prašymus dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių rūšies pakeitimo, kadangi šios atsakovės procesinės teisės, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neišnyko (CPK 146-147 str.).
Apeliantė skunde nepagrįstai kelia klausimus, kurie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio pagrįstumu, pavyzdžiui, kad atsakovė yra tik sąžiningas turto įgijėjas, kad pasikeitęs žemės savininkas taptų atsakovu byloje su tokia pačia teisių apimtimi kaip ir apeliantė. Tokie ir panašūs apeliantės motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumu ir bus analizuojami, tiriami ir vertinami nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, tačiau toks teismo argumentacijos trūkumas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, kadangi nutartyje yra įvardinti esminiai prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai, todėl ieškovo prašymas pagrįstai buvo patenkintas, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikinta (CPK 328, 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.