- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e2YT-5112-1000/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01751-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, A. Ž., J. M., S. D., A. B., R. Ž., Ž. Ž., E. S., T. Ž., D. S.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, A. Ž., J. M., A. Ž., S. D., A. B., R. Ž., Ž. Ž., E. S., T. Ž., D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina B. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), po jo tėvo (jos sutuoktinio) J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog po pareiškėjo tėvo J. Ž. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), penki žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei kilnojamasis turtas – traktoriaus priekaba, neregistruotini namų apyvokos ir ūkio daiktai, kurį pareiškėjo tėvai J. Ž. ir B. Ž. įgijo santuokos metu. Po pareiškėjo tėvo mirties pareiškėjo motina B. Ž. į notarą dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė jį faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. ir toliau liko gyventi name, naudojosi visais jame ir ūkyje esančiais daiktais, buities reikmenimis, prižiūrėjo juos, mokėjo mokesčius ir pan. Visa tai rodo, jog su paliktu turtu elgėsi kaip savininkė ir tai patvirtina, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po J. Ž. mirties į notarą dėl palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas po savo motinos mirties kreipėsi pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, o kiti suinteresuoti asmenys, t. y. jo broliai ir seserys jokių pretenzijų į palikimą neturi, sutinka, kad pareiškėjas priimtų palikimą po tėvų mirties. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys A. Ž., J. M., A. Ž., S. D., A. B., R. Ž., Ž. Ž., E. S., T. Ž. atsiliepimuose prašo pareiškimą tenkinti, atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog po jų tėvo J. Ž. mirties jų motina B. Ž. liko gyventi tuose pačiuose namuose ir ji faktiškai priėmė J. Ž. palikimą.
3. Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir savo pozicijos dėl pareiškimo neišdėstė, nors procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Taip pat prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs jam teisines pasekmes, kadangi jį nustačius gaus paveldėjimo teisės liudijimą visam aukščiau paminėtam turtui ir taps jo savininku.
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina B. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), yra palikėjo J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja. Palikėjas nebuvo sudaręs testamento, todėl jo turtą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjo motina – palikėjo sutuoktinė, kuri po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. liko toliau gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki pat savo mirties, mokėjo mokesčius, elgėsi su paliktu turtu kaip šio turto savininkė, rūpinosi visu kitu turtu, kurį santuokoje įgijo kartu su sutuoktiniu. Niekas daugiau į notarą dėl mirusiojo J. Ž. palikimo nesikreipė ir jo palikimo nepaveldėjo.
8. Po palikėjo J. Ž. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), penki žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei kilnojamasis turtas – traktoriaus priekaba, neregistruotini namų apyvokos ir ūkio daiktai, kurį pareiškėjo tėvai J. Ž. ir B. Ž. įgijo santuokos metu ir kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
9. Iš byloje esančių pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties rūpinosi paveldėtu turtu. Duomenų, kad pareiškėjo motina būtų atsisakiusi savo sutuoktinio palikimo, neįgyvendinusi savo teisių paveldėti, palikėjo palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po J. Ž. mirties pareiškėjo motina B. Ž., faktiškai pradėdama turtą valdyti, priėmė mirusiojo palikimą.
10. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.