Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-303-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-10
Bylos Nr.
1A-268-303-2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01750-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audronė Kartanienė (pirm.), Artūras Šumskas, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
A. V., R. B., A. J.
Advokatai
Paulius Svirskis
Kategorijos

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Jonas Ivanauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-303/2013 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01750-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.;2.4.6.3.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Artūro Šumsko, Vitalijos Norkūnaitės,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,gynėjams advokatams Pauliui Svirskiui, Andriui Baranskiui, Mansurui Muksinovui,nuteistiesiems A. V., R. B., A. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V., R. B. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., R. B. ir A. J. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti kiekvienas laisvės atėmimu dvejiems metams.

BK 75 straipsnio pagrindu, A. V., R. B. ir A. J. paskirtų bausmių vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistuosius per pirmuosius du bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti UAB „O.“ nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš A. V., R. B. ir A. J. solidariai priteista UAB „O.“ 2 687,02 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., R. B. ir A. J. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2010-11-25, apie 23.00 val., aikštelėje, esančioje šalia Vilniaus m. Rasų kapinių, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo didelės vertės svetimą turtą, naudojosi juo žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, disponavo juo iki 2011-12-05, kol su įgytų prekių dalimis A. V. ir A. J. policijos pareigūnų buvo sulaikyti už Vilniaus ribų bei tą pačią dieną pas V. M. atliktos kratos metu buvo paimta laikoma likusi didesnė prekių dalis. Tokiu būdu A. V., R. B. ir A. J. žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „O. priklausančius buitinės technikos prietaisus - televizorių „LG 32LE3300 LED/LCD“, 1131,65 Lt vertės, 10 vnt. televizorių „LG 32LD320 LCD“, kiekvieno vertė 845,94 Lt, bendros 8459,36 Lt vertės, 3 vnt. televizorių „FUNAI LH850-M32 LCD“, kiekvieno vertė 811,41 Lt, bendros 2434,22 Lt vertės, 4 vnt. grotuvų „LG DVX450 DVD“, kiekvieno vertė 79,67 Lt, bendros 318,67 Lt vertės, 5 vnt. magnetolų „PHILIPS AZ-1850“, kiekvienos vertė 183,00 Lt, bendros 914,98 Lt vertės, diktofonu „PHILIPS LFH-0602/00“, 121,85 Lt vertės, diktofoną „PHILIPS LFH-0662“, 205,09 Lt vertės, šaldytuvą „LIEBHERR Cpesf 3523“, 1491,55 Lt vertės, šaldytuvą „LIEBHERR CUP 3021“, 828,74 Lt vertės, šaldytuvą „LIEBHERR CUP 2721“, 785,95 Lt vertės, šaldytuvą „LIEBHERR CUPesf 3503“, 1395,80 Lt vertės, šaldytuvą „LIEBHERR CUPesf 2901“, 1072,61 Lt vertės, šaldytuvą „ATLANT XM 4009-022 A+“, 553,50 Lt vertės, šaldytuvą „ATLANT XM 4008-022“, 526,01 Lt vertės, šaldytuvą „ATLANT MXM 2808-97“, 470,94 LT vertės, šaldytuvą „ATLANT MX 2823-80“, 465,60 Lt vertės, šaldytuvą „ATLANT MX 5810-62“, 453,77 Lt vertės, 2 vnt. šaldytuvų „ATLANT MX 5810-62“, kiekvieno vertė 454,23 Lt, bendros 908,45 Lt vertės, šaldiklį „LIEBHERR GN 3613“, 1596,11 Lt vertės, šaldiklį „ATLANT MM 184-74“, 511,03 Lt vertės, šaldiklį „ATLANT M 7103-000 A+“, 562,88 Lt vertės, elektrinę viryklę „INDESIT K3C55 (X)/R“, 851,03 Lt vertės, 8 vnt. orkaičių „ESCO EDF-213W“, kiekvienos vertė 114,14, bendros 913,08 Lt vertės, 8 vnt. orkaičių „ESCO EDF-213G“, kiekvienos vertė 118,01 Lt, bendros 944,04 Lt vertės, 12 vnt. viryklių „GRATUS VDD5001S“, kiekvienos vertė 309,17 Lt, bendros 3710,04 Lt vertės, 2 vnt. dujinių viryklių „INDESIT K6G52S (X)/R“, kiekvienos vertė 723,26 Lt, bendros 1446,52 Lt vertės, 2 vnt. kombinuotų viryklių „INDESIT K3N11S (W)/R“, kiekvienos vertė 540,81 Lt, bendros 1081,61 Lt vertės, 2 vnt. skalbyklių „SIEMENS WM 10A163DN“, kiekvienos vertė 641,62 Lt, bendros 1283,24 Lt vertės, 10 vnt. skalbyklių „SAMSUNG WF0500 NXW/XEO“, kiekvienos vertė 528,28 Lt, bendros 5282,78 Lt vertės, skalbyklę „ATLANT CMA-50C82“, 486,97 Lt vertės, skalbyklę „ATLANT CMA- 50C124“, 604,17 Lt vertės, skalbyklę „ATLANT CMA-45Y101“, 541,07 Lt vertės, 3 vnt. mikrobangų krosnelių „DAEWOO KOR 634R“, kiekvienos vertė 125,67 Lt, bendros 377,00 Lt vertės, 2 vnt. mikrobangų krosnelių „DAEWOO KOR-8A3R“, kiekvienos vertė 155,86 Lt, bendros 311,71 Lt vertės, 4 vnt. dulkių siurblių „SAMSUNG VCC4046 V3S“, kiekvieno vertė 106,61 Lt, bendros 426,46 Lt vertės, 4 vnt. dulkių siurblių „SAMSUNG VCC4047 V3S“, kiekvieno vertė 120,83 Lt, bendros 483,31 Lt vertės, dulkių siurbliu „SAMSUNG VCC4520S3B“, 120,85 Lt vertės, 8 vnt. dulkių siurblių „SAMSUNG VCC6178V3R/XSB“, kiekvieno vertė 214,26 Lt, bendros 1714,10 Lt vertės, 12 vnt. dulkių siurblių „SAMSUNG VCC5455V3R/XSB“, kiekvieno vertė 169,19 Lt, bendros 2030,24 Lt vertės, dulkių siurbliu „PHILIPS FC 8738/01“, 365,34 Lt vertės, 2 vnt. garinių laidynių „BOMANN DB 765 CB“, kiekvienos vertė 16,76 Lt, bendros 33,51 Lt vertės, kerpamąja mašinėle „MOSER 1400-0458 Edition“, 52,94 Lt vertės, 4 vnt. kerpamosiomis mašinėlėmis „MOSER 1230-0051 Primat“, kiekvienos vertė 93,13 Lt, bendros 372,53 Lt vertės, 6 vnt. tepalų po 5 ml „MOSER 1400-7370“, kiekvieno vertė 0,70 Lt, bendros 4,22 Lt vertės, kerpamąja mašinėle nosiai „MOSER 1559-0050“, 17,51 Lt vertės, 2 vnt. tepalų po 200 ml „MOSER 1854-7935“, kiekvieno vertė 14,09 Lt, bendros 28,18 Lt vertės, kerpamąja mašinėle „MOSER 1245-0060“, 205,22 Lt vertės, kerpamąja mašinėle „MOSER 1565-0077 Genio“, 111,84 Lt vertės, kerpamąja mašinėle „MOSER 1871-0055 ChromStyle“, 188,44 Lt vertės, antgalių rinkiniu „MOSER 1245-7550“, 18, 46 Lt vertės, antgaliu 6 mm „MOSER 1854-7158“, 2,77 Lt vertės, 4 vnt. antgalių Nr. 1 mm „MOSER 1230-7490“, kiekvieno vertė 2,92 Lt, bendros 11,68 Lt vertės, 8 vnt. antgalių Nr. l „MOSER 1230-7490“, kiekvieno vertė 2,91 Lt, bendros 23,26 Lt vertės, 12 vnt. antgalių Nr. 2 „MOSER 1230-7500“, kiekvieno vertė 2,95 Lt, bendros 35,44 Lt vertės, 12 vnt. antgalių Nr. 3 „MOSER 1230-7510“, kiekvieno vertė 2,95 Lt, bendros 35,44 Lt vertės, 6 vnt. antgalių Nr. 4 „MOSER 1230-7630“, kiekvieno vertė 2,95 Lt, bendros 17,72 Lt vertės, 6 vnt. antgalių Nr. 4 „MOSER 1230-7630“, kiekvieno vertė 2,91 Lt, bendros 17,45 Lt vertės, 12 vnt. antgalių Nr. 5 „MOSER 1230-7640“, kiekvieno vertė 2,95 Lt, bendros 35,44 Lt vertės, antgalių rinkinį „OSTER 76926-800“, 7,05 Lt vertės, 2 vnt. kerpamųjų mašinėlių nosiai „MOSER 1559-0053“, kiekvienos vertė 18,85 Lt, bendros 37,70 Lt vertės, elektrines svarstykles „EKS 8872 RE CASA“, 20,20 Lt vertės, elektrines svarstykles „EKS 8872 YE CASA“, 20,20 Lt vertės, 1 kg. kavos pupelių „MELITTA LaCrema“, 18,16 Lt vertės, 2 kg kavos pupelių po 1 kg „MELITTA Espresso“, kiekvieno vertė 18,16 Lt, bendros 36,33 Lt vertės, 4 vnt. elektrinių virdulių „BOMANN CB 598“, kiekvieno vertė 32,55 Lt, bendros 130,20 Lt vertės, 4 vnt. elektrinių virdulių „BOMANN CB 598“, kiekvieno vertė 32,55 Lt, bendros 130,20 Lt vertės, elektrinį virdulį „BOMANN WK 504“, 39,58 Lt vertės, 7 vnt. elektrinių virdulių „BOMANN WK 504“, kiekvieno vertė 39,70, bendros 277,93 Lt vertės, 9 vnt. elektros virdulių „GRATUS V007P“, kiekvieno vertė 21,34 Lt, bendros 192,06 Lt vertės, 3 vnt. pūkų surinktuvų „BOMANN MC702CB“, kiekvieno vertė 4,39 Lt, bendros 13,17 Lt vertės, 4 vnt. kokteilinių „BOMANN UM 360CB“, kiekvienos vertė 36,21 Lt, bendros 144,83 Lt vertės, 4 vnt. plakiklių „PHILIPS HR 1453/70“, kiekvieno vertė 49,17 Lt, bendros 196,67 Lt vertės, 2 vnt. plakiklių-smulkintuvų „BOMANN SM 1916“, kiekvieno vertė 46,99 Lt, bendros 93,98 Lt vertės, 2 vnt. smulkintuvų „BOMANN SM 354 CB“, kiekvieno vertė 17,92 Lt, bendros 35,84 Lt vertės, 2 vnt. smulkintuvų „PHILIPS HR 1341/00“, kiekvieno vertė 45,37 Lt, bendros 90,74 Lt vertės, 2 vnt. atsarginių šepetėlių „Oster 042584-025-000“, kiekvieno vertė 4,31 Lt, bendros 8,62 Lt vertės, kurių bendra vertė 50 887,82 Lt, pirminės buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. pajamavimo dokumentus Nr. V009952/9955, Nr. 08-INV009705, Nr. 8-1000301090, Nr. NV008415/419, Nr. 8-6447006640, Nr. 47005704/07, Nr. 8-6447005118, Nr. 08-6082586, Nr. 08-6083179, Nr. 08-6081681, Nr. 08-6081316, Nr. 8-745/253424, Nr. 8-745/253427, Nr. 8-745/253452, Nr. 8-745/253300, Nr. 8-745/253353, Nr. 8-745/253366, Nr. 08-6083180, Nr. 8-745/253462, Nr. 8-9046002067, Nr. 08-493, Nr. 08-229090, Nr. 8-9046003411, Nr. 8-9046003230, Nr. 8-3000248517, Nr. 8-8071647144, Nr. DWBOG-101108, Nr. DWBOG9101001, Nr. 08-80010890, Nr. 8-8064638328, Nr. 8-8065963289, Nr. 8-8070848210, Nr. 447006839-40, Nr. 08-396608, Nr. 08-40266010, Nr. 08-40269976, Nr. 08-40272911, Nr. 08-40271681, Nr. 08-40269976, Nr. 08-40247211, Nr. 08-40272911, Nr. 08-7812.08.01, Nr. 08-165, Nr. 8-62.429.722, Nr. 08-389907, Nr. 8-387142/143, Nr. 08-396608, Nr. 8-HHB090221M, Nr. 447005898-99, Nr. 8-6447005465, Nr. 08-7994/95, prekių perdavimo – priėmimo aktą, bei R. M. IĮ priklausančius 2 kavos aparatų, kurių bendra vertė 8150,00 Lt, tuo padarydami UAB „O.“ 50 887,82 Lt turtinę žalą ir R. M. IĮ padarydami 8150,00 Lt turtinę žalą, t.y. A. V., R. B. ir A. J. nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir jį išteisinti arba, teismui padarius išvadą, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu, pakeisti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nuosprendžio dalį, kuria tenkintas civilinis ieškinys, panaikinti ir ieškinį atmesti.

Apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, priimtas padarius esminių BPK pažeidimų, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko pripažįstant jį kaltu ir skiriant bausmę, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs kitokias faktines aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi BPK 256 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir jo veiką įvertino pagal BK straipsnį, kuris jam nebuvo inkriminuotas. Nurodo, kad pagal BPK 256 straipsnio 4 dalį veikos perkvalifikavimas į lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą įmanomas tik tuo atveju, kai iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Todėl, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs jo veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 189 straipsnio 2 dalį, pagal apeliantą, padarė esminius BPK 7, 10, 44 straipsnių pažeidimus, dėl ko skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį turi būti panaikintas.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija, kuria remiantis jis pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, pagrįsta ne objektyviais įrodymais, bet prielaidomis. Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. tarėsi pirkti prekes, kurios neatitiko prekinės išvaizdos, t.y. turėjo pažeistų įpakavimų, nežymių defektų, kas lėmė atitinkamą jų kainą, juolab, kad prekės buvo perkamos prieškalėdiniu laikotarpiu. Be to, pardavėjas pateikė prekių važtaraštį, kas leido pagrįstai tikėtis, kad parduodama buitinė technika yra įgyjama legaliai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis galėjo suprasti, jog R. B. perka neteisėtai įgytas prekes. Tokiu būdu byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ir jo kaltę dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Mano, kad byloje nėra įrodyta ir objektyvioji nusikalstamos veikos pusė, t.y. tai, kad jis įgijo, naudojosi ar realizavo turtą, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu. Nurodo, kad prekes iš nenustatyto asmens pirko R. B., o jis, paprašytas A. J., nežinodamas prekių įgijimo aplinkybių, padėjo jas iškrauti. Tik po keleto dienų išsirinko kelias prekes, kurias vėliau ketino įsigyti iš R. B. savo asmeninėms reikmėms. Apelianto teigimu, prekių iškrovimas ir gabenimas nespėjus jų įsigyti nepatenka į BK 189 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl jis nepagrįstai nuteistas už veiką, kurios neįvykdė.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme. Pažymi, kad teistumas už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką yra išnykęs, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, turėjo jį laikyti neteistu. Nurodo, jog teismas, už apysunkį nusikaltimą paskiręs jam laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimo iš esmės nemotyvavo. Tokiu būdu buvo pažeistos BK 55 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.

Mano, kad civilinis ieškinys iš jo solidariai su kitais nuteitaisiais priteistas nepagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nukentėjusysis neteko turto dėl nenustatyto asmens padarytos vagystės, jo veiksmai negalėjo būti laikomi nukentėjusiojo turto netekimo priežastimi. Jis negali būti atsakingas už svetimus veiksmus. Todėl civilinis ieškinys jo atžvilgiu turėjo būti atmestas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, teismui padarius išvadą, kad jo kaltė įrodyta, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Mano, kad skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjantis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl nuosprendžio priėmimo, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė neteisingą nuosprendį.

Skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė kaltinimo ribas, apelianto veiksmus kvalifikuodamas pagal BK straipsnį, dėl kurio kaltinimas jam nebuvo pareikštas. Nurodoma, kad nenustačius apelianto kaltės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jo atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Tuo tarpu teismui nepagrįstai perkvalifikavus veiką pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, buvo pažeista jo teisė į gynybą.

Apelianto nuomone, jo tyčia pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, pagrįsta remiantis tik sandorio aplinkybėmis, t.y. vienu sakiniu apibūdinant jo sudarymo laiką, vietą bei kainą, teismui padarius neteisingą, niekuo nepagrįstą ir nemotyvuotą prielaidą, jog jis suvokė, kad perkama buitinė technika yra gauta nusikalstamu būdu. Apeliantas nurodo, jog prieš įgydamas prekes iš vairuotojo vardu Darius, įsitikino, kad šis turi visus reikiamus dokumentus, kurie jam pasirodė tvarkingi (su bendrovės antspaudais), prekės buvo sukrautos į bendrovės automobilį, be to, ir vairuotojo elgesys nesukėlė jokių abejonių, kad pastarasis negali prekių parduoti ar kad jos buvo neteisėtai įgytos. Teigia, kad jam neatrodė keista tai, kad prekes jis įgijo vėlai vakare, kadangi jas pirko ne iš parduotuvės, vairuotojas buvo A. J. pažįstamas, be to, suprato, kad prekės defektuotos, dėl ko jas reikėjo skubiai realizuoti ir nurašyti iki metų galo. Apelianto teigimu, sandorio vieta taip pat atrodė logiška, ji yra pakeliui į Skaidiškes, kur prekės buvo iškrautos. Be to, sandorio kaina, atsižvelgiant į prekių pobūdį, visiškai reali. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai ignoravo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris patvirtina, kad nagrinėjamu įvykio metu „O.M." buvo atidaroma buitinės technikos išparduotuvė, kurioje kainos net 30-70 proc. mažesnės nei įprastose buitinės technikos parduotuvėse.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas neteisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-03-02 nuosprendžiu jis buvo nuteistas tik pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, t. y. už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Gi nuosprendyje teismas klaidingai nurodęs apelianto ankstesnio teistumo aplinkybes, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę ir tuo pažeidė BK 55 straipsnio nuostatas. Pabrėžia, kad į nusikaltimą jis buvo įtrauktas atsitiktinai, realių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nebuvo padaryta, visi įgyti buitiniai prietaisai bendrovei grąžinti. Be to, pagal apeliantą, turi būti atsižvelgta į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t.y. kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, gauna pastovias pajamas, turi šeima, kurioje auga 3 mažamečiai vaikai. Apelianto nuomone, skunde išdėstytų aplinkybių visuma rodo, kad yra visos sąlygos jam skirti švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Mano, kad iš jo civilinis ieškinys nepagrįstai buvo priteistas solidariai su kitais nuteistaisiais. Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovei žala buvo padaryta dėl vagystės. Tuo tarpu teismas konstatavo, kad jis savo veiksmais nepadarė veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje. Todėl jis ir negali būti atsakingas už kito, nenustatyto asmens, nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir jį išteisinti arba, teismui padarius išvadą, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu, pakeisti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuosprendžio dalį, kuria tenkintas civilinis ieškinys, panaikinti ir ieškinį atmesti.

Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, priimtas padarius esminių BPK pažeidimų, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko pripažįstant jį kaltu ir skiriant bausmę, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs kitokias faktines aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi BPK 256 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir jo veiką įvertino pagal BK straipsnį, kuris jam nebuvo inkriminuotas. Nurodo, kad pagal BPK 256 straipsnio 4 dalį veikos perkvalifikavimas į lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą įmanomas tik tuo atveju, jei iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Tokiu būdu, pagal apeliantą, pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 7, 10, 44 straipsnių pažeidimus, dėl ko skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį turi būti panaikintas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija, kuria remiantis jis pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, pagrįsta ne objektyviais įrodymais, bet prielaidomis. Atsitiktinai sužinojęs apie prekių išpardavimą ženkliai mažesnėmis kainomis dėl prekių defektų, jų pasiūlė įsigyti R. B. Pardavėjas pateikė prekių važtaraštį, kas leido pagrįstai tikėtis, kad parduodama buitinė technika įgyjama legaliai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis galėjo suprasti, jog R. B. perka neteisėtai įgytas prekes, t.y. byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Mano, kad byloje nėra įrodyta ir objektyvioji nusikalstamos veikos pusė, t.y. tai, kad jis įgijo, naudojosi ar realizavo turtą, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu. Nurodo, kad prekes iš nenustatyto asmens pirko R. B., o jis šias prekes padėjo iškrauti. Ir tik po keleto dienų jis išsirinko tam tikras prekes, kurias vėliau ketino įsigyti iš R. B. Mano, kad prekių iškrovimas ir gabenimas nespėjus jų įsigyti nepatenka į BK 189 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Todėl jis nepagrįstai nuteistas už veiką, kurios neįvykdė.

Skunde apeliantas nesutinka ir su paskirta bausme. Pareigą motyvuoti bausmės paskyrimą pirmosios instancijos teismas įvykdė tik formaliai. Nors praeityje jis buvo teistas, tačiau veikos, už kurias buvo nuteistas, yra kitokio pobūdžio. Todėl skiriant bausmę pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ankstesni jo teistumai negalėjo turėti lemiamos reikšmės. Pabrėžia, kad į nusikaltimą jis buvo įtrauktas atsitiktinai, visos prekės, prie kurių įsigijimo prisidėjo apeliantas, nukentėjusiajam grąžintos. Teigia, kad skiriant jam bausmę, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad jis dirba. Apelianto nuomone, skunde išdėstytų aplinkybių visuma leidžia paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Mano, kad civilinis ieškinys iš jo solidariai su kitais nuteitaisiais priteistas nepagrįstai. Atkreipia dėmesį į tai, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika, tuo tarpu pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nukentėjusysis neteko turto dėl nenustatyto asmens padarytos vagystės, jo veiksmai nelaikytini nukentėjusiojo turto netekimo priežastimi. Apelianto nuomone, jis negali būti atsakingas už svetimus veiksmus, todėl civilinis ieškinys jo atžvilgiu turėjo būti atmestas.

Teismo posėdyje nuteistieji A. V., R. B., A. J. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. V., R. B. ir A. J. apeliaciniai skundai, jų ribose, tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų A. V., R. B. ir A. J. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, jų veiksmų juridinis vertinimas, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisingas.

BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažinti kaltais apeliantai A. V., R. B. ir A. J. objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu. Pagal konstrukciją šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan.

Nagrinėjamu atveju apeliantai A. V. R. B. ir A. J. nuteisti dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo.

Nuteistieji iš esmės teismo nustatyto turto įgijimo fakto neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais subjektyviaisiais požymiais, teigdami, jog prekes jie įgijo nežinodami, kad jos buvo gautos nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize. Bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo pačių kaltinamųjų, liudytojų K. L., V. M., V. P., T. F., J. P., G. J. parodymai, kratos protokolas, automobilių VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) vilkiko (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, telefoninių pokalbių išklotinės ir kt. duomenys, teismas tinkamai atskleidė nuteistųjų A. V., R. B. ir A. J. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimą, kad pastarieji įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Teismo nustatytos aplinkybės - prekių įgijimo vieta, laikas, būdas, jų kokybė, kaina, pristatymo sąlygos, tam tikri transporto priemonės, t.y. vilkiko, iš kurio buvo iškrautos prekės, ypatumai, konkrečių duomenų apie asmenį iš kurio buvo įgytos prekės, nebuvimas, pačių nuteistųjų, liudytojų V. M. ir T. B. reakcija, sulaikius su prekėmis A. V. ir A. J. bei pareigūnams atvykus pas V. M. daryti kratos ir kt., paneigia apeliantų argumentus, neva tai jie nežinojo ir nesuprato apie nusikalstamą įgyjamų prekių gavimo būdą. Akivaizdu, jog visos teismo nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę bei patvirtina, kad A. V., R. B. ir A. J. tyčia padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ir šiuo atveju nėra svarbu kuris iš nuteistųjų mokėjo ir ar iš viso mokėjo už neteisėtu būdu gautas ir jų įsigyjamas prekes pinigus. Svarbu tai, kas ir nustatyta bylos medžiaga, jog tarp nuteistųjų buvo susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos padarymo iki šios veikos sudėties požymių realizavimo pradžios. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nusikalstama veika, buvo padaryta visų trijų nuteistųjų pastangomis, pradedant nuo informacijos gavimo apie tokių prekių įsigijimo galimybę, rūsio, tinkamo prekėms sandėliuoti, Skaidiškėse, Vilniaus rajone, išsinuomojimo, baigiant jų atvykimu sutartu laiku – apie 22.00 val., į sutartą vietą – prie Rasų kapinių, Vilniuje, kur, apie 22.00 val., sudarius žodinį sandorį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl ko tikslinimas nuosprendyje nustatytas veikos padarymo laikas, prekės buvo nugabentos į nuteistojo R. B. išsinuomotą rūsį Skaidiškėse ir iškrautos. Nuteistiesiems pasiekus norimą rezultatą, pastarieji pradėjo disponuoti įgytu turtu, ką akivaizdžiai parodo tolimesnė įvykių eiga: kartą ar du atvykęs R. B., rūsyje apžiūrėjo sukrautas prekes, o A. V. ir A. J., 2010-12-05, apie 13.30 - 14.00 val., buvo sulaikyti su minėtų prekių, paimtų iš rūsio ir gabenamų automobiliais VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) bei Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) atitinkamai A. J. kelyje Vilnius – Molėtai, o A. V. kelyje Vilnius – Utena, dalimi. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų A. V., R. B. ir A. J. veiksmai, teisingai kvalifikuoti kaip įgijimas didelės vertės turto, žinant, kad tas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu (BK 189 straipsnio 2 dalis).

Tačiau, kolegijos nuomone, vienas iš nuteistiesiems A. V., R. B. ir A. J. inkriminuotų objektyviosios pusės požymių, t. y. naudojimasis turtu iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalintas. Naudojimasis turtu yra jo kaip tam tikros priemonės vartojimas arba gavimas iš jo bet kokios kitokios naudos, pvz.: šio turto naudojimas įgijėjo ar kitų asmenų poreikių tenkinimui, nuomai, įkeitimui ir pan. Tuo tarpu tokių aplinkybių, t.y. kad nuteistieji būtų naudojęsi įsigytu turtu, kaip kad tai traktuojama BK 189 straipsnyje, byloje nenustatyta. Taipogi nenustatyta ir tai, kad nuteistieji A. V., R. B. ir A. J. kartu su žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu įgijo ir pirminės buhalterinės apskaitos dokumentus bei prekių perdavimo aktą. Kita vertus, reikia pažymėti ir tai, kad tokie dokumentai iš viso nėra ir negali būti apeliantams inkriminuojamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, dalyku. Todėl šios aplinkybės iš nuosprendžio aprašomosios dalies taipogi yra pašalinamos.

Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nuteistieji A. V., R. B. ir A. J. iš tyrimo metu nenustatyto asmens būtų įsigiję visas iš UAB „O.“ pagrobtas buitinės technikos prekes (256 vnt.), kurių trūkumas 50 877,82 lt sumoje, bendrovei buvo nustatytas 2011-11-26 atlikto prekių inventorizavimo aktu (1 t. b. l. 65-67).

Sprendžiant iš apeliantų pozicijos, visos prekės, kurias jie, 2010-11-25 naktį, prie Rasų kapinių įgijo iš tyrimo metu nenustatyto asmens ir susandėliavo V. M. priklausančiame rūsyje, esančiame Skaidiškėse, Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), 2010-12-05 buvo rastos ir paimtos. Šios apeliantų pozicijos objektyviai paneigti byloje surinkta medžiaga negalima.

Analizuojant nuteistųjų parodymus matyti, kad R. B., praėjus kelioms dienoms po prekių iškrovimo, kaip teigia pats, gal kartą, o gal kelis, kartu su A. V. buvo atvykęs į išsinuomotą rūsį, tačiau tik tam, kad patikrintų įsigytas prekes bei jas geriau apžiūrėtų. Tuo tarpu prekių pasiimti, pagal nuteistųjų parodymus, 2010-12-05, apie 13.00 val., į Skaidiškes atvyko A. V. ir A. J. Tačiau, pasak šių, kai jie pasikrovę iš rūsio tam tikrą dalį prekių, važiavo link namų, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kaip matyti iš liudytojo V. M. parodymų analizės, pastarasis iš esmės buvo nuoseklus tik dėl A. V. ir A. J. veiksmų, kurie, šio liudytojo teigimu, 2010-12-05, apie 13.00 val., buvo atvykę pasiimti jo rūsyje susandėliuotų daiktų. Pastarieji užėjo į rūsį, kažką pasikrovė ir išvažiavo. Tuo tarpu dėl R. B., V. M. toks tikras nebuvo. Pasak šio, jis R. B., atvykusį su kažkokiu automobiliu, kaip kad jam atrodė, pasiimti prekių, lygtai vieną kartą matė. Kiek prekių paėmė R. B. nežino. Gi R. B., kaip jau aukščiau minėta, šią aplinkybę neigia. Kitų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti aptariamą faktą – išvežė R. B. prekes ar ne, jei išvežė, tai konkrečiai kokias, byloje nėra.

Byloje nustatyta, kad dalis iš UAB „O.“ pagrobtų prekių buvo rasta ir paimta, kratos, atliktos liudytojo V. M. rūsyje, metu, kita dalis prekių buvo rastos automobiliuose VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) bei Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuos vairavo A. V. ir A. J. (2 t. b. l. 61-62, 64-65, 4 t. b. l. 2-11, 115-134). Taigi didžioji dalis iš UAB „O.“ pagrobtų prekių už bendrą 39 952, 74 lt vertę, kurias, kaip objektyviai nustatyta byloje, nagrinėjamo įvykio metu įgijo nuteistieji, buvo surasta ir gražinta minėtai bendrovei (1 t. b. l. 140). Tuo tarpu nerastų prekių dalies – LG 32LE3300 LED/LCD televizoriaus (1), LG 32LD320 LED televizoriaus (4), FUNAI LH850-M32 LCD televizoriaus (2), LG DVX450 DVD grotuvo (1), PHILIPS LFH-0602/00 diktofono (1), PHILIPS LFH-0662/00 diktofono (1), LIEBHERR CUPesf 3503 šaldytuvo (1), SAMSUNG WF0500NXW/XEO skalbyklės (3), ATLANT CMA-50C82 skalbyklės (1), ATLANT CMA-45Y101 skalbyklės (1), SAMSUNG VCC6178V3R/XSB dulkių siurblio (1), MOSER 1559-0053 kerp. maš. nosiai baltos (1), MELITTA LaCrema 1kg kavos pupelių (1), MELLITA Espresso 1kg kavos pupelių (2), BOMANN UM 360 CB kokteilinės (1), PHILIPS HR 1453/70 plakiklio (1), Oster 042584-025-000 atsarg. šepetėlių (2), kurių bendra vertė sudaro 10935, 08 lt, nors ir buvo atlikta eilė kratų, tame tarpe ir pas apeliantams artimus bei pažįstamus asmenis, buvimo vietos nustatyti nepavyko (6 t. b. l. 8-9, 13-14, 21-22, 27-28, 38-39, 42, 45-46, 51-52, 55-56, 59, 68-69, 82-83,101-102, 115-116, 6 t. b. l. 206).

Taigi įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o visos abejonės vertintinos kaltinamųjų, nagrinėjamu atveju jau nuteistųjų naudai, teisėjų kolegija iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalina A. V., R. B. ir A. J. dalį jiems inkriminuoto žinomai gauto nusikalstamu būdu turto - LG 32LE3300 LED/LCD televizoriaus (1), LG 32LD320 LED televizoriaus (4), FUNAI LH850-M32 LCD televizoriaus (2), LG DVX450 DVD grotuvo (1), PHILIPS LFH-0602/00 diktofono (1), PHILIPS LFH-0662/00 diktofono (1), LIEBHERR CUPesf 3503 šaldytuvo (1), SAMSUNG WF0500NXW/XEO skalbyklės (3), ATLANT CMA-50C82 skalbyklės (1), ATLANT CMA-45Y101 skalbyklės (1), SAMSUNG VCC6178V3R/XSB dulkių siurblio (1), MOSER 1559-0053 kerp. maš. nosiai baltos (1), MELITTA LaCrema 1kg kavos pupelių (1), MELLITA Espresso 1kg kavos pupelių (2), BOMANN UM 360 CB kokteilinės (1), PHILIPS HR 1453/70 plakiklio (1), Oster 042584-025-000 atsarg. šepetėlių (2), kurių bendra vertė sudaro 10935, 08 lt, įgijimą, neįrodžius, kad pastarieji šį turtą įgijo (6 t. b. l. 206).

Šalies argumentai

Apeliantų skundų argumentai, kuriais šie teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, nepagrįstai jų veiksmus įvertino pagal BK straipsnį, kuris jiems nebuvo inkriminuotas, dėl ko taipogi prašo juos išteisinti, yra nepagrįsti ir atmetami.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pakeisti kaltinimą į lengvesnį, teismas gali ir savo iniciatyva, nes jokia speciali procedūra šiuo atveju BPK nenustatyta. Tai akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-7-638/2005, 2K-7-13/2007, 2K-555/2007 ir kt.). BPK 256 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Taigi pagal šį straipsnį, kai veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, jokia speciali procedūra nenustatyta, veika perkvalifikuojama be išankstinio pranešimo apie tokią galimybę, ir kaltinimo pakeitimas, kai faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte, nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą (kasacinė byla Nr. 2K-7-13/2007). Šioje byloje, faktinės aplinkybės nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kolegijos nuomone, iš esmės nesiskiria: nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, objektas, dalykas, mastas ir pan., nepasikeitė, priešingai, sumažėjo apeliantams inkriminuotų veiksmų apimtis, veikos pavojingumas, o tuo pačiu atsirado galimybė pritaikyti jiems BK specialiosios dalies straipsnį, kurio sankcijoje nustatyta švelnesnė bausmė. Visa tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neišėjo už kaltinimo ribų. Veika už kurios padarymą apeliantai nuteisti, siejasi su kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių visuma. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos aplinkybių, buvo suvaržyta nuteistųjų teisė į gynybą bei kad jų gynyba dėl to galėjo būti kitokia.

Apeliantų skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jiems laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą, pažeidė BK 55 straipsnio bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, iš dalies yra pagrįsti.

BK 55 straipsnyje pasakyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, reikalauja ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata.

BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 55 straipsnio nuostatomis vadovaujamasi ir tokiais atvejais, kai asmens padarytas naujas nusikaltimas būna kitokio pobūdžio, t. y. skiriasi kaltės forma, objektas ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-88/2008). Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuotai pagrindžiant sprendimą aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (BK 55 straipsnis). Todėl teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmę, visų pirma, turėjo apsvarstyti galimybę skirti jiems straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau to padaryta nebuvo.

Baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rūšis. Bausmių rūšys padariusiam nusikaltimą pilnamečiui asmeniui pagal eiliškumą nuo švelniausios iki griežčiausios yra išdėstytos BK 42 straipsnio 1 dalyje. BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, numatančiose baudžiamąją atsakomybę už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, dažniausiai nustatomos kelios alternatyvios bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-138/2011).

Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Tačiau pastarasis dirba, kur charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, šeimoje auga trys mažamečiai vaikai (5 t. b. l. 196, 6 t. b. l. 1-5, 187). Be to, kaip pagrįstai skunde nurodo nuteistasis, jis laikomas teisiamu pirmą kartą, nes dėl anksčiau padaryto baudžiamojo nusižengimo, bausmę yra atlikęs, tuo tarpu dėl kaltinimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, priešingai nei teismas nurodė nuosprendžio įžanginėje dalyje, R. B. buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (5 t. b. l. 183-188).

A. V. taipogi nuteistas už nusikaltimą nuosavybei, kuris pagal įstatymą priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nors pastarasis praeityje buvo teistas, tačiau dėl anksčiau padarytų veikų teistumas išnykęs, o tai, BK 55 straipsnio nuostatų prasme, reiškia, kad jis skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo teisiamas pirmą kartą.

A. J. nuteistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirbo, buvo teistas, teistumas neišnykęs. Tačiau anksčiau padaryta nusikalstama veika viešajai tvarkai, kokybiškai yra kitokio pobūdžio ir nėra susijusi su naujai padarytu nusikaltimu, kas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaip jau minėta, skiriant bausmę nėra kliūtis vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis (kasacinė byla Nr. 2K-88/2008). Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktus dokumentus, A. J. nuo 2012-08-24 turi teisę gyventi Norvegijoje, kur šio teigimu, pastarasis ir dirba.

Apeliantų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, pastarųjų įgytas žinomai nusikalstamu būdu gautas turtas, bendrovei gražintas.

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad egzistuoja visos BK 55 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios leidžia nuteistiesiems R. B., A. V. ir A. J. už jų padarytą nusikalstamą veiką skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudą (BK 47 str. 3 d. 3 p.; 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija).

Apeliantų argumentai, jog iš jų nepagrįstai buvo priteistas civilinis ieškinys taipogi yra pagrįsti.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla kai: a) padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; b) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir c) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „O.“ šioje byloje yra pareiškusi 2 687,02 lt civilinį ieškinį, kurį sudaro neatlyginta žala už pavogtas ir negrąžintas prekes. Tačiau A. V., A. J. ir R. B. šioje byloje nuteisti ne už UAB „O.“ turto vagystę, o už nusikalstamu būdu gauto 39952,75 lt vertės turto įgijimą, kuris bendrovei gražintas (6 t. b. l. 204-207). Tokiu būdu tarp nuteistųjų veikos ir padarytos žalos UAB „O.“, nenustatytas priežastinis ryšys, dėl ko bendrovės pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas (BPK 115 str.1 d.), juolab, kad dėl 10935,08 lt vertės turto dalies, kuris buvo pavogtas iš UAB „O.“, įgijimo iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pastarieji išteisinti, neįrodžius, kad jie šį turtą įgijo.

Dėl pasakyto nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo iš apeliantų turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti: iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies pašalinti duomenis, pažyminčius nuteistojo R. B. teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-03-02 nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

A. V., R. B. ir A. J. skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje paskirti kiekvienam po160 MGL (20 800 lt) dydžio baudą (BK 47 str. 3 d. 3 p.; 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija).

BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką: A. V. nuo 2010-12-05 iki 2011-02-04, R. B. nuo 2011-01-13 iki 2011-01-21, A. J. nuo 2010-12-05 iki 2011-02-04, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nuosprendžio dalį, kuria A. V., R. B. ir A. J. taikytas BK 75 straipsnis bei nuosprendžio dalį, kuria iš jų solidariai priteistas civilinis ieškinys, panaikinti.

UAB „O.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 2687,02 lt turinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinių skundų ribose, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Audronė KartanienėTeisėjai Vitalija NorkūnaitėArtūras ŠumskasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Audronė Kartanienė