Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emisija“ skundo atsakovei Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijami VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai, kuriais atsisakyta išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro juridinį faktą – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį, išregistruojant UAB „Emisija“ kaip išrinktą įgaliotinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą teritoriniam registratoriui pakeisti duomenis apie nekilnojamojo daikto – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą juridinį faktą apie 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, išregistruojant UAB „Emisija“ kaip išrinktą įgaliotinį.

VĮ „Registru centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. NSPR4-2089 (14.5 E), nutarta pareiškėjos prašymą atmesti. Prašymas atmestas tuo pagrindu, jog pareiškėjos prašymas nepatvirtina prašomo pakeisti juridinio fakto pakeitimo.

Pareiškėja, nesutikdama su teritorinio registratoriaus sprendimu, 2020 m. spalio 8 d. pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. NCSPR-80 nutarė palikti galioti teritorinio registratoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. NSPR4-2089 (14.5 E).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 16 straipsnyje reglamentuota Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Šio įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui - turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas aiškinant sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog nekilnojamojo turto registre įregistruoto juridinio fakto išregistravimo pagrindu yra dokumentai, išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 100 punkte nurodyta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos Registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010).

Nagrinėjamu atveju vertindamas pareiškėjo prašymą, teritorinis registratorius turėjo patikrinti akivaizdų pakankamumą dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prašomas išregistruoti juridinis faktas pasibaigė.

Jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo pagrindai reglamentuojami CK 6.978 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, jungtinės veiklos sutartis baigiasi vienam iš partnerių atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviu, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis. CK 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta išimtis, kada jungtinės veiklos sutartis nesibaigia – jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių.

Teismas pažymi, kad pagal CK 2.68 straipsnio 1 dalį, registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu: pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose.

Teritorinis registratorius 2020 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. NSPR4-2089 (14.5 E), kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti, motyvuodamas tuo, kad nebuvo pateikti visi teisės aktų nustatyti dokumentai. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktas prašymas nepatvirtina prašomo pakeisti juridinio fakto pakeitimo.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog 2017 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (sudarytą jungtinės veiklos sutartį) ir nurodytas įgaliotinis – UAB „Emisija“. Šis juridinis faktas buvo įregistruotas 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu, kurios 6 punkte taip pat nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai įgalioja UAB „Emisija“ atstovauti patalpų savininkų interesus, susijusius su bendro naudojimo objektų valdymu ir kitu tvarkymu.

Pareiškėja nurodo, jog ji nuosavybės teise neturi jokių patalpų (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabutyje, todėl ji negali būti 2016 m. lapkričio 23 d. jungtinės veiklos sutarties dalyviu ir atitinkamai negali būti įgaliotiniu šios sutarties pagrindu.

Nustatyta, kad juridinis faktas apie UAB „Emisija“ kaip daugiabučio namo įgaliotinį buvo įregistruotas 2016 m. lapkričio 23 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. 2016 m. lapkričio 23 d. jungtinės veiklos sutarties 11 punkte numatyta, kad sutarties dalyviai gali priimti sprendimus dėl įgaliotojo asmens rinkimo ir atšaukimo. Sutarties 27 punktas nustato, jog raštišku patalpų savininkų prašymu sutartis gali būti pakeista ar papildyta naujais dalyviais, o sutarties sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo faktas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju duomenų apie 2016 m. lapkričio 23 d. jungtinės veiklos sutarties pakeitimą registro tvarkytojui nėra pateikta, o pareiškėjo vienasmenis prašymas nesudaro pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, įregistruotus rašytinio sandorio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teritorinis registratorius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, teritorinis registratorius neturėjo pagrindo vertinti, jog pareiškėjos pateiktas prašymas yra įstatymo nustatytu dokumentu, patvirtinančiu prašomo išregistruoti juridinio fakto pasibaigimą. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėja nepateikė tinkamų dokumentų, kurie patvirtintų 2016 m. lapkričio 23 d. jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo ar pakeitimo faktą.

Pagrindai registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus įtvirtinti CK 2.68 straipsnyje, jų aiškinti plečiamai galimybė nenumatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, kad tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti teritorinio registratoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. NSPR4-2089 (14.5 E) nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emisija“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.