Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus, teisėjų Stasio Valužio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. gynėjo, nukentėjusiosios L. P. ir Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-22 nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas:

pagal BK 142 str. 1 d. teisės verstis medicinine praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją atėmimu dvejiems metams, pagal BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) bauda, pagal BK 233 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda, pagal BK 233 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda.

BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmės, paskirtos pagal BK 142 str. 1 d. ir BK 137 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 63 str. 1, 4 d. nustatyta tvarka prie šios bausmės iš dalies pridėtos kitos nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuosprendžiu patenkintas Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys, ir iš nuteistojo P. B. priteista Valstybinei ligonių kasai 1274,27 Lt. Nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas gydytoju ir turėdamas teisę daryti aborto operacijas, ne sveikatos priežiūros įstaigoje padarė abortą pacientės prašymu, ir dėl neatsargumo sunkiai ją sužalojo: 2007 m. balandžio 5 d. apie 18.30 val., dirbdamas gydytoju akušeriu ginekologu (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymą „Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“ Nr. V- 527 bei (duomenys neskelbtini) gydytojo akušerio ginekologo pareigų instrukcijos 1, 4, 8, 9 punktus, neteisėtai, (duomenys neskelbtini), kuriam nesuteikta licencija užsiimti aborto operacijų darymu, ginekologijos kabinete Nr. 16, nukentėjusiosios L. P. prašymu padarė jai abortą. Operacijos metu atlikdamas gimdos ertmės išgrandymą, P. B. dėl neatsargumo pažeidė gimdos kaklelį ir pradūrė gimdos kūną, dėl ko 2007 m. balandžio 5 d. apie 20.30 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje L. P. buvo pašalinta gimda. To pasekoje nukentėjusioji neteko vaisingumo – gebėjimo pastoti, išnešioti bei gimdyti, todėl gimdos netekimas L. P. sunkiai sutrikdė sveikatą.

P. B. nuteistas ir už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo: laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. balandžio 12 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) gydytoju akušeriu ginekologu, neteisėtai atlikęs L. P. aborto operaciją, į šios pacientės asmens sveikatos istoriją tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie jos sveikatos būklę nurodydamas, kad ji 2007 m. balandžio 4 d. į (duomenys neskelbtini) atvyko dėl gresiančio persileidimo, o 2007 m. balandžio 5 d. – dėl dalinio aborto. Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) L. P. asmens sveikatos istoriją, ir šį suklastotą dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) registratūrai.

P. B. nuteistas ir už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo: laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2007m. balandžio 12 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) gydytoju akušeriu ginekologu, neteisėtai atlikęs L. P. aborto operaciją, į šios pacientės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr. B 70368 (forma Nr.025/a – LK, patvirtinta 1998-11-26 Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 687) tyčia 2007-04-04 įrašė žinomai neteisingą L. P. ligos kodą - 020.0 (gresiantis persileidimas), o 2007-04-05 žinomai neteisingą ligos kodą - 0.006 (dalinis abortas). Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) L. P. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr. B 70368, ir šį suklastotą dokumentą 2007 m. balandžio 12 d. pateikė (duomenys neskelbtini) registratūrai.

P. B. nuteistas ir už tai, kad siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: 2007 m. balandžio 9 d. apie 12 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuje, pacientės L. P. palatoje įkalbinėjo ją policijos pareigūnams duoti neteisingus parodymus apie savo sveikatos būklę iki jo atlikto neteisėto aborto, taip siekdamas paveikti nukentėjusiąją, kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

P. B. nuteistas ir už tai, kad siekė paveikti nukentėjusiąją ir liudytoją, kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: 2007 m. balandžio 11 d. ar balandžio 12 d. apie 18 val. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuje įkalbinėjo nukentėjusiąją ir liudytoją V. S. policijos pareigūnams duoti neteisingus parodymus apie L. P. sveikatos būklę iki jo atlikto neteisėto aborto, taip siekdamas paveikti nukentėjusiąją bei liudytoją, kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

P. B. veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos elemento – kaltės, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 137 str. 1 d. kaip nusikalstami. Byloje esančioje 2007-09-19 specialisto išvadoje Nr. 47/07(02) nurodyta, jog gimdos sužalojimas, šalinant gemalinius audinius, yra medicinos praktikoje pasitaikanti komplikacija, ir ne visada jos galima išvengti, o atsiradus gresiantiems gyvybei požymiams – nukraujavimui ir hemoraginiam šokui – gimdą šalinti būtina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Nagrinėjamos bylos atveju, pripažinus P. B. BK 142 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektu ir toliau svarstant P. B. nuteisimo pagal BK 142 str. 1 d. pagrįstumo klausimą, lemiamą reikšmę turi tinkamas BK 142 str. minimos sveikatos priežiūros įstaigos sąvokos išsiaiškinimas. Kolegijos nuomone, aiškindamasis šios sąvokos prasmę, pirmosios instancijos teismas suklydo, kadangi pasirėmė jau praradusiomis aktualumą teorinėmis ir praktinėmis nuostatomis, pagrįstomis skirtingu aptariamo klausimo reglamentavimu iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame baudžiamąjame įstatyme, neatsižvelgdamas į tai, jog dabar galiojančiame baudžiamajame įstatyme, kurio taikymo praktika dar tik formuojasi, neteisėto aborto samprata reglamentuota iš esmės skirtingai.

Nežiūrint to, gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas P. B. dėl šio kaltinimo išteisinti taip pat negali būti tenkinamas. Asmuo dėl jam inkriminuoto kaltinimo BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu išteisinamas, nenustačius jo veikoje jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu nuteistojo veiksmuose, kurie kaltinamajame akte buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 142 str. 2 d., yra akivaizdūs visiškai kito, iš esmės skirtingo pagal faktines aplinkybes, sunkesnio nusikaltimo požymiai. Kaip nustatyta byloje surinktais duomenimis, inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu P. B. dirbo (duomenys neskelbtini) gydytoju, aptariamą abortą, kurio metu buvu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, jis padarė darbovietėje, tiesiogiai užsiimdamas profesine veikla. Todėl, sprendžiant P. B. atsakomybės klausimą, pagal BK 230 str. nuostatas ir susiklosčiusią teismų praktiką tokios kategorijos bylose P. B. turi būti taikomas valstybės tarnautojo statusas. Kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, patvirtintų ir kitais bylos duomenimis, P. B., žinodamas, kad pagal savo pareigines instrukcijas jis neturi teisės (duomenys neskelbtini) atlikti aborto operacijos, nukentėjusiosios prašymu sutiko tokią operaciją atlikti, pareikalaudamas už tokios neteisėtos operacijos atlikimą piniginio atlygio, tokį atlygį iš nukentėjusiosios priėmė ir, veikdamas priešingai tarnybos interesais, atliko aborto operaciją. Tuo būdu P. B. veiksmuose yra visi kyšininkavimo, numatyto BK 225 str. 2 d., požymiai.

BK 225 str. 2 d. numatytas nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra ne tik sunkesnis už nuteistajam inkriminuotą BK 142 str. numatytą nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, tačiau nuo nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo iš esmės skiriasi ir pagal faktines aplinkybes. Valstybinį kaltinimą byloje palaikę prokurorai, taip pat nukentėjusioji ir jos atstovas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepasinaudojo BPK 256 str. 1 d. ir 2 d. numatyta teise pateikti teismui rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, ir kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą pakeisti pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Skirtingai negu BPK 256 str. 2 d., reglamentuojančioje kaltinimo keitimo sunkesniu teisme procedūrą, numatytu atveju, BPK 256 str. 1 d. nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo, kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tuo pačiu dar ir sunkinant kaltinimą. Tuo būdu apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad P. B. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 142 str. 1 d. ir 2 d., kurie jam buvo inkriminuoti kaltinamajame akte ir apkaltinamajame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, sudėties požymių, tačiau yra požymiai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios P. B. kaltės klausimas, laikantis BPK 255 str. nuostatų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dėl aukščiau paminėtų priežasčių iš esmės negali būti išspręstas, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu P. B. atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas dalyje dėl šios nusikalstamos veikos iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų (netinkamai aprašyta ir kvalifikuota nusikalstama veika), ir tai trukdo nagrinėti bylą. Todėl nuosprendis dalyje dėl P. B. nuteisimo pagal BK 142 str. 1 d. naikinamas, o byla perduodama prokurorui jog, esant reikalui papildžius tyrimą, būtų surašytas BPK 219 str. reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas.

Kolegija iš dalies sutinka ir su gynėjo apeliacinio skundo argumentais dėl P. B. nuteisimo pagal BK 137 str. 1 d. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. EKG 47/07(02), teismo medicinos ekspertų komisija konstatavo, jog nėščios gimdos sužalojimas, šalinant gemalinius audinius, yra medicinos praktikoje pasitaikanti komplikacija, ir ne visada galima jos išvengti. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu vienas iš išvadą davusių ekspertų A. Cėpla patvirtino, kad tokia komplikacija galėjo kilti net ir tuo atveju, jeigu aborto operacija būtų daroma aukštesnio lygio Klaipėdos ar Kauno medicinos įstaigose, bei laikantis oficialios aborto operacijos darymo tvarkos, kurios nesilaikymas pats savaime dar nesuponuoja atitinkamų pasekmių kilimo (t. 2, b. l. 142). Iš paminėtų teismo medicinos ekspertų vertinimų seka, jog dėl medicininės operacijos metu kilusių komplikacijų (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) operaciją atlikęs gydytojas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 137 str. 1 d. tik nustačius, jog tokios komplikacijos kilo dėl gydytojo nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Tuo tarpu nei kaltinamajame akte, nei skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyta, kuo pasireiškė P. B. neatsargumas sužalojant nukentėjusiąją, apsiribojant nuoroda, jog operacijos metu atlikdamas gimdos ertmės išgrandymą, P. B. dėl neatsargumo pažeidė gimdos kaklelį ir pradūrė gimdos kūną. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje P. B. kaltė dėl neatsargaus nukentėjusiosios sužalojimo yra grindžiama tuo, jog nuteistasis ją sužalojo, darydamas kitą nusikaltimą – nelegalų abortą. Akivaizdu, jog toks kaltinamojo nusikalstamos veikos aprašymas kaltinamajame akte nėra tinkamas jo kaltės klausimui spręsti, o išdėstyti pirmosios instancijos teismo argumentai (kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių kontekste) nėra pakankami nuteistojo kaltei patvirtinti.

Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog P. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, kuris baudžiamajame įstatyme apibrėžiamas kaip neteisėtas abortas, sudėties požymių. Todėl nėra pagrindo teigti, jog P. B. sužalojo nukentėjusiąją, darydamas kitą nusikaltimą – neteisėtą abortą. Dėl P. B. veikos, kuri buvo netinkamai kvalifikuota kaip neteisėtas abortas, byla perduodama prokurorui, esant pagrindui veiką kvalifikuoti kaip pareiginį nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai piktnaudžiaujant tarnyba (o kyšininkavimas yra speciali norma piktnaudžiavimo atžvilgiu) nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Kolegijos nuomone, veikos, duotu atveju sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, turi būti tiriamos ir nagrinėjamos kartu, kadangi tik nustačius, kokius norminių aktų reikalavimus P. B. pažeidė darydamas pareiginį nusikaltimą, bus galima spręsti, ar šiuos pažeidimus galima vertinti ir kaip nusikalstamą neatsargumą BK 137 str. 1 d. prasme. Nustačius, jog P. B. nepadarė BK 142 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, kurio aprašymas kaltinamajame akte pateiktas bendrai su BK 137 str. 1 d. numatyto nusikaltimo aprašymu, apibūdinant šias veikas kaip idealiąją nusikaltimų sutaptį, taip pat kaltinamajame akte nenurodžius, kuo konkrečiai pasireiškė P. B. neatsargumas, aborto metu sužalojant gimdą, kaltinamąjį aktą negalima pripažinti atitinkančiu BPK 219 str. reikalavimus dalyje ir dėl šio nusikaltimo. Toks kaltinamojo akto surašymas trukdo nagrinėti bylą ir iš esmės spręsti kaltės klausimą, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jis suponuotų arba kertinės kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo kaltinimo pažeidimą (jeigu nuosprendyje nebūtų nurodyta, kuo pasireiškė kaltininko neatsargumas), arba esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo pakeitimą (jeigu teismas nustatytų neatsargumo išraiškos formas, kurios nebuvo inkriminuotos kaltinime), ko daryti be atitinkamos prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyvos teismas nėra įgaliotas. Todėl nuosprendis dalyje dėl P. B. nuteisimo pagal BK 137 str. 1 d. taip pat naikinamas, o byla perduodama prokurorui jog, esant reikalui papildžius tyrimą, būtų surašytas BPK 219 str. reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas, tinkamai aprašant aptariamą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad tik kartu tiriant bei nagrinėjant P. B. veikas dėl sunkaus L. P. sveikatos sutrikdymo ir pareiginio nusikaltimo, galima tinkamai išspręsti ir apeliaciniuose skunduose keliamus civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sunkiai sutrikdžius sveikatą klausimus, susijusius ne tik su žalos padarymo faktu bei žalos dydžiu, bet ir subjektais, atsakingais už galimai padarytos žalos atlyginimą. Todėl, panaikinant nuosprendį dalyje dėl P. B. nuteisimo pagal BK 142 str. 1 d. ir 137 str. 1 d., naikinamas ir sprendimas atmesti L. P. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos, padarytos sunkiai sutrikdžius sveikatą, atlyginimo. Šioje dalyje civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jis turi būti sprendžiamas BPK nustatyta tvarka toliau tiriant bei nagrinėjant P. B. iškeltus kaltinimus, dėl kurių byla perduodama prokurorui. Be to, naikinamas ir sprendimas patenkinti prokuroro civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai (toks sprendimas dėl ieškinio galimas tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju), šį ieškinį taip pat paliekant spręsti prie prokurorui perduodamos bylos dalies.

Dėl P. B. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d.

P. B. nuteisimas dėl dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo gynėjo apeliaciniame skunde yra ginčijamas tik bausmės griežtumo aspektu. Kolegijos nuomone, paskirdamas nuteistajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį baudą, ir parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį bausmės dydį, teismas tinkamai įvertino veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bausmės skyrimui, tame tarpe ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui aplinkybes. Iš byloje sukauptų duomenų matyti, kad P. B. turi piniginių lėšų, kito turto, todėl nėra pagrindo manyti, kad palyginti nedidelio dydžio baudos sumokėjimas pernelyg apsunkintų nuteistojo padėtį. Pažymėtina ir tai, kad iš karto po inkriminuotų nusikaltimų padarymo, 2007-04-17, P. B. dovanojimo sutartimi perleido iki to jam priklausiusį žemės sklypą (t. 2, b. l. 23-25), kas leidžia teigti apie nuteistojo tyčinį savo turtinės padėties pabloginimą, siekiant išvengti gresiančių turtinių sankcijų. Todėl švelninti bausmes už dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytą pacientės asmens sveikatos istorijos suklastojimą bei panaudojimą, ir pacientės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės suklastojimą bei panaudojimą nepagrįstai kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad minimi dokumentai nuteistojo buvo suklastoti ir vėliau panaudoti tuo pat metu, būdu ir vietoje, tokiomis pat aplinkybėmis, nuteistajam veikiant vieninga tyčia – siekiant išvengti atsakomybės už prieš tai pažeidžiant nustatytą tvarką atliktą aborto operaciją. Akivaizdu, jog tikslą, kuriuo vedinas klastojo dokumentus, nuteistasis galėjo pasiekti tik sinchroniškai suklastodamas ir panaudodamas abu paminėtus dokumentus, kuriuose buvo fiksuota ta pati neatitinkanti tikrovės informacija. Remiantis išdėstytu, kolegija nuteistojo padarytą pacientės asmens sveikatos istorijos ir pacientės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės suklastojimą bei šių suklastotų dokumentų panaudojimą kvalifikuoja kaip vientisą nusikalstamą veiką ir skiria už ją vieną bausmę. Remiantis pirmosios instancijos teismo nurodytais bei šiame nuosprendyje paminėtais bausmės skyrimo motyvais, pagal BK 300 str. 1 d. nuteistajam skiriama 40 MGL dydžio bauda, t. y. tokio pat dydžio ir rūšies bausmė, kokią apylinkės teismas buvo paskyręs už kiekvieną BK 300 str. 1 d. numatytą veiką atskirai. Kvalifikuojant veiką kaip vieną nusikaltimą, skiriant už jį tik vieną bausmę ir nebetaikant bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdu, tuo pačiu yra švelninama pagal BK 300 str. 1 d. nuteistajam paskirta bausmė.

Dėl P. B. nuteisimo pagal BK 233 str. 1 d.

Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nuteisė P. B. dėl poveikio nukentėjusiam asmeniui ir liudytojui. Savo išvadas dėl P. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 233 str. 1 d. teismas pakankamai išsamiai argumentavo nuosprendyje, kolegija su šiomis išvadomis sutinka ir jų papildomai nebeatkartoja. Kolegija taip pat pažymi, kad BK 233 str. 1 d. numato atsakomybę už siekimą paveikti liudytoją ar nukentėjusį asmenį bet kokiu būdu, tame tarpe ir įkalbinėjant, prašant, už ką ir yra nuteistas P. B.. Negalima sutikti su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistojo veiksmai duotu atveju turėtų būti vertinami kaip kalto asmens prašymas susilaikyti nuo jį kaltinančių veiksmų. BPK 83 str. 1 d. nustato, jog liudytojas (atitinkamai – ir nukentėjusysis) privalo duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog nuteistasis mėgino paveikti nukentėjusiąją L. P. ir liudytoją V. S., jog pastarieji nevykdytų šios įstatyme jiems numatytos pareigos ir aplausiami duotų melagingus parodymus, t. y . iš esmės kurstė juos padaryti nusikaltimą. Baudžiamajame procese yra numatytas kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo institutas, tačiau jis, kaip nukentėjusiojo ir kaltininko valios išraiškos forma, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, yra galimas tik išsiaiškinus ir nustačius reikšmingas bylai aplinkybes, ir jokiu būdu nėra siejamas su melagingų nukentėjusio asmens ar liudytojo parodymų davimu, kas įstatymo yra draudžiama ir baudžiama. Taigi gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyta kaltininko mėginimo taikytis su nukentėjusiuoju samprata jokiu būdu neatitinka nuteistojo P. B. veiksmų, kuriais buvo siekiama, jog nukentėjusioji ir liudytojas duotų melagingus parodymus. Remiantis išdėstytu, gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nuteistojo kaltės ir veikų kvalifikavimo pagal BK 233 str. 1 d. klausimu kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų, negu jas padarė pirmosios instancijos teismas (tas pats pasakytina ir apie bausmių rūšį bei dydį, kurias laikyti aiškiai per griežtomis taip pat nėra pakankamai pamatuoto pagrindo).

Nukentėjusioji L. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš P. B. 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo nurodydama, jog tokią žalą ji patyrė dėl nuteistojo įkalbinėjimų duoti melagingus parodymus apie savo sveikatos būklę iki aborto. Teismas šį nukentėjusiosios ieškininį reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, jog ieškovė įtikinamai nepagrindė, jog šiais savo veiksmais nuteistasis būtų sukėlęs jai dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, tokios išvados teismui neleidžia daryti ir moralinis bylos kontekstas bei nuteistojo veiksmų priešistorė. Kolegija, iš dalies sutikdama su nukentėjusiosios ir prokuroro apeliacinių skundų argumentais mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį nėra pakankamai pagrįstas.

Teismo argumentai, jog nukentėjusioji pati inicijavo aborto atlikimą nesilaikant nustatytos tokios medicininės operacijos atlikimo tvarkos, gali būti reikšmingi, sprendžiant neturtinės žalos dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo aborto operacijos metu atlyginimo klausimus. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar nukentėjusioji patytrė neturtinę žalą dėl to, jog nuteistojo buvo įkalbinėjama duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o jei patyrė – tai koks yra šios žalos dydis.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, nuteistasis, atvykęs į ligoninę, kur tuo metu nukentėjusioji buvo gydoma dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nepaisydamas sunkios jos sveikatos būklės, per du kartus įkalbinėjo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus apie jos sveikatos būklę iki aborto, bandė paveikti nukentėjusiąją taip pat ir per jos sugyventinį V. S.. Akivaizdu, jog trukdydamas tebegydomą ligoninėje, ką tik didelę fizinę ir dvasinę traumą patyrusią nukentėjusiąją, įkalbinėdamas duoti melagingus parodymus apie jos sužalojimo aplinkybes, tuo pačiu suvaržant nukentėjusiosios galimybes pretenduoti į patirtos žalos atlyginimą bei kurstant ją padaryti tyčinį nusikaltimą (melagingų parodymų davimą), nuteistasis sukėlė jai dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, t. y. padarė jai neturtinę žalą. Vienok neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšminga ir tai, jog poveikis nukentėjusiajai, nors buvo ir nevienkartinis, apsiribojo prašymais ir įkalbinėjimais, nukentėjusiąją nebuvo bandoma neteisėtai paveikti fiziniu smurtu, grasinimais, papirkimu ar kitais primygtiniais poveikio būdais, o nukentėjusiajai pasipriešinus kaltininko poveikiui, neteisėti pastarojo veiksmai kokių nors rimtesnių neigiamų pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė. Greta jau minėtų, lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį turinčių kriterijų, atsižvelgiama ir į tai, kad senyvo amžiaus nuteistasis nėra itin pasiturintis, jo galimybės atlyginti žalą yra pakankamai ribotos. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, kolegija laiko galimu iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajai 500 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Apylinkės teismas, nuosprendžiu neišspręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimų, pažeidė BPK 307 str. 6 d. 3 p. reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią pirmosios instancijos teismo klaidą.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme byloje dalyvavo nukentėjusiosios atstovai, iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matosi, kad atstovų paslaugoms apmokėti nukentėjusioji sumokėjo 4590 litų. Priimant dėmesin, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas truko ilgą laiko tarpą, teisminio nagrinėjimo metu vyko eilė teismo posėdžių, atstovai ne tik susipažino su byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau rengė ir procesinius dokumentus (ieškininius pareiškimus, apeliacinį skundą), nukentėjusiosios turėtos išlaidos atstovų pagalbai apmokėti yra pakankamai pagrįstos ir realios, todėl išieškotinos iš nuteistojo P. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 5 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 4 p., 330 str., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl P. B. nuteisimo pagal BK 142 str. 1 d., 137 str. 1 d., ir bylą šioje dalyje perduoti prokurorui.

Kitoje dalyje Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti.

P. B. veiką iš BK 300 str. 1 d. (dėl pacientės asmens sveikatos istorijos suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo), BK 300 str. 1 d. (dėl pacientės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo) perkvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d., ir paskirti 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., prie šios bausmės iš dalies pridėti nuosprendžiu pagal BK 233 str. 1 d., BK 233 str. 1 d. paskirtas bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 70 MGL (9100 litų) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas L. P. civilinis ieškinys. Dalyje dėl neturtinės žalos, padarytos sutrikdant sveikatą, atlyginimo L. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Dalyje dėl neturtinės žalos, padarytos siekiant paveikti nukentėjusį asmenį, atlyginimo ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti ir nuteistojo P. B. 500 litų nukentėjusiajai L. P. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria patenkintas Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys, ir šį civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išieškoti iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajai L. P. 4590 litų išlaidų byloje dalyvavusių atstovų pagalbai apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.