Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-332/2007

Teisėjas: Zigmantas Lipnevičius Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.13

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. gruodžio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal B. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo B. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. nuteista už tai, kad 2007-06-01 apie 20.35 val. (duomeys neskelbtini) Radviliškio r. pasikėsino visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikinti S. A. turtą – ūkinį pastatą 3000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėta B. L. ir sulaikyta.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantės nusikalstamus veiksmus. Pripažindamas B. S. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios S. A., liudytojų B. L., V. L., R. D., N. U., S. M., S. M. parodymais, kitais teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Liudytoja B. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie ūkinio pastato durų matė atsitūpusią B. S. ir kelis kartus sublyksint žiebtuvėlio kibirkščiai, suprato, kad B. S. kėsinasi turtą padegti. Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, jog matė kibirkštis B. S. būnant atsitūpusiai prie tvarto. Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. S. po pastato durimis kišo šiaudus. Nukentėjusioji S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apžiūrėjusi pastato duris matė po durimis pakištus apdegusius šiaudus, sudėtus apdegusius šiaudus teisiamojo posėdžio metu nurodė mačiusi ir S. M.. Aplinkybę, kad B. S. nusikaltimo padarymo metu turėjo žiebtuvėlį patvirtino liudytojai R. D., V. L., N. U., S. M.. Liudytojai B. L., V. L., N. U., S. M., S. M. ir R. D. taip pat teismui parodė, kad B. S. kišenėje turėjo šiaudų ir gumos. Nukentėjusiosioji ir liudytojai davė iš esmės nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai yra papildantys vieni kitus, liudytojos B. L. parodymai patikrinti nusikaltimo vietoje. Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojų išdėstytų parodymų teisingumu. Taip pat baudžiamojoje byloje esančiame 2007-06-01 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje, prie ūkinio pastato durų slenksčio yra apdegusių šiaudų likučiai, prie ūkinio pastato mėlynos spalvos striukės kišenėje yra šiaudų likučiai ir guma. 2007-06-01 akte dėl kilusio gaisro užfiksuota, kad prie ūkinio pastato durų apdegė šiaudai. Daiktų, dokumentų pateikimo 2007-06-01 protokole nurodyta, kad R. E. pateikė B. S. mėlynos spalvos striukę ir daiktų apžiūros 2007-06-19 protokole užfiksuota, jog striukėje rasti šiaudai bei guma.

Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis dėl B. S. kaltės pasikėsinus sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

B. S. nebuvo kaltinama pasikėsinusi sunaikinti svetimą turtą naudojant nusikaltimo priemonę - degtukus, be to, kad B. S. nusikaltimo padarymo metu turėjo degtukus teisiamojo posėdžio metu parodė N. U., šią aplinkybę ji nurodė apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 61-62), supratęs, kad B. S. striukės kišenėje yra degtukai teisiamojo posėdžio metu nurodė ir V. L., degtukai buvo rasti B. S. striukės kišenėje minėtos daiktų apžiūros 2007-06-19 metu, todėl laikyti, kad šie liudytojų parodymai neteisingi taip pat pagrindo nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. S. striukę, kurią vilkėjo nusikaltimo vietoje, paliko namuose, esančiuose (duomeys neskelbtini), Radviliškio r. Tą pačią dieną, netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, šią striukę B. S. sugyventinis R. E. pateikė policijos pareigūnams. Daiktų, dokumentų pateikimo 2007-06-01 protokole nurodyta, kad striukės kišenėje buvo guma, apdegusių šiaudų likučiai ir degtukų dėžutė. Daiktų paėmimo metu surašyto protokolo tikrumą patvirtino atliekant procesinį veiksmą dalyvavę asmenys – A. G. ir N. U. bei daiktus perdavęs R. E.. Kad B. S. šiuos daiktus turėjo nusikaltimo padarymo metu patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, todėl pagrindo abejoti dokumentų - 2007-06-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei 2007-06-19 daiktų apžiūros protokolo patikimumais nėra. Lietuvos Respublikos BK 98 str. numatyta, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Lietuvos Respublikos BK 207 str. nurodo, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Įstatymas nenumato įtariamojo dalyvavimo atliekant minėtų daiktų perdavimą ar jų apžiūrą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad šie veiksmai buvo atlikti B. S. nedalyvaujant, atmestini.

Įtariamojo parodymų patikrinimas vietoje ikiteisminio tyrimo metu atliekamas siekiant patikrinti ar patikslinti įtariamojo parodymus. Ar šį procesinį veiksmą reikia atlikti baudžiamojoje byloje, kiekvienu atveju sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Apklausta įtariamaja 2007-06-03 ir 2007-06-05 B. S. atsisakė duoti parodymus, vėliau 2007-06-12 apklausos metu B. S. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, teigė, kad už ūkinio pastato leidosi narkotines medžiagas, kitų savo atliktų veiksmų nenurodė, todėl kolegija laiko, kad B. S. parodymų patikrinimas vietoje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikslingas.

Paskirdamas nuteistajai B. S. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į pasikėsintos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – apysunkis nusikaltimas, nusikalstamos veikos stadiją, apeliantės asmenybę – teisiama aštuntą kartą, bausta administracine tvarka, Panevėžio pataisos namų B. S. charakterizuojančią pažymą.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikaltimą veiką paskyrimas, nepakeis B. S. nusikalstamus polinkius. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta B. S. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas už nusikalstamą veiką paskyrė švelnesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Kolegija laiko, kad B. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios B. S. apeliacinį skundą atmesti.