- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-261-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03170-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Aušra Bielskė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. D. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos M. D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas Marijos D. V. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-2777-2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-2777-2020 M. D. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2020 m. spalio 12 d., apie 13 val., adresu: (duomenys neskelbtini) lazdele trenkė į N. P. automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo kairės pusės rėmą, taip jį įbrėždama. Už šį administracinį nusižengimą Marijai D. V. paskirta nuobauda – 50 eurų dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkino M. D. V. skundo kaip nepagrįsto ir Institucijos 2020 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-2777-2020 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
2. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį, jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 115 straipsnį, nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nusprendė, jog jos kaltė visiškai įrodyta, nes ji buvo nepatenkinta gatve važinėjančiais automobiliais ir dėl to įvykdė administracinį nusižengimą, t. y. tyčia apgadino N. P. automobilį, tačiau nenurodė priežastinio ryšio tarp jos nepasitenkinimo gatve važinėjančiais automobiliais ir N. P. automobilio apgadinimo. Teismo įsitikinimu, jeigu ji policininkui išreiškė savo nuomonę dėl nesureguliuoto eismo (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad ji visiškai sąmoningai tyčia apgadino nukentėjusiosios automobilį teismo nurodytu būdu.
2.2. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, jog dėl eismo sąlygų nepasitenkinimą reiškė abi konflikto šalys. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nevertino, ar 84 metų amžiaus moteris, praėjus mažiau nei trims mėnesiams po insulto priepuolio, sunkiai vaikščiojanti ir be ramento negalinti nei žingsnio paeiti, galėjo suduoti it karys kardu per automobilio stogą, kad ant jo paviršiaus liko aiški žyma. Be to, teismas nevertino pateiktos jos neįgalumo pažymėjimo kopijos ir ekspertizės dėl insulto ligos duomenų.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas nenustatė, ar jos nepasitenkinimas nesureguliuotu eismu sodų bendrijos gatve nukreiptas būtent prieš N. P., ar ji reiškė pretenzijas būtent nukentėjusiajai, visgi ją nepagrįstai pripažino kalta, nors ji teigė, kad nepažįsta N. P., o N. P. nepažįsta jos. Teismas neatsakė į klausimą, kodėl N. P. sustojo ties ja, jei vairavo savo automobilį visiškai saugiai, jokių manevrų, apie kuriuos teigė apeliantė, nepadarė, nenubloškė sunkiai einančios senyvo amžiaus moters prie tvoros. Apeliantės teigimu, iš jos išdėstytų įvykio aplinkybių matyti, jog tikroji kaltininkė yra N. P., nes ji nepaisydama Kelių eismo taisyklių pavojingai vairavo gyvenamosios vietovės teritorijoje, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo apeliantė, ir iš įvykio vietos pasišalino.
2.4. Pasak apeliantės, teismas nenustatė įrodymų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai įrodytų jos kaltę dėl tyčinio N. P. automobilio apgadinimo. Nutartyje teismas konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti, ar N. P. automobilis buvo apgadintas prieš įvykį, įvykio metu, ar jau po įvykio, tačiau nutartį grindė prielaida, jog automobilio stogo apgadinimas (jo lokalizacija) sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Be to, teismas net neapžiūrėjo lazdos, kuria ji neva apgadino automobilį, nors ji buvo teismui pristatyta, kitos lazdos nubaustoji neturi. Teismas vadovavosi prielaida, kad praėjus ilgam laiko tarpui nėra galimybės padaryti objektyvios išvados, o dėl nežymaus apgadinimo ekspertizė neskirtina. Taigi, teismas nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp daikto, kuriuo galimai apgadintas automobilis, smūgio per automobilio stogą (stogo kampą) fakto, nes, pasak liudytojo A. P., jis jokio triukšmo ar bildesio negirdėjo, o kalbėjusios kaimynės šnekėjo tyliai, nenustatė, ar būtent ji sudavė savo ramentu (lazda) per automobilį, ir, kad būtent nuo jos tariamo smūgio atsirado apgadinimas.
2.5. Apeliantė pažymi, kad teismas sau priskyrė eksperto funkcijas ir padarė išvadas dėl jos lazdos (ramento) savybių, kokių tvirtinimo elementų lazda turi, ar būtent ši lazda buvo nusižengimo daiktu, nors objektyviai byloje nėra jokių įrodymų dėl lazdos savybių, formos, jos medžiagos ir pan.
2.6. Apeliantė nurodo, kad teismas įrodymais laikė policininkų parodymus ir vaizdo įrašus iš tarnybinių vaizdo kamerų. Iš pastarųjų matyti, kad policijos ekipažui privažiavus prie įvykio vietos, juos pasitiko senyvo amžiaus moteris (N. P. mama) ir pradėjo aiškinti, kad įvyko konfliktas dėl eismo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Moteris aiškino, kad jie nuolat važinėja prie savo namo per nurodytą gatvę, o ten gyvenantys žmonės jiems priekaištauja. Peržiūrėjus vaizdo įrašus tapo aišku, kad policijos pareigūnė E. M. pati už N. P. formuluoja įvykio aplinkybes, pati dėsto frazes ir net pilnus sakinius, tokiu būdu formuodama N. P. skundą. Iš paminėto įrašo matyti, kad nukentėjusioji ir jos artimieji nebuvo linkę sureikšminti šį konfliktą, tačiau pareigūnei perėmus vadovavimą į savo rankas, skundą, kurį suformulavo policininkė E. M., pasirašė.
2.7. Apeliantė teigia, kad teismas visiškai nevertino, ar jos veiksmuose yra/nėra sunkinančių ar lengvinančių kaltę aplinkybių, nors privalėjo tai vertinti, nes, apeliantės įsitikinimu, tokios aplinkybės aiškios dėl nubaustosios amžiaus, o galimai ir dėl pačios nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų.
2.8. Skunde taip pat pažymi, kad skundžiamo nutarimo turinys neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies, nes trauktino administracinėn atsakomybėn asmens ir nubaustojo duomenys neatitinka vieni kitų, tačiau teismas to neištaisė ir visiškai dėl šios aplinkybės nepasisakė.
2.9. Apibendrindama skundo argumentus, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė prielaidomis, bet ne įrodymais. Principas in dubio pro reo galioja ir administracinėje teisenoje, tačiau šioje nutartyje šio principo nesilaikyta.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
3.1. Nurodo, kad su M. D. V. skunde išdėstytais teiginiais Institucija nesutinka ir mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos antrojo būrio vyriausiosios patrulės E. M. tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūra, pažeidėjos paaiškinimu dėl įvykio.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5. Susipažinus su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2020 m. spalio 27 d. administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu bei visa bylos medžiaga, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog M. D. V. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl apeliantės kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė jai nepalankias išvadas dėl kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta ir/ar nepagrįsta. Apygardos teismas nenustatė jokių apeliantės nurodomų akivaizdžių skundžiamos nutarties trūkumų, kurie galėtų turėti įtakos administracinės bylos nutraukimui. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. D. V. kaltė padarius ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
6. ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
7. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, M. D. V. viso proceso metu savo kaltę dėl tyčinio turto sugadinimo kategoriškai neigė, tvirtino automobilio neapgadinusi, nurodė, kad tai greitai važiavęs N. P. vairuojamas automobilis nubloškė ją prie tvoros ir vos nesužalojo. Tuo tarpu nukentėjusioji N. P. tvirtino priešingai, o būtent, kad įvykio dieną sustojo praleisti senyvo amžiaus M. D. V., kuri priėjo prie jos automobilio, prie jos lango (vairuotojo). Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl naudojimosi keliu, kuriuo ji ketino nuvažiuoti. Pavažiavusi iš vietos pajuto smūgį ir sustojo. Išlipusi suprato, kad minėta moteris lazda trenkė į jos automobilio kairės pusės stogo rėmą. Nurodžius, kad bus iškviesta policija, moteris pareiškė, kad ją šmeižia, ir pasišalino iš įvykio vietos. Vertinant šiuos byloje surinktus vienas kitam prieštaraujančius įrodymus yra svarbu, kuriuos jų patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
8. Visų pirma pažymėtina, kad teismas neturi duomenų, kad nukentėjusioji N. P. dėl asmeninių ar kitokių priežasčių norėtų apkalbėti M. D. V., o ir pati nubaustoji tokios informacijos nenurodė. Priešingai, iš byloje esančių vaizdo įrašų bei teisme išreikštos pozicijos matyti, kad ji siekė sutarti dėl incidento draugiškai. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad greitai važiuoti anksčiau nurodyta gatve nėra įmanoma, nes ten yra posūkis, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys. Nukentėjusios nurodytas automobilio apgadinimas buvo užfiksuotas nuotraukose ir vaizdo įraše – pailgos formos nežymus automobilio stogo rėmo kairės pusės įlenkimas ir įbrėžimas. Tokio pobūdžio apgadinimas atitinka nukentėjusios nurodytą įrankį, kuriuo, pasak jos, jis buvo padarytas – įvykio vietoje M. D. V. turėta lazda, kuri yra fiksuota nuotraukoje. Iš pastarosios matyti, kad lazda yra pailgos formos, su tvirtinimo elementais, skirta pasiremti einant suaugusiam žmogui. Šie duomenys leidžia spręsti apie pakankamą tokio daikto tvirtumą, kad juo smūgiuojant būtų apgadintas automobilis. Tam, kad sugretinti tokios formos daiktą ir padarytą apgadinimą, apygardos teismo vertinimu, pilnai užtenka bendrųjų žinių. Pažymėtina, kad ekspertizė byloje skiriame tuomet, kai teismui kyla pagrįstų abejonių ar byloje yra prieštaravimų, kurių teismas be specialiųjų žinių turinčių asmenų pagalbos negali pašalinti. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė nesant pagrindo skirti ekspertizę. Tuo labiau, kad nuo nagrinėjimo įvykio praėjo nemažas laiko tarpas, kas vienareikšmiškai apsunkintų jos atlikimą. Liudytojas A. P., apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, nors nurodė, kad moterys kalbėjo gana tyliai ir jis negirdėjo ką jos kalba, tačiau patvirtino, kad kalbėjosi stovėdamos prie automobilio, prie vairuotojo durelių (b. l. 52-54). Apklausti liudytojai policijos pareigūnai E. M. ir S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilio viršutinėje galinėje dalyje kairėje pusėje buvo apgadintas stogas, buvo padarytas įlenkimas ir įbrėžimas, apgadinimas buvo šviežias, pareigūnams nekilo abejonių, kad jis padarytas lazda (b. l. 53-54, 61-63). Iš byloje esančių fotonuotraukų, kurias padarė minėti policijos pareigūnai, taip pat matyti, kad įlenktas automobilio stogo kairės pusės rėmas (b. l. 12-13), tai yra būtent toje pusėje, kurią nurodė N. P. ir kur stovėjo M. D. V.. Kad automobilio kairėje pusėje šalia vairuotojo durelių stovėjo M. D. V., neneigia ir pati nubaustoji. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusios automobilis buvo apgadintas kitu metu ar kitomis aplinkybėmis.
9. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina N. P. parodymus ir leidžia patikimai spręsti, kad M. D. V. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent 2020 m. spalio 12 d., apie 13 val. (duomenys neskelbtini), lazda tyčia trenkė į N. P. automobilio „Audi“ stogo kairės pusės rėmą, taip jį įbrėždama ir padarydama žalą. Pastarosios dydis byloje nėra ginčijamas, tad dėl šios aplinkybės teismas nepasisakys.
10. Minėti teismo aptarti įrodymai neatitinka apeliantės paaiškinimų. Pati apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad nėra patenkinta gatve dideliu greičiu važinėjančiais automobiliais, ji taip pat neneigė, kad nagrinėjamo įvykio metu tarp jos ir N. P. įvyko žodinis konfliktas, o tai atitinka N. P. įvardytas incidento priežastis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė tvirtino, jog N. P., važiuodama dideliu greičiu, nubloškė ją prie tvoros, vos nesužalojo. Visgi į policijos pareigūnus ji nesikreipė, įvykio vietoje nepasiliko, tokių aplinkybių atvykusiems pareigūnams nenurodė, ką patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Iš jų bei byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, kad aptariamas „Audi“ automobilis nėra toks aukštas, kad apeliantė, besiremdama lazda, negalėtų suduoti juo per automobilio stogą. Apeliantė teigia, kad yra senyvo amžiaus moteris, kamuojama sunkių ligų, tad negalėtų trenkti lazda į automobilio stogą. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad byloje surinki įrodymai bei pačios M. D. V. paaiškinimai patvirtina, kad įvykio dieną ji gebėjo savarankiškai eiti pasiremdama viena lazda. Tokio pobūdžio veiksmui, kaip trenkimas lazda per automobilio stogo rėmą, ypatingų pastangų, didelės fizinės jėgos nereikia. Todėl nei pareiškėjos garbus amžius, nei jos sveikatos būklė nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad policijos pareigūnė E. M. pati už N. P. suformulavo įvykio aplinkybes bei N. P. skundą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, iniciatyva pradėti procesą sklido iš N. P.. Policijos pareigūnė padėjo suformuluoti pareiškimo tekstą, nes to prašė pati nukentėjusioji. Be to, būtent N. P. nurodė visas faktines įvykio aplinkybes, o policijos pareigūnė tik padėjo jas suformuluoti aiškiai. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareigūnė E. M. skatino nukentėjusiąją rašyti skundą. Apibendrinant spręstina, kad teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės pateiktais paaiškinimais, nes jie neatitinka kitų byloje surinktų patikimų įrodymų.
11. Vertinant skundo argumentus dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo pažymėtina, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad M. D. V. yra sulaukusi 84 metų ir tai yra pagrindas pripažinti esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nei Institucijos nutarime, nei pirmosios instancijos teismo nutartyje ši aplinkybė konstatuota nebuvo, tad ši klaida taisytina apeliacinėje instancijoje.
12. Sprendžiant, ar konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pagrindas pakeisti M. D. V. skirtą nuobaudą, pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 50 iki 750 eurų, tad baudos vidurkis yra lygus 400 eurų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas paliko galioti Institucijos 2020 m. spalio 30 d. nutarimu M. D. V. paskirtą minimalią 50 eurų dydžio baudą. Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Duomenų apie M. D. V. darbingumo lygį byloje nėra, tačiau apygardos teismas įvertino pateiktus duomenis apie jos sveikatos būklę (b. l. 29), tai, kad anksčiau ji bausta nebuvo. Apibendrinant spręstina, kad skirta minimali bauda atitinka nustatytas skiriamos nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo ją dar labiau sumažinti, sušvelninti ar apskritai jos neskirti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
M. D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti.
K. M. D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tai yra, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.