Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016-03-29 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-1043-4667 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą siekiant apginti jo pažeistas teises Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje. Nurodo, kad tokiu būdu yra diskriminuojamas dėl socialinės padėties.

Pareiškėjas neneigia, kad yra skolingas Tarnybai 1 240 Eur už anksčiau suteiktą teisinę pagalbą, tačiau nurodo, kad anksčiau suteikta teisinė pagalba iš tiesų realiai ir faktiškai nebuvo suteikta. Nurodo, kad minėta suma priteista už akių, nesąžiningai surengtame administraciniame procese, kuriame pareiškėjas neturėjo galimybių gintis. Be to, pareiškėjas teigia, kad neturi galimybių apmokėti susidariusių išlaidų, kadangi jo nuolatinės pajamos sudaro 106 Eur per mėnesį. Pažymi, kad minėta suma yra apmokama pareiškėjo galimybių ribose. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, jog susidariusios išlaidos būtų išieškotos, nurodo, kad jo pastangomis buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos dengimo.

Tarnyba atsiliepime (b. l. 25-26) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas yra skolingas 1 240 Eur už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs šių išlaidų, Tarnyba priėmė Sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalba. Tokį savo sprendimą grindžia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nurodo, kad antrinė teisinė pagalba nesuteikiama, jei pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pažymi, kad tokia pozicija įtvirtinta ir LVAT 2016-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016. Atsakovė nurodo, kad jos turimais duomenimis pareiškėjas iki šiol nėra apmokėjęs minėtų išlaidų.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui ginčijamu Sprendimu atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu atsakovė atsisakė pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą remdamasis tuo, kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, kurioje jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas skolingas atsakovei 1 240 Eur dydžio sumą, susidariusią už anksčiau suteiktą teisinę pagalbą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą antrinė teisinė pagalba nesuteikiama, jei pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015 Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisė iš atsakovo J. S. 1 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13. LVAT 2015-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimą paliko nepakeistą. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas iki šiol nėra padengęs išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Tarnyba priėmė Sprendimą, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Nagrinėjamam ginčui yra aktualus LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pateiktas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto aiškinimas. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., LVAT 2015-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015). Taigi, vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pažymėtina, kad šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo (LVAT 2016-02-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą Tarnyba atsisakė dėl to, kad jis nėra apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistų teikiant jam antrinę teisinę pagalbą. Šį faktą pripažįsta ir jo neginčija pats pareiškėjas. Taigi, galima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisinė pagalba byloje ir iki nurodyto termino jis nėra apmokėjęs nustatytų teisinės pagalbos išlaidų ar jų dalies.

Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovė pati nesiėmė jokių veiksmų, kad išieškotų susidariusią sumą. Nurodo, kad pareiškėjo pastangomis buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (b. l. 16-18), toks vykdomasis raštas nebuvo išduotas Sprendimo priėmimo metu. Be to, iš skunde pateiktų argumentų akivaizdu, kad pats pareiškėjas suvokia savo pareigą sumokėti už anksčiau suteiktas teisines paslaugas, tačiau šios savo pareigos nevykdo.

Teismas nenustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti ir pareiškėjo diskriminacijos dėl jo turtinės padėties. Šiuo atveju, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Tarnyba individualiai vertino teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui galimybes, tačiau pats pareiškėjas nesiekė įvykdyti įsipareigojimų mokėti skolą atsakovei. Pažymėtina, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau pačiam pareiškėjui pašalinus kliūtis, t. y. sumokėjus skolą, gali būti teikiama antrinė teisinė pagalba.

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, jog jis nėra apmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, todėl Sprendimas atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo J. S. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.