- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2-44-733/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. K., Šilutės rajono savivaldybei, S. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Antanas Butautas
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai A. Ž., jos atstovui advokatui Antanui Butautui, suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. G., suinteresuotam asmeniui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. P., V. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. Ž. prašo nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1999-12-28 gyvendama Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2000 m. vasarą, savo lėšomis įsirengė iš pagalbinių patalpų, palėpėje esantį atskirą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo šildomas elektra, jame nebuvo krosnies. Iš jo išsikrausčius gyventojams, ji 1985 m. kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybę dėl leidimo naudotis šiuo butu, nes nuomojamas butas jai su šeima buvo per mažas. Jai žodžiu buvo leista pasistatyti pečių bute Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji pasistatė už savo lėšas. Po krosnies pastatymo ją atleido nuo mokesčių mokėjimo namų valdybai. Visi leidimai buvo žodiniai. Apie 2000 m. ji niekam nepranešusi pakeitė langus, apšiltino sieną, sutvarkė namo išorę, įsirengė tualetą, įvedė vandentiekį, pertvarų nekeitė. Tualetą įsirengė tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atvykę specialistai iš savivaldybės prieš 10 metų liepė taip daugiau nebedaryti. Dabar yra apie treji metai, kaip tos patalpos virto butu. Norėdama įteisinti nuosavybę, kreipėsi į savivaldybę, kuri atsiuntė specialistus, šie atliko matavimus. Kada buvo įregistruotas butas Nekilnojamojo turto registre, nežino. Savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).
Taip pat pareiškėja nurodo, kad nekilnojamąjį daiktą - butą įgijo sąžiningai, neprieštaraujant buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomotojui, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdo nuo 2000 m.
Pareiškėjos atstovas advokatas A. Butautas prašo patenkinti pareiškimą, paaiškino, kad daiktinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Šilutės rajono savivaldybė jo nevaldo nei nuosavybės, nei patikėjimo teise, neapskaito savo balanse, taip pat neprieštarauja, kad pareiškėja jį įgytų nuosavybės teise. Jis niekam nepriklauso. Butas pertvarkytas į gyvenamąją patalpą palaipsniui, pradedant nuo 2000 m. Butą pareiškėja įgijo sąžiningai, valdė atvirai, nepertraukiamai. Ji butą remontavo, prižiūrėjo palėpes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir pareiškėja, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jame apsigyveno prieš 15 metų. Visur rodoma, kad name yra trys butai. Buvo bendros palėpės, kur yra kaminai. Jai nereikia jokių palėpių, pretenzijas į jas nereiškia. Kiti kaimynai P. irgi tokių pretenzijų nereiškė. Visiems pakanka ir savų patalpų.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė L. G. nesutinka su pareiškimu, paaiškino, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, daiktinės teisės į ginčo butą nėra įregistruotos. Mano, kad savivaldybė elgiasi netinkamai. Butas priklauso savivaldybei, jis įregistruotas viešajame registre. Pareiškėja nurodė, kad jai buvo leista naudotis butu, statytis krosnį. Valdytas turtas turi būti įregistruotas viešajame registre. Savivaldybė nesilaiko teisės aktų dėl laisvų patalpų, bešeimininkio turto įregistravimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškimą neprieštarauja jam, nurodo, kad Šilutės rajono savivaldybė nevaldo nei nuosavybės, nei patikėjimo teise bei neapskaito savo balanse pareiškime nurodyto turto.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 9 punktu, nurodė, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tai - teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-148/2011). Taip pat nurodo, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio nuostatomis, pareiškėja teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, apie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėtą suformavimą, be to suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, dėl šio buto į jį kreiptasi nebuvo, todėl jis šio statinio formavimo procese nedalyvavo.
Suinteresuotų asmenų Šilutės rajono savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo S. P. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 62). Byla nagrinėtina, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Šilutės rajono savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškėjos A. Ž., jos atstovo advokato A. Butauto, suinteresuoto asmens V. K. ir suinteresuoto asmens atstovės L. G. paaiškinimais, kita bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esantis butas, kuriame pareiškėja nurodo gyvenanti nuomos teise, nuosavybės teise priklauso Šilutės rajono savivaldybei, kuriai priklauso 60/100 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Dvi dalys po 20/100 dalių įregistruotos V. K. ir S. P. vardu. Minėtame pastate yra suformuoti 4 gyvenamosios patalpos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (b.l. 19, 26, 27, 37-39, 52, 53). Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), stovi ant Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, kuris patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir kuris išnuomotas suinteresuotam asmeniui V. K. (b.l. 46, 47).
Taip pat pareiškėja nurodo, kad leidus Šilutės rajono savivaldybei 2000 m. vasarą, savo lėšomis įsirengė iš pagalbinių patalpų, palėpėje esantį atskirą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš jo išsikrausčius gyventojams, ji 1985 m. kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybę dėl leidimo naudotis šiuo butu, nes nuomojamas butas jai su šeima buvo per mažas. Jai buvo leista ir ji juo naudojasi nuo 2000 m. iki šiol.
Byloje pateikta 2011-10-04 sudaryta nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla (b.l. 12-18). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012-03-07 rašto matyti, kad daiktinės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą neįregistruotos. Buto kadastriniai matavimai atlikti 1984-12-17, o 2011-10-04 yra atliktas jų tikslinimas (b.l. 11). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vytauto (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 28).
CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.).
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 išaiškino, kad imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-535/2008) ir paaiškinamas, atsižvelgiant į šia norma siekiamus tikslus. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, jog sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-41/2011). Taigi sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, ypač kai turtas yra registruotas buvusių sovietinių organizacijų vardu, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t.y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pabrėžė, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-535/2008). Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t.y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2012-11-21 raštu nurodė, kad 4 butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1950-08-08 buvo įregistruotas Šilutės rajono darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) vardu. Įregistravimo pagrindas – Šilutės r. DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimai: 1950-08-08, Nr. 9 ir 1950-06-15, Nr. 182. Turimais duomenimis namas pastatytas 1904 m. Butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuoti atitinkamai 1992-07-01 ir 1992-06-24, jie priklauso fiziniams asmenims. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Šilutės rajono savivaldybei, nuosavybės teisė įregistruota vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 patvirtintu perdavimo - priėmimo aktu. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti tik kadastro duomenys, dėl nuosavybės teisių įregistravimo iki šio laiko niekas nesikreipė (b.l. 81).
Pareiškėja neįrodinėjo, kad butą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise kaip privatizavimo objektą. Tai, kad pareiškėja nurodo, jog savivaldybės leidimu naudojosi butu Nr. 4, įsirengė jį, kad su ja derino savo veiksmus, rodo, jog pareiškėja suvokė valdanti ne sau priklausantį daiktą.
Kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1950-08-08 buvo įregistruotas Šilutės rajono DŽDT vardu, konstatuotina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei, nors ši ir neįregistravusi nuosavybės teisės į jį. Aplinkybių, dėl ko būtų pasibaigusi subjektinė valstybės nuosavybės teisė į ginčo butą, byloje nėra.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.