Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G., būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent:

jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbuotojų saugą darbo vietoje, 2024 m. gegužės 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams statybos objekte – statomame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdant stogo dangos apdailos darbus, neįvertino darbuotojų galimo kritimo iš aukščio rizikos, netinkamai organizavo darbus aukštyje, neužtikrino, kad įmonės darbuotojo G. S. darbo vietoje sumontuoto stoglangio (švieslangio) anga būtų tinkamai uždengta ir / ar aptverta aptvarais, nekontroliavo, kad būtų taikomos kolektyvinės apsaugos priemonės kritimo iš aukščio rizikai pašalinti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad „statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose“, Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje; tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, „darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu; rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu; nustatytos rizikos priežasčių šalinimu; techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones; pirmenybe kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms“, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 37.1, 37.2 punktus, numatančius, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones; jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2023-04-19 parengtų Minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų, organizuojant ir atliekant statybos darbus rekomendacijų 23 punktą, numatantį, kad „pavojingos zonos, kuriose yra pavojus nukristi iš aukščio ar į gylį (angos perdangose, šuliniai, šurfai, iškasos) turi būti uždengtos tinkamai parinktais dangčiais ar skydais, arba aptvertos apsauginiais tinklais ar aptvarais“,