- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-12315-400/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04075-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., D. K., A. R., valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims G. M., D. K., A. R., valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina V. R.. Po motinos mirties, visas jos turėtas turtas buvo faktiškai valdomas pareiškėjos L. R.. Mirusios V. R. kilnojamą turtą (albumus, nuotraukas, dokumentus, baldus ir kt.) ir nekilnojamąjį turtą (butą, ūkinį pastatą ir kt.) pareiškėja pradėjo valdyti iš karto po motinos mirties, juo rūpintis kaip savo, t. y., pareiškėja gyveno motinos bute, jį tvarkė ir juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo aplinką.
3. Nurodė, kad mirusioji turėjo dar tris vaikus, t. y. pareiškėjos seseris G. M. ir D. K. ir brolį A. R., tačiau nei jie, nei pareiškėja dėl turto paveldėjimo į notarą nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo ar jos palikimo atsisakymo faktų. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydama, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. R. paliktojo turto perėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad ji priėmė palikimą po savo motinos mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti V. R. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. R. buvo V. R. dukra. Po palikėjos mirties liko jos vardu nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamas turtas – butas, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kitų inžinerinių pastatų – lauko tualeto, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos V. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta, testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų.
9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po palikėjos V. R. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas ir kiti statiniai. Pareiškėja po motinos mirties minėtą turtą valdo kaip savo, jame gyvena, jį prižiūri ir rūpinasi, moka komunalinius mokesčius. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po savo motinos mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo ir prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aptartu būdu priėmė po savo motinos V. R. mirties atsiradusį palikimą.
10. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios V. R. palikimo sudėties.
11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.