- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- ATP-313-350/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00137-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Irena Pocevičienė Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-313-350/2014
2014 m. rugpjūčio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-05 nutarimu, S. S. už ATPK 50 str. numatytą pažeidimą nubaustas 500 Lt bauda už tai, kad jis 2014-03-23 apie 16.34 val. Kupiškio m. G. g. 53N, prekybos centre „M.“, pavogė akinius nuo saulės „Tropical Dozona“ 59.99 Lt vertės ir kremą „Garnier Miracle Skin Perfector“ 29,99 Lt vertės, t.y. įvykdė smulkią – 89.98 Lt vertės svetimo turto vagystę.
Šalies argumentai
S. S. apeliaciniu skundu prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nurodo, kad kaltės nepripažįsta, parduotuvėje nutarime nurodytu laiku buvo, tačiau jokių prekių nevogė. Pažymi, kad prekių parduotuvėje pasigesta tik 2014-03-27 – praėjus trims dienoms po tariamos vagystės, o jo kaltė grindžiama tik po kelių dienų peržiūrėtu vaizdo įrašu, kuris neryškus, jame nesimato, iš kur ir koks asmuo paima prekes ir kokios tai konkrečiai prekės. Tai pat teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais - liudytojų V. C., B. L. J. L. parodymas, kurie įvykio tiesiogiai nematė, apie jį pasakojo peržiūrėję vaizdo įrašą ir atlikę prekių inventorizaciją. Tokiu būdu teismas priimdamas sprendimą rėmėsi prielaidomis ir spėjimais, nutarimas nepagrįstas konkrečiais įrodymais, todėl naikintinas.
Atsiliepimas į S. S. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).
ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų patvirtinančių S. S. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kaip S. S. kaltę patvirtinančiu įrodymu rėmėsi byloje esančiu vaizdo įrašu, nurodydamas, kad jame aiškiai matyti, kad S. S. vaikšto po parduotuvę, paima akinius, juos užsideda, po to nueina į kitą skyrių, grįžta į tą pačią vietą jau be akinių, paima kremą, po to prekių krepšelį su tuščia kremo dėžute padeda prie kasos ir ant jo uždeda kitą tuščią prekių krepšelį, taip slėpdamas tuščią kremo pakuotę, nueina prie kitos kasos, bei šio įrašo pagrindu duotais liudytojų V. C., B. L. parodymais.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minimas vaizdo įrašas negali būti vertinamas kaip neginčytinas S. S. kaltę patvirtinantis įrodymas. Peržiūrėjus jį matyti, kad vaizdas neryškus ir nėra pakankamai informatyvus. Jame matyti, kaip vyriškis (galimai S. S.) vaikšto po parduotuvę, viename iš skyrių ištiesęs ranką kažką paima nuo lentynos ir užsidėjęs akinius nueina tolyn, vėliau grįžta atgal, kažką paima iš lentynos ( neįmanoma įžiūrėti ką konkrečiai) ir nueina tolyn, po to priėjęs prie vienos iš kasų padeda prekių krepšelį, ant jo uždeda kitą krepšelį ir nueina susimokėti už prekes prie kitos kasos. Iš toliau sekančio įrašo matyti, kaip viena iš kasininkių, surinkinėdama prie kasų sudėtus prekių krepšelius, viename iš jų randa ir paima, kaip vėliau nurodė, tuščią kremo pakuotę.
Tačiau iš šių duomenų negalima kategoriškai teigti, kad po parduotuvėje atliktos inventorizacijos trūkstamas prekes paėmė būtent S. S.. Minėtas asmuo neigė padaręs vagystę, trūkstamos prekės nerastos, S. S. galimos vagystės metu sulaikytas nebuvo, jis vagyste įtartas tik atlikus priekių inventorizaciją ir nustačius prekių trūkumą, peržiūrėjus vaizdo įrašus, kuriuose nėra aiškiai matyti, jog būtent jis paima trūkstamas prekes. Nėra jokių duomenų, jog būdamas parduotuvėje S. S. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą jį paslėpė savo drabužiuose ar kt. ar kad būtent jis išnešė iš parduotuvės nutarime nurodytus daiktus. Kaip jau buvo paminėta, net kremo paėmimo iš lentynos faktas įraše nėra neginčijamai aiškiai užfiksuotas, įraše nesimato, kokią konkrečiai prekę S. S. paėmė iš prekių lentynos. Įraše matoma, kaip viename iš skyrių S. S. tiesia ranką link lentynos, po to užsidedantis akinius ir nueinantis tolyn, tačiau negalima kategoriškai teigti, kad S. S. iš lentynos tikrai paėmė parduotuvei priklausančius akinius, o užsidėjo ne savo paties iš anksčiau turėtus akinius. Taip pat, nors viename iš prekių krepšelių, padėtų toje pat vietoje, kurioje krepšelį padėjo ir S. S., buvo rasta tuščia kremo pakuotė, tačiau negalima kategoriškai tvirtinti, kad pakuotė buvo rasta būtent tame pačiame krepšelyje, kurį parduotuvėje nešiojosi apeliantas, nes įraše matoma, kaip kasininkė nuo žemės prie kasų kelią krūvą krepšelių ir deda juos ant vežamų krepšelių, po to kelis viršutinius krepšelius pakelia ir iš vieno iš jų paima tuščią sulankstytą pakuotę. S. S. posėdžio metu parodė matęs, jog vaikštant po parduotuvę krepšelyje buvo kažkokia sulankstyta dėžutė, tačiau neaišku, ar tai ta pati vėliau rasta pakuotė nuo pagrobto kremo ir neįrodo, kad ją krepšelyje paliko būtent apeliantas.
Tokiu būdu minėtas vaizdo įrašas negali būti laikytinas neginčytinu S. S. kaltę patvirtinančiu įrodymu, remtis liudytojų V. C., B. L. parodymais, kurie juos davė peržiūrėję vaizdo įrašą ir jį savaip interpretuodami, nėra pagrindo, kitų S. S. kaltę patvirtinančių įrodymų įvykdžius vagystę skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nesurinkta.
Šiuo atveju remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2014 m. birželio 5 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o S. S. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
Panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šis nutarimas neskundžiamas.