Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-23 · Administracinė byla Nr. I2-6500-438/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-23
Bylos Nr.
I2-6500-438/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00163-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-6500-438/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00163-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.1; 8.6.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024 m. sausio 16 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 23S211974 ir 2024 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 24S17991, kuriuo pareiškėją nuspręsta grąžinti į užsienio valstybę (Ukrainą) per 14 dienų (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutartimi terminas skundui dėl Migracijos departamentui 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo panaikinimo paduoti neatnaujintas, skundą šioje dalyje atsisakyta priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad yra Ukrainos pilietis, į Lietuvos Respubliką (toliau – ir LR, Lietuva) atvyko 2022 m. kovo 4 d.. Jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR. Nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. dirbo UAB „Švykai“, nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Ulenergija“, nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. grįžo į UAB „Švykai“, kur dirba iki šiol. Paaiškėjo, kad pakeisti darbdavį buvo reikalingas Migracijos departamento leidimas, todėl 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2024 m. kovo 19 d.. Neįtarė, kad galiojantis leidimas gali būti panaikintas. Vertina, kad Migracijos departamento skirta sankcija (leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir išsiuntimas į karo kamuojamą šalį) yra visiškai neproporcinga padarytam pažeidimui. Be to, už šį pažeidimą jis jau yra nubaustas 2024 m. sausio 16 d. Nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 4500-ANR_N-217-2024. Niekas už tą patį pažeidimą negali būti baudžiamas du kartus.

Teigia, kas Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas neišsamiai išnagrinėjus jo situaciją, neatsižvelgus į svarbias faktines aplinkybes. Prašymai Migracijos departamentui nepagrįstai atmetami, nes ankstesnis jo leidimas laikinai gyventi LR panaikintas ir jo pasas yra nebiometrinis.

Akcentuoja, kad Ukrainos piliečiams viza atvykimui į Lietuvą yra nereikalinga, jiems yra taikomas 90 dienių bevizis režimas. Atvykimui yra reikalingas tik biometrinis pasas, tačiau jo neturintys taip pat buvo priimami. Jis 2024 m. sausio 9 d. yra užsakęs biometrinį duomenų pasą, tačiau, kada tiksliai jis jam bus išduotas nežinoma.

Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 128 str. 1 d. nuostata. Teigia, kad jis vienintelis šeimoje dirbantis, jo atlyginimas vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Jo sutuoktinė Lietuvoje gyvena nuo 2023 m. sausio 20 d., leidimas laikinai gyventi LR jai įteiktas 2024 m. sausio 22 d., t. y. po Skundžiamo sprendimo priėmimo. Šeima nepilnamečių vaikų neturi, tačiau augina 3 šunis. Skundžiamu sprendimu pažeidžiami ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės teisėti lūkesčiai ir interesai. Jam išvykus sutuoktinė ir šeimos augintiniai liktų be jokio pajamų šaltinio, neturėtų jokių kitų galimybių kaip tik vykti kartu į Ukrainą, nors sutuoktinei išduotas leidimas laikinai gyventi LR (prieglobstis) iki 2025 m. kovo 4 d..

Remiasi Įstatymo 43 str. 1 d. 5 p. nuostata ir vertina, kad Migracijos departamento atsisakymas tenkinti tiek jo, tiek jo darbovietės prašymus suteikti laikiną leidimą gyventi LR yra visiškai nepagrįstas.

Taip pat remiasi Įstatymo 130 str. 1 ir 2 d. nuostatomis ir teigia, kad Skundžiamame sprendime nėra nustatyti pagrindai, dėl kurių yra draudžiama grąžinti jį į užsienio valstybę. Nesuprantama, kaip karo kamuojamoje šalyje, jo gyvybei pavojus negresia. Pagal Įstatymo 130¹ str., jeigu užsienietis negali išvykti iš LR dėl humanitarinių priežasčių, jam Įstatymo 40 str. 1 d. 8 p. nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. Jis nuo pat 2022 m. moka mokesčius Lietuvos valstybei, yra lojalus, nepriekaištingos reputacijos.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis dėl viešojo administravimo. Teigia, kad prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę, turi būti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančiu kelią to asmens grąžinimui į užsienio valstybę, taikant galiojančias Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Migracijos departamentas Ukrainos piliečiui sprendimus siunčia bei įteikinėja lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. Taip pat nurodo neteisingą instituciją, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo nuo 2024 m. sausio 1 d. nėra. Sprendime vadovaujamasi kitos šalies (Ukrainos Respublikos) teisės aktais ir nurodoma, kad nors jis gyvena prie pat karo zonos, tačiau gali būti perkeltas.

Akcentuoja, kad jam negalėjo būti panaikintas leidimas gyventi LR, kadangi jis pradėjo dirbti ir dirba pas tą patį darbdavį UAB „Švykai“. Remiasi Įstatymo 44 str. nuostata.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b. l. 65-68) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi LR Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu darbui UAB „Ulenergija“ (toliau – ir Bendrovė). 2022 m. spalio 24 d. sprendimu išduotas leidimas laikinai gyventi. Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir Sodra). Nustatyta, kad su pareiškėju darbo sutartis buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 11 d.. Migracijos departamentas priėmė: 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi LR; 2024 m. sausio 16 d. sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (Ukrainą) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. sausio 30 d..

Remiasi Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p., 125 str. 1 d. 2 p. ir 128 str. 1 d. nuostatomis. Teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Pažymi, kad pareiškėjas apie pareigą informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusį darbdavį ar kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl jo prašymo, informuojamas teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ši nuostata yra įtvirtinta ir Ukrainos Konstitucijos 68 str..

Argumentuoja, kad tai, jog pareiškėjas jau po priimtų sprendimų teikia naujus prašymus dėl leidimų laikinai gyventi, dėsto aplinkybes susijusias su biometrinio paso gavimu, apeliuoja į bevizį režimą, nėra šių sprendimų panaikinimo pagrindai ir nesudaro pagrindo spręsti, kad Migracijos departamento sprendimai yra nepagrįsti.

Pažymi, kad Skundžiamo sprendimo pagrindas yra 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimas. Pareiškėjas UAB „Ulenergija“ dirbo iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., nuo šios datos Migracijos departamentas turėjo pareigą taikyti imperatyvų Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. reikalavimą ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas darbo UAB „Ulenergija“ pagrindu. Migracijos departamentas negalėjo priimti kitokio sprendimo.

Remiasi Įstatymo 28 str. 2 d. nuostata ir teigia, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti LR teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Nors Ukrainos piliečiams, turintiems biometrinius pasus, taikomas bevizis režimas (90 d. per 180 d.), tačiau pareiškėjas Skundžiamo sprendimo priėmimo metu neturėjo biometrinio paso, todėl jo buvimas Lietuvoje buvo neteisėtas.

Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Akcentuoja, kad pareiškėjas LR yra neteisėtai, kadangi jam panaikintas leidimas laikinai gyventi LR. Skundžiamame sprendime argumentuotai ir motyvuotai įvertinti teisės aktuose nustatyti pagrindai, dėl kurių asmuo negali išvykti ar būti išsiųstas iš šalies (Įstatymo 128 str. 1 d., 130 str. 1 ir 2 d.), tačiau nenustatyta Įstatymo 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę.

Vertina, kad Skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 24S17991 (b. l. 6-7) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 27 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., priėmė sprendimą (b. l. 4-5) panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760197697, galiojantį iki 2024 m. kovo 19 d., nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu ir asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.

Skundžiamu sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 125 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1, 3 ir 6 d., nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (Ukrainą), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. sausio 30 d., nes asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi LR. Nustatyta, kad panaikintas leidimas negaliojančiu paskelbtas 2023 m. gruodžio 18 d., todėl pareiškėjas 30 dienų yra neteisėtai LR ir Šengeno erdvėje. Pareiškėjas turi šeiminius ryšius su žmona Ukrainos pilietė H. B., kuri laikinai gyvena Lietuvoje. Pareiškėjas nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. dirbo UAB “Švykai”, nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. dirbo UAB “Ulenergija”, nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. dirba UAB “Švykai”, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį. Įvertinus tai, kad pareiškėjas Ukrainoje gyveno Chersono mieste, tai yra toje Ukrainos dalyje, kur šiuo metu netoliese vyksta kariniai veiksmai, jis gali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – Ukrainą, kadangi išlieka vidinio persikėlimo į saugią teritoriją galimybė.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

UTPĮ 3 str. 3 d. numatyta, jog užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

UTPĮ 125 str. numatyti grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš LR pagrindai.

Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi (UTPĮ 125 str. 1 d. 2 p.).

Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 127 str. 1 d.).

Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (UTPĮ 128 str. 1 d.).

Nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 27 d. Migracijos departamento sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi LR, yra įsiteisėjęs. Todėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pagrindai neaptariami.

Pagal Įstatymo 127 str. 4 d. sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią individualią pareiškėjo situaciją, konstatuotina, kad įsiteisėjus sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo, Migracijos departamentas, nustatęs pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš LR pagrindą (UTPĮ 125 str. 1 d. 2 p.), turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę (Ukrainą), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę.

Įstatymo 130 str. numatyti draudimo išsiųsti arba grąžinti užsienietį pagrindai. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (1 d.). Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (2 d.).

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo negrąžinimo į kilmės valstybę Įstatyme numatytų pagrindų. 2024 m. sausio 16 d. užsieniečio apklausos lape (b. l. 115-116) pareiškėjas nurodė, kad sutinka grįžti į Ukrainą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas gali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – Ukrainą. Pažymėtina, kad pareiškėjo kilmės valstybėje egzistuoja vidinio persikėlimo į saugią teritoriją galimybė. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis yra vienintelis dirbantis šeimoje, augina tris šunis, nėra Įstatyme numatytos priežastys, dėl kurių asmuo negali būti grąžinamas.

Ukrainos pilietei H. B. leidimas laikinai gyventi LR (b. l. 33) suteiktas Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. pagrindu, t. y. suteikta laikinoji apsauga. Nors byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad nurodyta pilietė yra pareiškėjo sutuoktinė (pavardės skirtingos, santuokos liudijimas nepateiktas), teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Įstatymo 43 str. 8 d. teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga (2 p.).

UTPĮ 39 str. 1 d. nustato atvejus, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą.

Ukrainos piliečiams, turintiems biometrinius pasus, taikomas bevizis režimas (90 d. per 180 d.). Tačiau pareiškėjas neginčija, kad Skundžiamo sprendimo priėmimo metu neturėjo biometrinio paso. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. gruodžio 18 d. gyveno neteisėtai (UTPĮ 39 str. 1 d. 3 p.), todėl nustačius šią aplinkybę pareiškėjui 2024 m. sausio 16 d. surašytas Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 4500-ANR_N-217-2024 (b. l. 10).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad naujo leidimo laikinai gyventi LR, esant darbo santykiams, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 28 str. 2 d. tokį prašymą Migracijos departamentui gali pateikti užsienietis, LR teritorijoje esantis teisėtai.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Skundžiamą sprendimą, kuris atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Netenkinus pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 70 str. 9 d., 2024 m. sausio 31 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 24S17991 vykdymo sustabdymas, paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 24S17991 vykdymo sustabdymas, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėRomanas KlišauskasAušrelė Mažrimienė