Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2120-654/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
1-2120-654/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Nukentėjusysis
J. S.
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2120-654/2013Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01518-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.2.4.8.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui A. Survilai, gynėjai advokatei R. Laurinavičienei, nukentėjusiajai J. S., jos atstovei advokatei L. Latvėnienei, vertėjams A. Krušnai, G. Račkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „R.”, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas 1 kartą: 2011-04-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 222 str. 1 d. 6500 Lt dydžio bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

A. S. 2012-07-27, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto koridoriuje, suėmęs nukentėjusiąją J. S. už plaukų tampė ir mesdamas į ją kėdę padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-07-27 jis bute Kauno gatvėje nebuvo, kadangi tą dieną, kaip įprastai, nuo 10 iki 15 val. vežiojo turistus po Vilniaus senamiestį. Be to, tuo metu jis gyveno kitur ir į šį butą ateidavo labai retai. Pamena, kad tuo metu buvo lūžęs jo kairės rankos pirštas ir jis nešiojo įtvarą, todėl būtų negalėjęs pakelti ir mesti sunkios kėdės.

Apklausta teisme nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2012-07-27 su dukra J. S. buvo namie, kai atėjo A. S. ir sakė, kad jos šiukšlina kieme. Joms išėjus į kiemą, kaltinamasis parodė numestą popierėlį. Jai su J. S. grįžus namo, kaltinamasis pradėjo šaukti, koridoriuje pastūmė šalia buvusią J. S. ir griebė ją (J. S.) už plaukų. J. S. pradėjo verkti ir atsistojo tarp jų į tarpą. Tuomet kaltinamasis iš savo kambario pradėjo mėtyti daiktus: išmetė televizorių, stalą, kėdę, kuri krisdama pataikė jai į koją ir nuo smūgio sulūžo. Tuomet ji paskambino kitai dukrai A. S., kuri grįžo maždaug po 15 min., tuo metu kaltinamasis jau buvo išėjęs. Pamena, kad policiją iškvietė A. S.. Mano, kad kaltinamasis taip elgėsi dėl to, kad jam nepatiko teismo sprendimas jų skyrybų byloje, be to jie pykdavosi ir iki šio įvykio, jis jai buvo grasinęs.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad J. S. padarytas odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-07-27), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b.l. 12-13).

Apklausta teisme liudytoja J. S. parodė, kad įvykio dieną, apie 11 val., buvo su J. S. namuose. Atėjęs kaltinamasis joms pasakė, kad jos blogai vaikščioja, šiukšlina. Lauke A. S. joms parodė numestą ant žemės popierėlį. Joms grįžus namo A. S. atėjo paskui jas ir koridoriuje pastūmęs ją (J. S.), pagriebė nukentėjusiajai už plaukų. Ji norėjo apginti J. S., tačiau kaltinamasis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sienelę. J. S. paprašius atiduoti daiktus kaltinamasis atrakino savo kambarį ir išmetė iš jo televizorių, kėdę, kuri pataikė J. S. į koją. Tuomet ji paskambino savo sesei A. S., kuri iškvietė policiją. A. S. atėjus, A. S. jau nebebuvo. Ji pamena, kad kelias dienas prieš įvykį buvo pastebėjusi, kad A. S. ranka buvo su įtvaru, tačiau ar ir įvykio metu jis jį turėjo, nepamena.

Apklausta teisme liudytoja A. S. parodė, kad įvykio dieną jai paskambino sesuo J. S., kalbėdama ji girdėjo, kad tarp jos tėvų kilęs konfliktas. Po kiek laiko paskambino nukentėjusioji, paprašė greičiau grįžti namo. Įvažiavusi į kiemą pamatė išeinantį iš namų tėvą. Namuose rado verkiančią A. S., nukentėjusioji buvo šoke, jos koja buvo paraudusi, sakė, kad A. S. sužalojo su kėde, ant grindų matė nukritusią sulaužytą kėdę, televizorių. Ji iškvietė policiją. Teigė, kad A. S. ir ankščiau grasindavo J. S., jos jo bijojo.

Apklausta teisme liudytoja R. M. parodė, kad ji gyvena kartu su A. S. apie 3 metus. Be to, ji yra įmonės, kurios automobiliu A. S. vežioja turistus į ekskursijas, direktorė. A. S. pagal sutartį dirba penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10 val. iki 15-16 val. Ji važinėja kartu su juo. 2012-07-27 ji taip pat buvo kartu su juo, todėl įvykio negalėjo būti. Teigė, kad per visą jos ir A. S. bendravimo laikotarpį jis jos atžvilgiu smurto nenaudojo.

Apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, kad jo vadovaujama UAB „R.“ yra sudariusi su A. S. įmone UAB „K.“ sutartį, pagal kurią A. S. kaip vairuotojas penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais vežioja turistus. Pagal sutartį A. S. turistus stotyje turi pasitikti 10 val., 3 val. tęsiasi ekskursija. Jei kaltinamasis negali dirbti, jis pats turi surasti vairuotoją ir jam pranešti. 2012-07-27 jis turėjo dirbti su turistais iš Baltarusijos, duomenų, kad tą dieną jis nedirbo, jis neturi.

Apklausta teisme liudytoja A. B. parodė, kad ji yra gidė. Kartu su A. S. vežioja po ekskursijas turistus. Jie dirba penktadieniais, šeštadieniais ir kartais sekmadieniais. Penktadieniais jie turi sutikti turistus geležinkelio stotyje, tuomet maždaug per 3 valandas yra apvažiuojami objektai, o po to turistai nuvežami į viešbutį. Ekskursijų metu vairuotojai turi ir maždaug 1 val. trukmės pertrauką. Kartais būdavo, kad dirbdavo ne A. S., o kitas vairuotojas. Kaip buvo 2012-07-27, ji neprisimena, bet mano, kad dirbo kartu su kaltinamuoju.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kambaryje buvo rasta kėdė, kurios atlošas sulaužytas, už kėdės ant grindų stovi televizorius (b.l. 7).

2013-06-11 apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apžiūrėta medinė kėdė, kurios atlošas yra sulaužytas (1 t., b.l. 193-194).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimu J. S. ir A. S. santuoka buvo nutraukta dėl kaltinamojo kaltės (1 t., b.l. 199-204).

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje apklausus kaltinamąjį, nukentėjusiąją ir liudytojus matyti, kad kaltinamasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, o savo versijai patvirtinti jo prašymu teisme apklausti liudytojai R. M., V. P. ir A. B.. Iš kitos pusės, kaltinamasis aktas surašytas remiantis nukentėjusiosios ir liudytojų J. S. ir A. S. parodymais, kurie yra priešingi A. S. ir liudytojų R. M., V. P. ir A. B. parodymams. Šioje situacijoje įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat liudytojų patikimumą būtina nustatyti, kurių liudytojų parodymais teismas remiasi priimdamas nuosprendį, o kurių liudytojų parodymus atmeta. Analizuojant nukentėjusiosios ir liudytojų J. S. ir A. S. parodymus matyti, kad nukentėjusioji yra liudytojų mama, tačiau vien tik proceso dalyvius siejantis giminystės ryšys neleidžia teismui laikyti jų parodymų nepatikimais. Kitą vertus kaltinamasis A. S. yra liudytojų tėvas ir teismas mano, kad nebuvus įvykio liudytojos nemeluotų teismui, kad jų tėvas padarė nusikaltimą. Kaip nustatyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, įvykio vietoje buvo tik J. S., J. S. ir A. S.. Nukentėjusioji ir liudytoja J. S. tiek apklaustos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. S. buvo įvykio vietoje ir padarė pavojingus veiksmus. Tai, kad kaltinamasis buvo įvykio vietoje, patvirtino ir liudytoja A. S., kuri, atvykusi į įvykio vietą, matė A. S. iš jos išvykstantį. Tokiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiosios ir liudytojų J. S. bei A. S. parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kuria nustatyta, kad jų nurodytu įvykio laiku J. S. buvo padaryti sužalojimai kairės kojos blauzdoje, kas atitinka parodymus. Be to, iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojų Ž. T. ir J. A. parodymų matyti, kad jiems atvykus į įvykio vietą, joje buvusios nukentėjusioji ir liudytojos nurodė, kad pavojingus veiksmus atliko A. S. ir šie parodymai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus. Visi šie įrodymai yra tarpusavyje susiję, yra aiškūs ir gauti nepažeidžiant BPK 20 str. nuostatų, todėl priimdamas nuosprendį teismas jais vadovaujasi.

Vertinant R. M., V. P. ir A. B. parodymus teismas jais nesivadovauja dėl menko jų liečiamumo su byloje nagrinėjamu įvykiu ir informatyvumo. Apklausti teisme šie liudytojai nurodė, kad įvykio jie nematė ir įvykio metu įvykio vietoje nebuvo. Jie yra A. S. verslo partneriai ir yra susiję verslo ryšiais, visi prisideda organizuojant ir vykdant turistines ekskursijas Vilniaus mieste. Liudytojai patvirtino, kad penktadieniais apie 10 val. Vilniaus stotyje jie paima turistus ir pagal sudarytą programą iki sekmadienio juos vežioja po Vilnių. Taip vyksta kiekvieną penktadienį ir, jų manymu, 2012-07-27 viskas turėjo vykti tokia pat tvarka. Liudytojai V. P. ir A. B. negalėjo patvirtinti, kad 2012-07-27 A. S. vežiojo turistus ir nurodė, kad nors ir retai, tačiau būdavo atvejų, kuomet turistus vežiojo ne A. S., o kitas vairuotojas. Nors liudytoja R. M. teisme paaiškino, kad 2012-07-27 A. S. vežiojo turistus, tačiau paklausta, ką darė kitomis 2012 metų liepos mėnesio dienomis, prisiminti negalėjo, paaiškinti, kodėl atsimena būtent šią dieną ji irgi aiškiai ir logiškai paaiškinti negalėjo. Iš tikrųjų, 2012-07-27 buvo penktadienis, tačiau vien tik remiantis tokiais nekonkrečiais liudytojų parodymais teismas negali remtis ir paneigti konkrečius ir kitais įrodymais patvirtintus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, bei specialisto išvadą.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. S. kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė J. S. sveikatą. Apklaustas teisme A. S. neprisipažino padaręs nusikalstamos veikos ir nurodė, kad tą dieną, nukentėjusiosios nurodytu metu, jo bute nebuvo, nes jis dirbo, vežiojo turistus po Vilnių. Be to, teigė, kad nebūtų galėjęs mesti į nukentėjusiąją sunkios ąžuolinės kėdės, kadangi 2012 m. birželio mėnesį jis buvo susižalojęs kairės rankos pirštą, todėl nešiojo langetę. Tokius kaltinamojo parodymus neigė nukentėjusioji ir liudytojos J. S. ir A. S.. Jų teigimu, 2012-07-27 į namus atėjo A. S. ir pradėjo prie jų kabinėtis. Vėliau koridoriuje kaltinamasis pastūmė šalia stovėjusią J. S. ir pribėgęs prie J. S. pagriebė už plaukų, o vėliau nuėjo į savo kambarį ir pradėjo mėtyti daiktus, išmetė televizorių, kėdę, kuri pataikė nukentėjusiajai į koją. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė už skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mušant žmogų ar kitaip smurtaujant. Byloje nustatyta, kad A. S. suėmęs J. S. už plaukų tempė ją ir metęs kėdę jai į koją nubrozdijo odą kairės kojos blauzdoje. Tempimas už plaukų vertintinas kaip fizinio skausmo sukėlimas, o odos nubrozdijimas metus kėdę, remiantis specialisto išvada, vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Respublikos BK 140 str. numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromos tik tyčiniais veiksmais. A. S. veiksmai J. S. atžvilgiu vertintini kaip padaryti tiesiogine tyčia, t.y. jis sąmoningai, suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, ir numatydamas, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, norėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar nežymiais sutrikdyti jos sveikatą.

A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. S., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. A. S. ankščiau teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. BK 140 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus viešuosius darbus.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ir mano, kad A. S. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Šioje baudžiamojoje byloje J. S. pareiškė 3000 Lt ieškinį dėl nusikalstama veika jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-255/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad J. S. yra padaryta neturtinė žala, kadangi ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – A. S. padaryto jai nežymaus sveikatos sutrikdymo ir skausmo sukėlimo. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pasekmės po įvykio buvo trumpalaikės ir nereikalavo jokio gydymo. Nukentėjusioji patyrė stresą ir baimę, po smurto panaudojimo visada lieka tam tikros psichologinės pasekmės. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas įvertina J. S. padarytą neturtinę žalą 1000 (vienu tūkstančiu) litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 6 p. nukentėjusiosios J. S. išlaidos advokatės pagalbai apmokėti – 800 Lt (1 t., b.l. 195, 196) pripažintinos proceso išlaidomis ir vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iš dalies tenkinti J. S. civilinį ieškinį ir priteisti J. S. iš A. S. 1000 (vieną tūkstantį) litų jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 6 p. nukentėjusiosios J. S. išlaidas advokatės pagalbai apmokėti – 800 Lt pripažinti proceso išlaidomis ir vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. išieškoti jas iš A. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Alenas PiesliakasNuorašas tikras:Teisėjas A. Piesliakas