- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1189-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36736-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- S. K., A. K.
- Kategorijos
- 26.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties perduoti nagrinėti pagal teismingumą civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir A. K. pareiškimą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai S. K. ir A. K. 2014 m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydami patvirtinti pareiškėjų gyvenimą skyriumi (separaciją). Su prašymu pateikė sutartį dėl gyvenimo skyriumi pasekmių. Prašyme nurodė savo gyvenamųjų vietų adresus – Fabijoniškių g. 73-61 ir Fabijoniškių g. 89-40, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė teismui, kad, tikslu duoti išvadą byloje, nuvyko į pareiškėjų gyvenamąsias vietas, tačiau pareiškėjų nerado. Vėliau su skyriaus specialiste susisiekė asmuo, prisistatęs A. K. vardu, ir pranešė, jog jis šiuo metu gyvena Purniškių 6-oji g. 14, Purniškėse, Vilniaus r., o jo sutuoktinė S. K. gyvena Obelijos g. 1, Šveicarų k., SB „Tiltininkas“, Vilniaus r. Dėl to Vaiko teisių apsaugos skyrius sprendė, jog negali duoti išvados byloje ir apie tai informavo teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir A. K. pareiškimą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Nurodė, jog iš byloje esančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų matyti, kad pareiškėjų faktinės gyvenamosios vietos yra Vilniaus rajone, nors pareiškėjai pareiškime ir nurodo, jog gyvena Vilniaus mieste. Kadangi pareiškimai dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, tai tokie pareiškimai teismingi teismui pagal pareiškėjų gyvenamąją vietą. Dėl to, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas perdavė bylą pagal teismingumą Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai S. K. ir A. K. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad jie Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose nurodytais adresais negyvena, todėl bylos perdavimas teismui, kuris iš esmės nėra teismingas ją nagrinėti, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tuo tarpu teismas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išsklaidyti abejones dėl pareiškėjų faktiškų gyvenamųjų vietų, o vadovavosi Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose pateikta neoficialia informacija. Be to pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių priimtą bylą, turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo priėmęs šią bylą savo žinion, todėl privalėjo ją išspręsti iš esmės, o ne nepagrįstai ir neteisėtai ją perduoti kitam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės yra pagrįstas, jame pateikti argumentai bei motyvai sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus rajono apylinkės teismui, konstatavęs, jog bylos dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka pagal pareiškėjų gyvenamąją vietą, o abiejų pareiškėjų faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone (CK 3.75 str. 1 d.). Kaip teisinį šios bylos perdavimo pagrindą Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą nuostatą, nustatančią, jog tuo atveju, kai, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui.
CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, o taip pat ir fizinio asmens gyvenamoji vieta apibrėžiama materialinės teisės normomis. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad, sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą, gali būti vertinama eilė faktų, parodančių asmens faktišką gyvenamąją vietą. Be abejonės, nesant ginčo dėl to, gyvenamąja asmens vieta pirmiausiai turėtų ir galėtų būti laikoma viešame registre įregistruota jo gyvenamoji vieta.
Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nurodė savo gyvenamųjų vietų adresus, sutampančius su viešame registre esančiais jų adresais. Šios pozicijos pareiškėjai laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė apie bylos neteismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, remdamasis vien tik jokiais rašytiniais įrodymais neparemta Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte pateikta informacija. Net ir kilus abejonių dėl pareiškėjų gyvenamųjų vietų, teismas pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą, o šiuo konkrečiu atveju byla jau buvo priimta (b.l. 21), turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo priėmęs šią bylą savo žinion, todėl privalėjo ją išspręsti iš esmės.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų prašymas buvo paduotas nepažeidžiant CPK 29 straipsnyje įtvirtintos teismingumo taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismas vien formaliai perdavė jų prašymą nagrinėti kitam teismui, remiantis vien Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje esančia neoficialia informacija.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, o pareiškėjų prašymas perduotinas nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.