- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-462-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00029-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „P. racing team“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Greičio industrija“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „P. racing team“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „P. racing team“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Greičio industrija“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „P. racing team“ ieškiniu prašė iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Greičio industrija“ priteisti 4 782,96 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dėl netinkamai atsakovės atliktų sportinio automobilio remonto darbų, t. y. kuro bako ir kuro sistemos montavimo darbų negalėjo tinkamai sudalyvauti suplanuotose varžybose ir patyrė 4 782,96 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 1 712,95 Eur užmokestis atsakovei už nekokybiškai atliktus remonto darbus, 100 Eur tralo nuoma, 140,88 Eur tralo kuras, 572,40 Eur už padangos, 320 Eur „Slalomo akademija“ startinis mokestis už renginį (Rygoje), 80 Eur Slalomo Akademija mokestis už papildomą treniruotę, 119,07 Eur viešbučio nuoma per Booking svetainę Rygoje, 387,26 Eur kuras, 330 Eur Ring challenge startinis mokestis už varžybas, 118 Eur Slalomo akademija startinis mokestis, 330 Eur Ring challenge startinis mokestis, 572,40 Eur už padangas. Ieškovės atstovas V. P. nurodė, kad automobilių lenktynėse Latvijoje dalyvavo birželio 23-24 dienomis, todėl gali būti, kad automobilį pateikė atsakovei remontui birželio 18 d. Iš vakaro pasiėmė automobilį, jo išbandyti nebuvo galimybės. Atsakovės atstovas D. K. sakė, kad galima įstatyti specialią siurblinę, kuri kainuotų nuo 500 Eur iki 700 Eur, bet nebūtinai. Automobilis varžybose dalyvavo, tačiau paaiškėjo, kad sistema nesandari, kuras bėgo į saloną, į lauką, todėl dėl saugumo tęsti varžybų negalėjo. Tuo pačiu automobiliu liepos mėnesį vėl dalyvavo varžybose, tą dieną D. K. automobilį pristatė tiesiai į trasą. 2022 m. birželio 24 d., 2022 m. liepos 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. taip pat dalyvavo varžybose. 2022 m. rugpjūčio 4 d. buvo surašytas automobilio defektinis aktas.
3. Atsakovė MB „Greičio industrija“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę 2022 m. birželio 17 d. su prašymu į sportinį automobilį sumontuoti kuro sistemą, t. y. ieškovės perduotą kuro baką. V. P. buvo siūlyta įmontuoti specialią siurblinę skirtą sportiniam kuro bakui, tačiau jis nesutiko. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad negalėjo tinkamai sudalyvauti lenktynėse dėl kuro sistemos defektų, tačiau į bylą teikiami duomenys patvirtina, kad ieškovė varžybose dalyvavo. Po varžybų ieškovės automobilio kuro sistemą peržiūrėjo, tačiau gedimų nerado. Ieškovės automobilį apžiūrėjo 3 kartus, taisė kitus dalykus, keitė alyvą, guolius, kaladėles, stabdžių diskus. Transporto priemonės apžiūros defektiniame akte, kurį surašė V. G., nurodyti defektai susiję su kuro baku ir jo komplektacija, kurį atsakovei pristatė pats V. P.. Po kiekvienų varžybų V. P. kreipdavosi į atsakovę prašydamas atlikti papildomus remonto darbus. 2022 m. rugpjūčio 1 d. V. P. kreipėsi dėl kuro bako, nurodydamas, kad daug kas negerai. Šalys susitarė, jog kuro baką pažiūrės V. G. ir po to V. P. pateiks duomenis, kiek reikia sumokėti, tačiau jokios sąskaitos ir duomenų, kad šie darbai buvo faktiškai atlikti ieškovė nepateikė. Ieškovė neįrodė, jog dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo patyrė nuostolius, kuriuos prašo atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovės 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės direktorius V. P., kuris yra profesionalus lenktynininkas, kreipėsi į atsakovės direktorių D. K. dėl sportinio automobilio Honda Civic kuro bako ir kuro sistemos montavimo darbų atlikimo. Šalys sudarė žodinę rangos sutartį ir susitarė, kad iš ieškovės pateikto seno kuro bako bus išimta sena kuro sistema ir sumontuota į naują kuro baką. 2022 m. birželio 23 d. ieškovė (užsakovas) priėmė automobilį iš atsakovės (užvarė ant tralo), pavedimu sumokėjo atsakovei 1 712,95 Eur, V. P. buvo informuotas, kad reikia pripilti baką kuro ir automobiliu pravažiuoti, tačiau jis automobilio testavimo važiavimo neatliko. Ieškovės teigimu, būtent dėl netinkamai ir nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų sportinis automobilis iš atsakovės serviso buvo paimtas su esminiais defektais, dėl kurių ieškovė negalėjo tinkamai sudalyvauti iš anksto suplanuotose varžybose. Netinkamai atlikto kuro bako montavimo darbus įrodinėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. V. G. surašytu defektiniu aktu, kuriame detaliai nurodyta, kad kuro užpylimo žarnos tinkamai neprijungtos prie kuro bako; žarna per ugniasienę pravesta netinkamai, nėra sandarumo; žarnelės neaiškaus gamintojo, neaiškios specifikacijos; dėl skirtingų diametrų žarnų akivaizdus kuro pratekėjimas variklio skyriuje ir t. t. V. P. siuntė D. K. žinutę, kad už V. G. atliktus darbus reikia sumokėti 1 350 Eur. D. K. teismo posėdžio metu aiškino, kad jis norėjo susitarti geruoju ir sumokėti pinigus, tačiau paprašius pateikti sąskaitą jos negavo, o vėliau jam buvo pateikta pretenzija sumokėti 4 782,96 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai dokumentai, kad V. G. mokėsi profesinėje mokykloje Vokietijoje, tačiau tokie dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad jis yra kvalifikuotas specialistas turintis teisę rašyti defektinius aktus. Šis defektinis aktas buvo surašytas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo automobilio remonto iki 2022 m. birželio 24 d. vykusių varžybų, ieškovė byloje neprašė atlikti automobilio techninės ekspertizės.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti išlaidas, kurias patyrė varžybose 2022 m. birželio 24 d. (tralas, padangos, kuras, nakvynė viešbutyje), tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas šiose varžybose dalyvavo, todėl natūralu, kad patyrė išlaidas. Pažymėjo, kad pasiimdamas automobilį iš atsakovės ir po remonto darbų jo nepratestavęs prisiėmė sau riziką dėl tolimesnės automobilio eksploatacijos.
9. Taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, kaip prašomos priteisti išlaidos patirtos norint dalyvauti varžybose (pvz. startinis mokestis, degalai, padangos) yra susijusios su atsakovės veiksmais (kalte), kai sprendimą dalyvauti ar nedalyvauti varžybose priėmė pats V. P., kuris yra įmonės direktorius (verslininkas) ir jis turėjo numatyti tam tikrų nuostolių atsiradimą. Be to, V. P. būdamas profesionalus sportininkas, apdairus ir rūpestingas žmogus, manydamas, kad automobilis negali tinkamai dalyvauti varžybose ir toliau aktyviai dalyvavo kitose varžybose, mokėjo startinius mokesčius, pylėsi kurą, pirko padangas.
10. Teismas, nenustatęs atsakovės kaltės, sąlygojusios ieškovei atsiradusią 4 782,96 Eur žalą, kadangi ieškovės kaip savo srities profesionalo pasirinkti veiksmai dalyvauti varžybose lėmė atsiradusius nuostolius, ieškovės reikalavimo netenkino.
11. Atmetęs ieškinio reikalavimus, teismas iš ieškovės priteisė atsakovei ir valstybei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą dalyje, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 1 712,95 Eur, kuri buvo sumokėta atsakovei už remonto darbus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 712,95 Eur sumą, kuri buvo sumokėta atsakovei remonto darbus, priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos ir apeliacinės teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentai
12.1. Teismo sprendimas ginčijamoje dalyje priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bei neteisingai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius. Įrodymų visuma patvirtina faktą, kad automobilio kuro bako ir kuro sistemos montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai. Pateiktas savo srities specialisto V. G. defektinis aktas, kurio išvadas patvirtino Ring challenge techninės komisijos vadovo G. Š. paaiškinimai, Asociacijos „Slalomo akademija“ atsakymas, kuriame nurodyta, jog varžybų metu ieškovei priklausantis sportinis automobilis buvo sustojęs dalyvių serviso parke kiek daugiau nei 1 val. 10 min., vaizdo įraše iš varžybų matyti, kaip ant variklio išmetimo kolektoriaus iš kuro tiekimo sistemos trykšta kuras. Ieškovė pateikė įrodymus, paneigiančius atsakovės poziciją, jog ieškovės automobilio gedimo priežastys susiję su tuo, kad keičiant automobilio kuro baką nebuvo pakeistas gamyklinis kuro siurblys į specialų. Teismas neįvertino į bylą patekto įrodymo - atsakovės direktoriaus 2022 m. liepos 11 d. SMS žinutės, kurioje jis pripažino, kad varžybų metu iš ieškovės automobilio išimtas kuro siurblys yra geras ir už jį mokėti nereikia. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės jai sumokėtas remonto išlaidas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.
12.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės pareigą patikrinti automobilį. Byloje nėra įrodymų, kad kuro bako ir kuro sistemos montavimo defektai yra akivaizdūs. Faktas, kad ieškovė, dėl varžybų išvakarėse atiduoto automobilio, neturėjo laiko ir techninių galimybių atlikti testavimo važiavimo bei nustatyti paslėptų defektų, o vizualiai šių defektų negalėjo pastebėti, neeliminuoja atsakovės kaip rangovo atsakomybės dėl netinkamai atliktų remonto darbų. Be to, po pakartotinių atsakovės mėginimų ištaisyti darbų defektus, automobilį į varžybas ieškovei pristatydavo pati atsakovė, kuri turėjo patikrinti perduodamų darbų kokybę, nes ji turi pareigą atlikti prisiimtus darbus kokybiškai. Be to, atsakovei, kaip kvalifikuotai specialistei, savo srities profesionalei keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo, kad atsakovė netinkamai ir nekokybiškai atliko ieškovei priklausiusio sportinio automobilio remonto darbus. Ieškovė tariamai patirtą žalą įrodinėjo V. G. 2022 m. rugpjūčio 4 d. defektiniu aktu, nors 2022 m. birželio 23 d. atsiėmusi transporto priemonę po kuro bako keitimo darbų, ieškovė su šiuo sportiniu automobiliu dalyvavo varžybose 2022 m. birželio 24 d., 2022 m. liepos 9 d.ir laimėjo prizinę vietą, 2022 m. liepos 30 d. Be to, nepateikti dokumentai, patvirtinantys V. G. kaip specialisto kvalifikacijos atlikti technines sportinių transporto priemonių apžiūras ir surašyti jų defektinius aktus. Taip pat į bylą nepateikti ir duomenys, jog G. Š. apskritai buvo Ring challenge techninės komisijos vadovas ir jo kvalifikaciją patvirtinantys duomenys. Apskritai jo pateikti paaiškinimai raštu neturėtų būti vertinami kaip turintys įrodomąją galią, kadangi nėra nurodyta varžybų data.
13.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir priėmė teisingą sprendimą. Tačiau teismui nusprendus, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 1 712,95 Eur žalą ir ieškovė įrodė tiek šios žalos dydį, tiek žalos atsiradimo momentą, tiek priežastinį ryšį, šiuo atveju itin svarbu įvertinti tą aplinkybę, kad ieškovė savo veiksmais pati prisiėmė riziką dėl kuro bako tinkamo veikimo ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
15. Apeliacijos dalykas – skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1 712,95 Eur žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
16. Tarp šalių kilo ginčas dėl netinkamai atliktų automobilio remonto darbų, ko pasėkoje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 712,95 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro sumokėta už atliktus remonto darbus suma. Byloje nėra ginčo, kad buvo teikiamos automobilio remonto paslaugos šalims sudarant žodinę rangos sutartį, kad ieškovė už atliktus automobilio remonto darbus atsakovei sumokėjo pagal sąskaitą faktūrą 1 712,95 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą atmetė nenustatęs atsakovės kaltės, sąlygojusios ieškovės žalos atsiradimą. Teismas nusprendė, kad ieškovė pati prisiėmė riziką dėl automobilio eksploatacijos, jo nepatikrinus po atliktų darbų, be to, defektai buvo nustatyti daugiau kaip po dviejų mėnesių nuo atliktų remonto darbų.
17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl automobilio defektų po atliktų remonto darbų, netinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo už nekokybiškai atliktus remonto darbus.
18. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
19. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jos veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).
20. Ieškovė nurodė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji netinkamai (nekokybiškai) atlikto automobilio remonto darbus, dėl ko ieškovė negalėjo tinkamai sudalyvauti automobilių varžybose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė turėjo įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
21. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalys sutarė dėl kuro bako montavimo darbų ieškovės automobilyje. Po atsakovės darbų atlikimo, 2022 m. birželio 23 d. ieškovė atsiimdama automobilį neatliko bandomojo važiavimo, nereiškė atsakovei jokių pretenzijų. Kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas, jis su automobiliu dalyvavo 2022 m. birželio 24 d. vykusiose lenktynėse Rygoje, tačiau teisėjas pamatęs bėgantį kurą neleido tęsti varžybų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad buvo nustatytos konkrečios šio gedimo priežastys. Po šių varžybų atsakovė paėmė automobilį apžiūrai, tarp šalių vyko susirašinėjimas žinutėmis, ieškovės atstovas prašė atsakovę atlikti ir kitus automobilio remonto darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo eksploatuojamas, ieškovės atstovas su automobiliu dalyvavo ir 2022 m. liepos 9 d. Ring Challenge Kačerginės „Nemuno žiedo“ lenktynėse, 2022 m. liepos 30 d. lenktynėse. Asociacijos „Slalomo akademija“ 2023 m. birželio 6 d. atsakyme nurodoma, kad 2022 m. liepos 30 d. varžybų metu sportinis automobilis buvo sustojęs dalyvių serviso parke kiek daugiau nei 1 val. 10 min., iš ko galima būtų drąsiai teigti, kad vyko automobilio remontas. Tačiau akivaizdu, kad ši informacija neįrodo nei remonto priežasčių, nei jų pašalinimo, t. y. aplinkybių, kad remontas buvo susijęs su atsakovės atliktais remonto darbais. Defektinis aktas, kuriuo ieškovė įrodinėjo atsakovės atliktų automobilio remonto darbų trūkumus, surašytas tik 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie defektinį aktą surašiusio V. G. kvalifikaciją, surašytas asmens, neturinčio teisės rašyti defektinius aktus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat neteikė prašymo skirti ekspertizę nustatyti, ar automobilio defektai yra netinkamai atliktų remonto darbų pasekmė. Todėl ieškovės teiginiai, kad nustatyti būtent atsakovės atliktų remonto darbų trūkumai, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Taigi, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovė netinkamai ir nekokybiškai atliko ieškovės automobilio remonto darbus (CPK 178 straipsnis).
22. Įvertinus byloje esančius įrodymus, chronologinę įvykių seką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negalima (CK 6.246–6.249 straipsniai).
23. Kitais apeliacinio skundo argumentais apeliantė kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo problemą nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ir tuo pažeidžiant procesines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
24. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Apeliantė nesutikdama su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokių įrodymo turinio ir jų reikšmės, siekia įrodyti jai reikšmingas aplinkybes.
26. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Apeliacinį skundą atmetus ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, apie tai įrodymus pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo jas priteisti iš apeliantės. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteisiamos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „P. racing team“ atsakovei mažajai bendrijai „Greičio industrija“ 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.